Socialinis būstas - tai savivaldybės nuosavybė, skirta padėti mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra socialinis būstas, kas turi teisę į jį pretenduoti ir kokie yra pagrindiniai reikalavimai bei sąlygos.

Kas Yra Socialinis Būstas?
Socialinis būstas - tai savivaldybei nuosavybės teise priklausantis arba iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą. Šis sąrašas yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.
Savivaldybės būstas - tai savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.
Kas Gali Pretenduoti Į Socialinį Būstą?
Ši paslauga teikiama asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnį.
Norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims.
Asmenys ir šeimos įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą pagal prašymo užregistravimo Savivaldybės administracijoje datą ir laiką.
Pagrindiniai Kriterijai:
- Deklaruota gyvenamoji vieta savivaldybėje arba įtraukimas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
- Deklaruoto turto vertė ir pajamos neviršija nustatytų dydžių.
- Neturi nuosavo būsto arba turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavo būsto plotas yra mažesnis nei nustatyta norma.
Konkretūs pajamų ir turto dydžiai nustatyti Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir priklauso nuo šeimos sudėties:
- Asmeniui be šeimos: grynosios metinės pajamos - 40 VRP dydžių, turtas - 56 VRP dydžių.
- Dviejų ar trijų asmenų šeimai: grynosios metinės pajamos - 80 VRP dydžių, turtas - 112 VRP dydžių.
- Keturių ar daugiau asmenų šeimai: grynosios metinės pajamos vienam asmeniui - 23 VRP dydžiai ir turtas vienam asmeniui - 56 VRP dydžiai.
Teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą turi asmenys ir šeimos, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba mažesnis kaip 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.
Dokumentai, reikalingi pateikti:
- Gyventojų turto deklaracija už praėjusius kalendorinius metus.
- Valstybės įmonės Registrų centro išrašas apie nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą.
Kada prarandama teisė į socialinį būstą?
Teisė į socialinį būstą prarandama, jei:
- Jų socialinio būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv.
- Jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv.
- Jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip: 35 proc. arba 50 proc.
- Jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
- Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.
- Jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn.
Asmenys ir šeimos, su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja po 5 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos.
Socialinio Būsto Nuomos Ypatumai
Išnuomojus socialinį būstą visa atsakomybė už patalpų priežiūrą tenka nuomininkui. Būstą savo jėgomis remontuoja nuomininkas. Savivaldybės pareiga - prisidėti prie bendro naudojimo patalpų ar įrangos remonto: namo stogo, laiptinių, šiluminių mazgų ir t. t.
Nuomininkai, gyvenantys ir socialiniame, ir savivaldybės būste, privalo mokėti nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais. Ir socialinio, ir savivaldybės būsto nuomininkai privalo mokėti visus priskaičiuotus komunalinius mokesčius (šildymas, vanduo, elektra, dujos ir kt.)
Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neturi viršyti 14 kv. m, išskyrus atvejus, kai būtina atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, taip pat skirtingų lyčių vyresniems nei 9 metų vaikams.
Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc., jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.
Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas.
Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
Statistika ir Faktai
Kauno miesto savivaldybė valdo maždaug 4 tūkst. 500 gyvenamųjų patalpų. Mieste yra apie 2 tūkst. 825 savivaldybės būstų ir maždaug 900 socialinių būstų. Socialinio būsto laukiančiųjų yra 3 tūkst. 355, šis skaičius kinta, nes patikrinus kiekvieno laukiančiojo atitikimą socialiniam būstui gauti reikalavimus, dažnai paaiškėja, kad vieni gauna per didelės pajamas ar negyvena Lietuvoje, todėl juos būtina braukti iš eilės.
Socialinio būsto siūlymas asmenims, įrašytiems į sąrašą, yra kruopštus, atsakingas ir gana daug laiko užimantis darbas su interesantais, kurie reikalauja iš darbuotojų dėmesio, reikia skirti daugiau laiko norint jiems išaiškinti įstatymo nuostatas.
Šeimai, kurioje yra 11 vaikų, yra nuomojamos gyvenamosios patalpos ar butas, kurio plotas atitinka įstatymų nuostatas. Šeima sąžiningai ir realiai turi įvertinti savo pajamas, nes labai dažnai turėdama didesnį plotą neišgali susimokėti nuomos, komunalinių mokesčių, todėl tampa skolininkais, kuriuos reikia iškeldinti teisminiu keliu.
Skyriui pateikti stovinčių eilėje duomenys yra nuolat tikrinami, asmenys, neturintys teisės būti įrašyti sąraše, iš jo išbraukiami. Planuojama visus 3 tūkst. 355 asmenis, esančius sąraše ir įrašytus iki 2015 m. gruodžio 31 d., patikrinti iki 2016 gruodžio pabaigos.
Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams. Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.
Pajamų ir turto dydžiai
Šioje lentelėje pateikiami pajamų ir turto dydžiai, kurių neviršijant galima pretenduoti į socialinį būstą:
| Šeimos sudėtis | Grynosios metinės pajamos (VRP dydžiais) | Turtas (VRP dydžiais) |
|---|---|---|
| Asmuo be šeimos | 40 | 56 |
| Dviejų ar trijų asmenų šeima | 80 | 112 |
| Keturių ar daugiau asmenų šeima (vienam asmeniui) | 23 | 56 |
Su 35 proc. Su 35 proc. Su 50 proc. Su 50 proc. 35 proc. (lentelėje antrieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“);50 proc.
tags: #kas #yra #socialinis #bustas