Kas yra sklypo matmenys ir kodėl jie svarbūs?

Žemės sklypo matmenys yra vienas iš pagrindinių aspektų, į kurį reikia atsižvelgti planuojant statybas, parduodant ar perkant žemę. Tikslūs matmenys užtikrina, kad jūsų nuosavybė atitinka teisinius reikalavimus ir leidžia efektyviai planuoti teritorijos naudojimą.

Kadastriniai (geodeziniai) matavimai

Kadastriniai (geodeziniai) matavimai - tai procesas, kurio metu identifikuojamas nekilnojamasis daiktas (žemės sklypas), nustatomos jo ribos, jame esančių statinių ribų koordinatės, sklypų ribos ir kiti techniniai nekilnojamojo turto matmenys bei geometriniai duomenys. Kadastriniai matavimai yra žemės sklypų ribų ir plotų matavimas. Juos atlieka atestuoti matininkai.

Trumpai atsakant į klausimą, kuo skiriasi kadastriniai ir geodeziniai matavimai, galima atsakyti taip: vienais atvejais tai gali būti sinonimai, kitais - kalbama apie kiek skirtingas paslaugas. Kadastriniai matavimai, galima sakyti, yra platesnė sąvoka, o geodeziniai - konkretesnė.

Kai kalbama apie kadastrinius matavimus, turima omenyje ir žemės sklypo matavimas, ir pastatų, inžinerinių statinių, butų ir patalpų kadastriniai matavimai.

Žemės sklypų kadastrinių (geodezinių) matavimų metu atliekami šie veiksmai:

• Naudojant geodezinę įrangą, fiksuojami nekilnojamųjų daiktų fiziniai parametrai.
• Apskaičiuojami žemės sklypų plotai bei nustatomi matmenys.
• Identifikuojami ir pažymimi visi žemės sklype esantys statiniai, bei kiti svarbūs objektai.
• Remiantis surinktais duomenimis, sudaromi žemės sklypų planai.
• Žemės sklypų ribos paženklinamos vietovėje.
• Surinkti duomenys parengiami įregistravimui valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje.

Kadastrinius matavimus (žemės sklypo matavimus) reikia atlikti dėl įvairių priežasčių. Kadastrinius matavimus atlieka kadastrų specialistai - matininkai. Matininkai turi specialias žinias ir įgūdžius, reikalingus žemės sklypų matavimui.

Atlikus kadastrinius matavimus, jūs gaunate suderintą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Kadastrinių matavimų eiga:

1. Kontaktas su matininku. Susitarimas ir tyrimas. Matininkas susitinka su klientu ir aptaria matavimų poreikį, apibrėžia sklypo apimtį, sklypo ribas ir kitus reikiamus duomenis.
2. Matavimų planavimas.
3. Matavimų atlikimas.
4. Duomenų apdorojimas. Surinkti matavimo duomenys yra apdorojami ir panaudoti sklypo ribų ir matmenų nustatymui.
5. Kadastrinio plano sudarymas.
6. Protokolo ir teisinių dokumentų paruošimas.
7. Dokumentų pateikimas.

Kada būtinas kadastro rodiklių atnaujinimas?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimas yra būtinas, jeigu:

1. nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.
2. žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti, nugriauti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto, griovimo) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.

Minimalus sklypo dydis statybai

Planuojate statyti namą ir ieškote tinkamo sklypo? Prieš pirkdami pasidomėkite, koks mažiausias sklypo dydis, kuriame galimos individualaus namo statybos. Kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje sklypo dydis gali skirtis.

Norint statyti individualų gyvenamąjį namą minimalus žemės sklypo dydis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų reikalavimus. Apskritai vienbučiam ar dvibučiam gyvenamajam namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m². Kai pasirenkamas vienbučio blokuoto užstatymo tipas, kiekvienam namui skirtas sklypas (arba jo dalis) turėtų būti ne mažesnis kaip 200 m².

Apskritai 500 m² dydžio sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti arba rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Planuojant gyvenamojo namo statybą reikėtų įvertinti ir maksimalų sklypo užstatymo tankį, pavyzdžiui, 400 m² dydžio žemės sklypo užstatymo tankis negali viršyti 40 proc., o 600 m² - 35 proc.

Valstybinės žemės sklypo dydžio nustatymas

Nuo šių metų vasario pradžios įsigaliojo žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, kurioje aiškiai aprašyta tvarka, kaip turi būti nustatomas valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti.

Mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, išskyrus kultūros paveldo objektus, turi būti nustatomas pagal formulę:

Kur:

• S_min - mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, kurį sudaro statinio užimamas plotas ir statiniui prižiūrėti (prie jo privažiuoti, prieiti) reikalingas plotas;
• A_stat - statinio užimamas plotas, kuris atitinka statinio konstrukcijų (taip pat ir išsikišusių konsolinių konstrukcijų, stogo konstrukcijų, balkonų ir kt.) projekciją į žemės paviršių;
• S_priež - statiniui prižiūrėti reikalingas plotas (kvadratiniais metrais).

Statiniui prižiūrėti reikalingas žemės sklypo plotas apskaičiuojamas pagal formules, atsižvelgiant į statinio plotą:

• Iki 250 m² ploto statiniams: S_priež = 6 √A_stat · 2,00
• 250 m² ir didesnio ploto statiniams: S_priež = 6 √A_stat · 3,00
• 2 000 m² ir didesnio ploto statiniams: S_priež = 6 √A_stat · 10,00

Mažesnio ploto valstybinės žemės sklypas gali būti parduodamas ar nuomojamas tik tuo atveju, jeigu dėl žemės sklypo gretimybių nėra galimybės suformuoti didesnio žemės sklypo.

Kultūros paveldo objektams, įrašytiems į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, nustatomas pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.

tags: #kas #yra #sklypo #matmenys