Pastatų Plotų Skaičiavimo Tvarka Lietuvoje

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip apskaičiuojamas namo plotas, kokie reikalavimai taikomi nesudėtingiems statiniams ir ką reikia žinoti projektuojant tokį būstą.

Planuojant statyti namą, ypač jei jis neviršija 80 kv. m, svarbu žinoti, kaip teisingai apskaičiuojamas gyvenamasis plotas. Tai padės ne tik tinkamai suplanuoti būsimas patalpas, bet ir įsitikinti, ar statybai nereikalingas specialus leidimas.

Teisiniai Pagrindai

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti teisės aktai reglamentuoja pastatų plotų skaičiavimą. Svarbūs dokumentai, kuriuos reikėtų žinoti:

• Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.
• Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas.
• Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997 "Statinių, projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka".
• Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:1997 "Statinio projekto rengimo tvarka".
• Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:1996 "Statinių priėmimo naudoti tvarka".
• Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1997 "Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka".

Pagrindinės Sąvokos

Svarbu suprasti pagrindines sąvokas, kurios naudojamos apibrėžiant pastatų plotus:

• Statinys - bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme.
• Pastatas - stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, pramonės, komercijos, kultūros, transporto ir kt.

Pastato Dalys ir Tūriai

• Pastato antžeminė dalis yra viršutinė pastato dalis nuo pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės) iki pastato aukščiausios konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibosaugos stiebų) viršaus.
• Iš pastato fasadų plokštumų neišsikišančių lodžų ir kitų nišų tūris iš antžeminės dalies tūrio neatimamas, o iš fasadų plokštumų išsikišančių architektūrinių detalių tūris nepridedamas.
• Baseinų, technologinių duobių ir kitų erdvių, esančių žemiau rūsio (pusrūsio) grindų paviršiaus, tūris (pagal šių erdvių sienų išorės matmenis) įskaičiuojamas į pastato požeminės dalies tūrį.

Pastato Plotai pagal Statybos Techninius Reglamentus

Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nustatyta:

• Pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m². Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas.
• Pastato naudingas plotas - visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m².

Gyvenamųjų Pastatų Plotai

Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.11 punkte nustatyta:

• Būstas - vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui ar šeimai gyventi.
• Būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas.

Gyvenamosios Patalpos

Gyvenamosios patalpos (buto gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namo; atskiro kambario su bendrojo naudojimo patalpomis) plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma.

Gyvenamasis plotas apima:

• Svetaines, valgomuosius, miegamuosius, darbo kabinetus, gyvenamuosius kambarius, virtuves ir kitas gyventi tinkančias šiltas patalpas, kurių grindų plotas didesnis kaip 4 m².
• Šios patalpos turi turėti apšiltintas atitvarines konstrukcijas ir galimybę būti normaliai šildomos žiemą, neatsižvelgiant, ar jose yra stacionariniai šildymo įrenginiai, ar ne.
• Pagalbinis plotas yra visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma.

Plotų Skaičiavimo Formulė

Gyvenamųjų patalpų bendras plotas (Pgp) skaičiuojamas pagal formulę:

Pgp = Pg + Pp + Pv + Pkt

Kur:

• Pg - gyvenamasis plotas
• Pp - pagalbinis plotas
• Pv - verslo plotas
• Pkt - kitas plotas (rūsio, pusrūsio ar garažo patalpos, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios patalpos)

Pastaba: Rūsio (pusrūsio) ar garažo patalpos, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios patalpos, įskaičiuojamos į šios gyvenamosios patalpos bendrąjį plotą.

Nesudėtingi Statiniai

Žmones labiausiai domina II gr. nesudėtingas statinys - gyvenamasis namas arba I gr. nesudėtingas statinys - sodo namas. Abiem atvejais tai statiniai iki 80 kv. m. ir 8,5 m. aukščio.

Skaičiuojamas bendras patalpų plotas be rūsio (antžeminės dalies), su sąlyga, kad rūsiai negali būti įrengti už pastatų ribų.

Nesudėtingų statinių iki 80 kv. m. skaičiuojamas bendras visų antžeminės dalies patalpų plotas. Į 80 kv. m. plotą įeina visos šiltos ir šaltos patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą). Rūsio ir terasų plotai į 80 kv. m. neįskaičiuojami.

Jei norite statyti II gr. nesudėtingų pastatų kategorijai priskiriamą ūkinį pastatą, tuomet turite neviršyti 80m² bendro vidaus ploto ir 8,5m aukščio nuo vidutinio žemės lygio iki aukščiausios pastato dalies (dažniausiai stogo kraigo). Tokiems pastatams, jei jie statomi ne mieste ir ne saugotinose teritorijose (regioniniai parkai, kultūros paveldo teritorijos ir pan.), nereikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.

Užstatymo plotas tai nuo išorinės sienos krašto santykis iki išorinės sienos krašto, o bendras plotas, kuris ir apibrėžia nesudėtingo statinio kategoriškumą ir grupę - tai bendra visų patalpų suma. 80 m² - tai bendras vidaus patalpų grindų plotas. Pagal išorines sienas skaičiuojamas užstatymo plotas.

Naudingas Plotas

Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4.12., būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžiju, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.

Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m, bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m, o vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. m.

Kiekviename daugiabučiame name turi būti suprojektuoti žmonėms su negalia skirti butai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų butų. Šis reikalavimas taikomas tiems namams, kurie yra ne toliau kaip 500 m kelio pėsčiomis iki viešojo transporto stotelių. Pastatuose be lifto butai žmonėms su negalia turi būti planuojami pirmajame aukšte.

Nuo 2014 m. Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasę.

Reikalavimai projektuotojams

Nesudėtingų statinių projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę vadovauti fizinis asmuo, baigęs aukštojo ar specialiojo vidurinio mokslo studijas ir įgijęs architektūros, geologijos ir minerologijos mokslų studijų krypčių, technologijos mokslų studijų srities ar šioms kryptims ir sričiai prilyginamą išsilavinimą.

Šio išsilavinimo nereikia, kai supaprastintas statinio projektas rengiamas pasinaudojant kito tokio statinio (kai išlaikomi statinio matmenys ir statybos produktai) supaprastinto projekto sprendiniais; tokiu atveju valstybės tarnautojams pateikiamas ir statinio supaprastintas projektas, kurio sprendiniais pasinaudota.

Kiti svarbūs aspektai

• Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m.
• Bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m.
• Vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. m.
• Būsto naudingasis plotas - tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ar kitų pagalbinių patalpų) grindų plotas.
• Kiekviename daugiabučiame name turi būti suprojektuoti žmonėms su negalia skirti butai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų butų. Šis reikalavimas taikomas tiems namams, kurie yra ne toliau kaip 500 m kelio pėsčiomis iki viešojo transporto stotelių.
• Pastatuose be lifto butai žmonėms su negalia turi būti planuojami pirmajame aukšte.
• Nuo 2014 m. jau visi Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasę.

Ar reikalingas leidimas?

Net ir tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, rekomenduojama kreiptis į architektą, kuris įvertins esamą sklypo situaciją, patars, kaip geriausia organizuoti vidaus erdves, kokias pasirinkti statybines medžiagas ir konstrukcinius sprendinius, esant poreikiui paruoš kokybišką interjero projektą pagal jūsų poreikius ir finansines galimybes.

Rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant II grupės nesudėtingą statinį - mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

Kaupiamosios Lėšos Daugiabučiuose Namuose

Nuo sausio kai kurių daugiabučių gyventojų sąskaitos už kaupiamąsias lėšas keičiasi dėl valstybės nustatyto minimalaus tarifo. Nuo sausio 1 d. dėl minėtų pokyčių daugiabučiuose namuose kaupiamosios lėšos bus perskaičiuotos pagal naują minimalų tarifą - 0,1025 Eur už kv. m vietoje ankstesnio, pavyzdžiui, 0,0923 Eur už kv. m.

Kaupiamosios lėšos skaičiuojamos taip: mėnesio įmoka = tarifas (Eur/kv. m) × buto plotas (kv. m). Pavyzdžiui, žmogui buvo taikomas 0,0923 Eur už kv. m tarifas ir jis turi 60 kv. m butą. Anksčiau jo mėnesio įmoka buvo skaičiuojama taip: 0,0923 × 60 = 5,538 Eur. Dabar, pagal naują minimalų tarifą, ji skaičiuojama taip: 0,1025 × 60 = 6,15 Eur.

„Kaupiamosios lėšos yra skirtos daugiabučio namo kritiniams poreikiams užtikrinti - nutikus nelaimei, avarijai, susidarius situacijai, kurioje reikia reikšmingos pinigų sumos, kurią surinkti gali būti sudėtinga“, - LRT.lt sakė A. Daugiabučių administratoriai šiuo atveju veikia kaip šių sprendimų įgyvendintojai.

Įmonės „Housecare“ projektų vadovas Vaclovas Stankevičius pabrėžė, kad didžioji dalis Lietuvos daugiabučių pastatyta dar sovietmečiu. „Šiandien tai atsisuka per dažnesnius gedimus ir didesnes bendras išlaidas. Valstybės sprendimas didinti minimalius kaupiamųjų lėšų tarifus iš esmės yra bandymas ištaisyti šią ilgai brandintą problemą, kad namai būtų prižiūrimi ne „nuo avarijos iki avarijos“, o pagal planą“, - LRT.lt komentavo V. Stankevičius.

Svarbu suprasti, kad kaupiamosios lėšos nėra administravimo mokestis ir nėra administratoriaus pajamos - tai butų savininkų pinigai, kaupiami konkrečiam namui ir naudojami tik to namo remontui ir atnaujinimui.

Didžiausia rizika gyventojams - ne sausio pokytis, o 2026 m. liepos terminas. Laiku patvirtintas ilgalaikis planas padeda išvengti situacijų, kai tarifas gali šoktelėti kelis kartus vien dėl to, kad namas neturi aiškaus priežiūros ir atnaujinimo „žemėlapio“.

Ilgalaikis remonto planas yra dokumentas, kuriame numatoma, ką ir kada name reikės tvarkyti, kiek tai preliminariai kainuos ir kokia darbų seka būtų racionaliausia. Ilgalaikį planą gali parengti namo administratorius, samdyti techninės priežiūros specialistai arba bendrijos pirmininkas.

„Ilgalaikis planas neatsiranda vien dėl to, kad jį parengia administratorius - jis įsigalioja tik tada, kai savininkai jį patvirtina balsuodami. Matome riziką, kad be gyventojų įsitraukimo, nors ir paruošus detalius, daug laiko ir darbo kainavusius planus, jie gali būti nepatvirtinti, o tada automatiškai įsigalios aukštesni tarifai pagal nustatytą pastato būklę“, - pastebėjo V. Stankevičius.

Atkreiptinas dėmesys, jog renovuotiems ir naujiems namams 5 metų laikotarpiui gali būti taikomas 50 proc. lengvata. „Taigi, pokytis labiausiai palies tuos, kurie iki šiol mokėjo mažesnį nei minimalų tarifą ir kurių namui bus priskirtas kaupiamųjų lėšų daugiklis x4 dėl pastato būklės“, - apibendrino A.

PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.

Patalpų Plotų Skaičiavimas

Patalpų plotų skaičiavimai nurodyti Kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse:

Gyvenamųjų patalpų bendras plotas (Pgp) apskaičiuojamas pagal formulę:

Pgp = Pg + Pp + Pv + Pkt

Kur:

• Pg - gyvenamasis plotas
• Pp - pagalbinis plotas: pagalbinis naudingas plotas; pagalbinis nenaudingas plotas
• Pv - verslo plotas
• Pkt - kitas plotas: rūsio (pusrūsio) patalpų plotas; garažo patalpų plotas

PASTABA: Rūsio (pusrūsio) ar garažo patalpos, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios patalpos, įskaičiuojamos į šios gyvenamosios patalpos bendrąjį plotą.

Nors rūsio plotas skaičiuojamas į pastato bendrąjį plotą, nesudėtingas II-os gr. statinys - gyvenamasis namas - yra ne daugiau kaip 80 kv. m visų statinio patalpų ploto, skaičiuojant tik antžeminę dalį. Kitaip tariant, į 80 kv. m plotą įeina visos šiltos ir šaltos patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą), išskyrus rūsį ir terasas.

Patalpų plotas skaičiuojamas tarp pastato vidinių sienų. II gr. statinio 80m2 plotas yra visų patalpų suma. Svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiausias leistinas atstumas tarp laikančių sienų turi būti ne didesnis nei 6 m, o pastato aukštis - iki 8,5 m.

Pastatų Plotų ir Tūrių Skaičiavimo Tvarka

Pastatų plotų skaičiavimo tvarką nustato ORGANIZACINIS TVARKOMASIS STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.14.01:1999 PASTATŲ PLOTŲ IR TŪRIŲ SKAIČIAVIMO TVARKA.

"17. Gyvenamojo pastato bendrasis plotas yra visų jame esančių patalpų, tarp jų - ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų suma."

• Skaičiuojamos visos patalpos, kurios turi keturias sienas.
• Garažas, jeigu jis sublokuotas, taip pat.
• Neskaičiuojama terasa, rūsys, pastogė.
• Pastogėje į plotą įskaičiuojamos patalpos ar jų dalys, kurios turi aukštį ne mažiau kaip 1,60 m.
• Į plotą įskaičiuojamas iš atitvarų plotas.
• Tiksliuosius skaičiavimus atlieka matininkai ruošdami inventorinę bylą.

Bendras plotas pagal STR 1.05.06:2010

Pagal STR 1.05.06:2010 "STATINIO PROJEKTAVIMAS" (2015 m. birželio 22 d. pakeitimas):

6.10 pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m². Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas.

Apibendrinimas

Planuojant statyti gyvenamąjį namą iki 80 kv. m, būtina atidžiai išnagrinėti ploto skaičiavimo taisykles ir reikalavimus. Teisingai apskaičiuotas plotas padės išvengti problemų su statybos leidimais ir užtikrins, kad jūsų būstas atitiks visus galiojančius standartus. Šiame straipsnyje pateikiamos pagrindinės pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo nuostatos, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymais ir reglamentais. Normaliu šriftu atspausdintos pagrindinės reglamento nuostatos, kursyvu - kai kurie jų paaiškinimai.

tags: #pastatu #plotu #ir #turiu #skaiciavimo #tvarka