Katilinės įrengimas daugiabutyje: Reikalavimai ir šildymo sistemos pasirinkimas

Šildymo sistemos pasirinkimas butui - svarbus sprendimas, lemiantis komfortą ir išlaidas. Gyventojams tenka vis dažniau permąstyti savo šildymo sistemos privalumus ar trūkumus, o kartais pasirinkti naują šildymo būdą, kuris labiau atliepia poreikius. Apsvarstykime populiariausius šildymo būdus ir jų ypatumus:

• Šildymas elektra
• Šildymas dujomis
• Kietasis kuras
• Aeroterminis šildymas
• Geoterminis šildymas

Šildymo būdai: apžvalga

Šildymas elektra

Tai šildymo būdas išvedžiojant šildymo elementus po grindimis arba šildant namus elektriniais radiatoriais. Taip pat rinkoje siūlomas ir šildymo infraraudonaisiais spinduliais sprendimas. Pagrindiniai šio šildymo būdo privalumai yra tie, jog šildymo sistema užima nedaug vietos, juo paprasta naudotis ir reikalingos nedidelės pradinės investicijos (apie 1000 eurų). Iš trūkumų galima išskirti mažą efektyvumą ir dideles šilumos kainas, tačiau kainą galima sumažinti bent 3 kartus, įsirengus saulės jėgainę ant stogo arba įsigijus dalį elektrinės saulės parke.

Šildymas dujomis

Tai populiariausias šildymo būdas Lietuvoje. Jei iki namo yra atvestos gamtinės dujos, galima įsirengti dujų katilą ir dujomis šildyti grindis, radiatorius arba vandenį. Tarp išskirtų privalumų galima paminėti tai, jog šis šildymo būdas užima nedaug vietos, juo paprasta naudotis, nedidelė tarša ir aukštas efektyvumas. Iš trūkumų galima išskirti sparčiai kylančias dujų kainas, nemažas pradines investicijas, taip pat reikalingas kasmetinis įrangos aptarnavimas ir specifinis katilinės įrengimas.

Pasak MB „Heatingas" vadovo Andriaus Pilvinio, autonominio dujinio šildymo investicija priklauso nuo komplektacijos, gamintojo ir dujinio katilo. Viskas priklauso nuo dujinio katilo ir kokį pasirinksi gamintoją, kainos svyruoja nuo 700 iki 3000 Eur. Pats paprasčiausias katilas, tarkime „Viessmann“, gali kainuoti 950-1000 Eur, yra ir pigesnių, bet reikia atsižvelgti į aptarnavimą ir kitus dalykus".

Šiuolaikinis šildymo katilas - modernus prietaisas, galintis save diagnozuoti, spręsti dėl optimalaus šildymo režimo, o įtaisyta automatika padeda gerokai sutaupyti. Šiuolaikinių šildymo katilų naudingumo koeficientas viršija 90 procentų. Renkantis pigesnį katilą, galima vėliau pasigailėti dėl prarandamos energijos. Ekonomiškiausi yra kondensaciniai katilai, kurie išnaudoja degimo produktų kondensacinę šilumą.

Kietasis kuras

Tai anksčiau buvęs populiarus šildymo būdas įsirengiant katilą ir šildymui naudojant malkas, medžio pjuvenų bei durpių briketus arba medžio granules. Galima išskirti vieną šio šildymo privalumą - itin mažos šilumos kainos. Deja, trūkumų pastebima daugiau: reikalingas kuro sandėliavimas, nes malkos, granulės užima daug vietos, nemažos pradinės investicijos, žemas komforto lygis (suodžiai, malkų kapojimas, reguliarus katilo užpildymas, dūmų kvapas). Taip pat svarbu pridurti, jog šis šildymo būdas yra ganėtinai taršus ir jam reikalingas kamino įrengimas.

Pasak kietojo kuro katilų pardavėjų, katilų kainos priklauso nuo galingumo ir gamintojo. Jeigu imti to paties galingumo malkų katilus, kaina gali būti nuo 600 iki pusantro tūkstančio eurų. Granulinių katilų kaina gali svyruoti nuo 2500 iki 4500 eurų.

Aeroterminis šildymas

Aeroterminis šildymas (arba šilumos siurbliai oras-vanduo) yra ekonomiškas, greitai ir paprastai įrengiamas šilumos šaltinis. Pasak „Geoverta“ projekto vadovo Rolando Mackonio, šiluma paimama iš aplinkos oro, o efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros. Kuo lauko temperatūra aukštesnė, tuo šilumos siurblio efektyvumas didesnis. Efektyvumas pasiekiamas kai lauko oro temperatūra yra ne žemesnė kaip -10°C. Žemėjant lauko oro temperatūrai mažėja šilumos siurblio efektyvumas ir didėja šildymo išlaidų kaštai.

„Įranga dirba daugiau darbo valandų, to pasekoje yra sunaudojamos didesnės elektros sąnaudos ir mažėja siurblio ilgaamžiškumas. Oras-vanduo šilumos siurblio ilgaamžiškumas yra mažesnis negu geoterminio, nes jis dirba daugiau darbo valandų, o jeigu dirba daugiau, tai mažėja resursas šilumos siurblio kompresoriuje. Tada ji reikės remontuoti arba pasikeisti", - pasakojo R. Mackonis.

Pasak R. Mackonio, įrengimo kaina priklauso nuo daugybės parametrų, vieni aeroterminį šildymą susimontuoja už 5000 eurų (namui iki 120 kv. m.), o su gera vokiška įranga galima įsirengti ir už 8000 eurų. „Viskas priklauso nuo to, kokia komplektacija, ar ji su vėsinimu, ar be jo, ar boileris pastatomas su 200, ar 180 litrų talpa", - pasakojo „Geoverta“ projekto vadovas.

Geoterminis šildymas

Geoterminis šildymas (arba šilumos siurblys gruntas-vanduo) - ekologiška šildymo sistema, naudojanti žemės gelmių šilumą. Šiluma paimama iš žemės, tada ja sušildomas vanduo, kuris perduoda šilumą per radiatorius, grindis ar gamina karštą vandenį. Didesniuose sklypuose naudojami horizontalūs, o mažesniuose - vertikalūs kolektoriai.

Pasak R. Mackonio, šiuo šildymo būdu taip pat galima ištisus metus ruošti karštą vandenį, šildyti baseinus ir pan. „Visa reikalinga energija yra gaunama iš žemės gelmių jūsų sklype. Apie 80%-90% šilumos siurblys paima tiesiai iš grunto. Įrengus vertikalius giluminius gręžinius šaltuoju metu laiku yra taupiai ir efektyviai šildomasi. Vasarą galima komfortiškai vėsintis, nesukeliant pašalinio peršalimo pavojaus. Šiai sistemai reikalinga labai minimali priežiūra, kurią galima atlikti nuotoliniu būdu. Apie 80% iškilusių gedimų ar nesklandumų galima pašalinti per atstumą. Tereikia, kad šilumos siurblys būtų prijungtas prie internetinio tinklo", - pasakoja R. Mackonis

Kaip nurodo „Ignitis grupė“ tinklaraščio analizė, šiam šildymo būdui reikalinga vieta sklype (jei naudojamas horizontalaus kolektoriaus metodas), o taip pat būtina nepamiršti, jog tam reikės didelės pradinės investicijos.

Pasak R. Mackonio, sunku lyginti aeroterminio ir geoterminio šildymo pradines investicijas, nes yra daug skirtingų sąlygų, bet jeigu palyginti konkrečius variantus, galima įžvelgti skirtumą. „Jeigu lyginti vokišką „Alpha-InnoTec“ šilumos siurblį oras-vanduo, kintamos galios ir imti tą patį „Alpha-InnoTec“ gruntas-vanduo šilumos siurblį, tai pinigų skirtumas - lauko dalis. Tai ką kainuos gręžiniai namui, tokį jūs turėsite skirtumą. Jeigu 150 kv. m. namui kokybišką įrangą oras-vanduo gali kainuoti susimontuoti apie 9000 eurų, tai geoterminiam tai gali kainuoti 13 000 Eur. Skirtumas gali siekti 4000 Eur, iki 25-30%", - kalbėjo R. Mackonis.

Šildymo sistemos pasirinkimas: į ką atkreipti dėmesį?

Pasak „Ignitis grupė“ produktų vadovo Justo Kersnausko, renkantis šildymo sprendimą, būtina atsižvelgti į būsto technines sąlygas, kurios tiesiogiai sąveikauja su šilumos perdavimu ir praradimais. „Pirmasis žingsnis būtų atkreipti dėmesį, į tai, kokia yra šildymo sistema - grindys ar radiatoriai, ar mišri. Grindinio šildymo reikalavimai termofikato temperatūrai yra mažesni nei radiatorių, tad renkantis šildymo sprendimą visuomet reikėtų įsivertinti, kokios temperatūros termofikatą reikia atiduoti į sistemą - nuo to priklausys įrangos efektyvumas ir kaštai. Kitas klausimas yra šilumos kiekio poreikis - jis iš esmės priklauso nuo šildomo ploto bei nuo būsto energinės klasės, kuri diktuoja šilumos praradimus. Šie du pirminiai kriterijai padės įsivertinti ne tik reikalingus įrangos techninius parametrus, bet ir prognozuojamus sąnaudų kaštus, pradinės investicijos dydį. Šiomis dienomis taip pat labai aktualu pasvarstyti apie saulės elektrines, kurios iš esmės keičia sąlygas kaštų prognozėms. Žinoma, ne viskas slypi finansuose, tad nereikėtų pamiršti ir kitų vertybių, kaip suteikiamo komforto ar gamtos tausojimo", - pasakojo J. Kersnauskas.

Pasak eksperto, atsakymas, kuris šildymo būdas yra pigiausias, egzistuoja, tačiau jis ne toks paprastas. „Gyvenime didžiausi laimėjimai ateina su laiku, tad ir į tokią investiciją reikia žiūrėti iš tolesnės perspektyvos. Jeigu yra galimybė įsirengti saulės elektrinę, ar nusipirkti dalį saulės parko, kuris dengtų ir buitines, ir šildymo elektros išlaidas, tuomet atsakymas vienareikšmis - po 6-7 metų tokia investicija pranoksta visas kitas alternatyvas. Tad jeigu pavyksta sujungti pakankamo galingumo saulės elektrinę su šilumos siurbliu oras-vanduo, pergalingas sprendimas jūsų rankose", - kalbėjo J. Kersnauskas.

Taip pat J. Kersnauskas priduria, kad šiuo metu, rinkos duomenimis, sparčiausiai auga šilumos siurblių oras-vanduo populiarumas. „Naujos statybos būstuose, kuriems priskiriamas A++ energinės klasės reikalavimas, kito sprendimo be oras-vanduo ar žemė-vanduo iš esmės ir negali būti, tačiau ir atsinaujinant šildymo sprendimą matomas didžiausias susidomėjimas būtent šilumos siurbliais".

Pasak „Geoverta“ projekto vadovo, jei lyginti aeroterminį ir geoterminį šildymą, jis mato vienareikšmišką atsakymą, kuris šildymo būdas yra ekonomiškesnis. „Vienareikšmiškai geoterminis šildymas. Jis yra efektyvesnis ir patikimesnis, o patikimumas - ilgaamžiškumas, mažesnė priežiūra ir t.t. Jeigu kalbėti procentais, galima drąsiai teigti, kad 20-25% geoterminis šildymas yra efektyvesnis negu siurblys oras-vanduo ir tai priklauso nuo sistemos galingumo. Jeigu namo kvadratūra yra didesnė (200, 300, 400 kv. m.), o tai yra prabangūs šiuolaikiniai namai, tai oras-vanduo sistemą efektyviai tokio dydžio name nebus lengva pritaikyti ir tai nebūtų racionalu, nes su tuo pačiu geoterminiu šildymu, mes žiemą galime šildytis, o vasarą galime vėsinti namus, jeigu turime gręžinius - sistema naudojama dvipusiškai. Ta pati galima daryti ir su aeroterminiu šildymu, jis irgi turi šildymo bei vėsinimo funkcijas, tačiau vėsinimas kainuos lygiai tiek pat, kiek žiemą šildytis", - savo įžvalgomis pasidalino „Geoverta“ vadovas.

Dar gruodžio mėnesį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbė prognozuojamą kainų augimą, kuris jau spėjo patuštinti gyventojų pinigines. Norint sutaupyti sąnaudų kaštus, pasak J. Kersnausko, reikia atkreipti dėmesį į būsto technines sąlygas - ir tai aktualu nepriklausomai nuo pasirinktos įrangos. „Grindinis šildymas arba efektyvesni radiatoriai, sandarūs langai, būsto šiluminė izoliacija - būtent į tai reiktų atkreipti dėmesį, jeigu lūkestis yra taupiai šildytis savo namus. Žinoma, visa tai reikalauja investicijų, tačiau tokie sprendimai yra ilgalaikiai ir anksčiau ar vėliau ateina momentas, kada jie pradeda atsipirkti. Atsinaujinant šildymo būdą ar modernizuojant būstą, taip pat galima gauti valstybės paramą, kuri padės sumažinti pradinės investicijos dydį".

Valstybės parama šildymo sistemų modernizavimui

Kompensacija galima gauti tik už vieną viename namų ūkyje keičiamą šilumos gamybos įrenginį. Fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys NT objektą, jei jų valdomas objektas, namų ūkis nėra prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos. Kompensacija arba parama nesuteikiama didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) registruotuose objektuose, kurie yra centralizuoto šildymo zonose ir kurių savininkai kieto kuro katilą nori keisti į kieto kuro katilą.

Taip pat kompensacija negalės būti skirta tiems, kurie katilą bus pasikeitę iki 2023 metų liepos 26 d. Lietuvos energetikos agentūros interneto svetainėje reikia užpildyti elektroninę paraišką, kurioje būtina nurodyti unikalų NT objekto numerį. Kaip nurodoma LEA svetainėje, valdininkai gali iš NT objekto savininko paprašyti papildomų duomenų: seno katilo foto nuotraukos, techninių parametrų ir pan. Po kvietimo paskelbimo paraiškos bus priimamos ir vertinamos - patvirtinamos arba atmetamos, jei neatitiks reikalavimų.

Šildymo katilo keitimo kompensacija, kieto kuro katilo keitimas į šilumos siurblį.

Iki 2029 metų kiekvieną ketvirtį bus skelbiami kvietimai paramai gauti keičiantiems taršius kieto kuro katilus, koklinę krosnį ar židinio orinę šildymo sistemą į šilumos siurblį ar efektyvesnį kieto kuro katilą. Lėšų gyventojams nepritrūks: iki 2029 m. planuojama paskirstyti daugiau nei 112 mln. Dėl paramos gali kreiptis gyventojai, kurie ne anksčiau kaip 2023 m. liepos 26 d. 2025 metų kvietimuose nauja yra tai, kad gali kreiptis ir tie gyventojai, kurie ne anksčiau kaip 2024 m. gruodžio 16 d.

Parama toliau bus teikiama įsirengiant naujus, nenaudotus 5-osios klasės sertifikuotus biokuro katilus arba šilumos siurblius žemė-vanduo, vanduo-vanduo, oras-vanduo ir oras-oras, jeigu tokie šilumos siurbliai skirti šildyti būstą. Naujus šilumos įrenginius jau įsirengę gyventojai, pateikę paraišką, kartu gali pateikti ir mokėjimo prašymą bei dokumentus, įrodančius naujo įrenginio įsirengimą. Gyventojai aktyviai naudojasi šia galimybe: kiekviename kvietimų etape apie 46-55 proc. paraiškas pateikusių gyventojų kartu pateikia mokėjimo prašymus.

Katilų keitimo priemonės pavadinime nurodyta, kad kompensacijos galima tikėtis keičiant neefektyvų biomasę ar iškastinį kurą naudojantį šildymo katilą. Keisti galima į efektyvesnį kieto kuro (taip pat ir medienos granulių) katilą arba į šilumos siurblį oras-vanduo arba žemė-vanduo, oras-oras. Galima didžiausia kompensacija už vietoje taršaus katilo įsigytą efektyviai kurą deginantį kieto kuro katilą arba šilumos siurblį - iki 50 proc. išlaidų.

Pavyzdžiui, jei norima gauti kompensaciją už 7 kW oras-vanduo šilumos siurblį su karšto vandens ruošimo talpa, 1223 Eur dauginame iš 7, gauname 8561 Eur, kuriuos daliname iš 2, kadangi kompensacija skiriama iki 50 proc. fiksuoto įkainio. Vadinasi, šiuo atveju pakeitę seną katilą šilumos siurbliu, gausime 4280 Eur kompensaciją. Kompensacija išmokama įrengus šilumos siurblį ir pateikus prašymą išmokai gauti. Kaip rodo praktika, vidutinės paramos sumos yra 3-4 tūkst.

Katilinės įrengimo reikalavimai A+ klasės namuose ir daugiabučiuose

Katiline vadinamas statinių ir/ar įrenginių kompleksas, kuriame yra katilas (šilumos generavimo įrenginys) ir pagalbiniai technologiniai įrenginiai, skirti šilumai tiekti. Kadangi kalbame apie individualių vieno dviejų butų namo katilinę, tokia vadinama autonomine (individualia), skirta tiekti šilumą vienam statiniui. Autonominės katilinės dažniausiai būna namo viduje, integruotos į pastatą.

Katilinės turi būti įrengiamos vadovaujantis „Katilinių įrenginių įrengimo taisyklėmis".

• Pastato viduje įrengtos katilinės nuo gretimų patalpų turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis. Priešgaisrinės užtvaros turi būti pagamintos iš A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų. Pristatomos katilinės nuo pagrindinio pastato turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrine siena, o katilinės stogas turi tenkinti BROOF (t1) klasės reikalavimus. Perdangos tarp aukštų ir katilinės patalpų sienos, taip pat sienos, skiriančios katilinę nuo pagrindinio pastato, turi būti nesugeriančios garų ir dujų. Darbai atliekami vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.
• Katilinių, įrengtų viduje ir pristatytų prie pastatų, išėjimo durys turi atsidaryti į išorę. Katilinių, įrengtų patalpų viduje, laiptų maršus leidžiama išdėstyti bendrose laiptinėse, atskirtus nuo likusios laiptinės dalies nedegamomis pertvaromis ir perdangomis, esančiomis ne mažiau kaip 0,75 val.

Naujų namų savininkai daugiausia įsirengia grindinį šildymą ir šilumos siurblį, bet, jeigu yra laiko kasdieniniam katilo kūrenimui arba kaip rezervinį šilumos šaltinį galima įsirengti biomase kūrenamą katilą. Šiuolaikiniai naujos kartos kieto kuro katilai mažai taršūs, jeigu pasiryžtama dar įsirengti akumuliacinę karšto vandens talpą, katilo nereiks kasdien kūrenti. Tokiu atveju kieto kuro katilą nešaltomis dienomis racionalu kūrenti rečiau ir intensyviau, o perteklinę šilumą - kaupti. Tam skirta akumuliacinė talpa. Bet kuriuo atveju šildymo įrangą geriausia talpinti atskiroje katilinėje, jai reikia skirti mažiausiai 8-10 kv.

Akumuliacinė talpa leidžia rečiau kūrenti katilą, nereikia tūrinio vandens šildytuvo-boilerio. Karštą vandenį galima ruošti vandens pašildymo mazge. Akumuliacinė talpa rekomenduojama esant mažos talpos šildymo sistemai su automatiškai valdoma priverstine cirkuliacija, nes tuomet ir mažiausios katilo galios gali būti per daug ir kyla pavojus, kad sistemoje gali užvirti vanduo.

Geriausia kreiptis į šildymo sistemas projektuojančius specialistus, kad parengtų visos šildymo sistemos projektą, kuriame būna ir katilinės planas bei įranga. Rengdami šildymo sistemos ir katilinės projektą specialistai įvertina namo šilumos ir karšto vandens poreikį, koks bus naudojamas kuras ir šilumos gamybos įrenginys, kokios patalpos reikia katilinei, kaip joje įrengti vėdinimą, ar yra vietos kurui sandėliuoti, kaip bus ruošiamas karštas vanduo.

Dujinis katilas bute: ar verta?

Dujiniai katilai - efektyvus ir patikimas šildymo būdas, ypač populiarus individualiuose namuose. Tačiau ar verta įsirengti dujinį katilą bute? Atsakymas priklauso nuo konkrečios situacijos:

Privalumai:

• Autonominis šildymas: galimybė reguliuoti temperatūrą ir šildymo laiką pagal savo poreikius.
• Ekonomiškumas: šiuolaikiniai kondensaciniai katilai pasižymi aukštu naudingumo koeficientu, leidžiančiu sutaupyti.
• Karšto vandens tiekimas: dvikontūriai katilai užtikrina nuolatinį karšto vandens tiekimą.

Trūkumai:

• Įrengimo kaina: dujų įvedimas, katilo pirkimas ir montavimas gali būti brangūs.
• Reikalavimai: būtina atitikti griežtus saugos reikalavimus, įrengti tinkamą ventiliaciją ir dūmtraukį.
• Priežiūra: katilui reikalinga reguliari priežiūra ir aptarnavimas.

tags: #katilines #irengimas #daugiabutyje