Renovacija: Kas Tai, Kodėl Verta Ir Kaip Ja Pasinaudoti Lietuvoje

Svarstant apie renovaciją, dažnai vertinama, kiek sumažės šildymo sąskaitos, išlaidos avarijoms ir remontams, bei kaip padidės būsto vertė. Tačiau renovacijos naudų yra daug daugiau nei vien finansinė nauda. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra renovacija, kokios jos priemonės, kokią valstybės paramą galima gauti ir kodėl verta investuoti į daugiabučio ar individualaus namo atnaujinimą.

Ar Renovacija Atsiperka?

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovė Nijolė Genovaitė Graužinytė pabrėžia, kad renovacijos atsipirkimą reikėtų vertinti plačiau nei vien finansine prasme. Atnaujinus daugiabutį, gyventojai ima kitaip rūpintis bendru turtu, atsiranda bendruomeniškumo jausmas ir atsakomybė už aplinką.

Sutvarkius šildymo sistemą, apšiltinus sienas, išnyksta problema, kai vienuose butuose per karšta, o kituose - vos 15 laipsnių. Šiluma tampa tolygi, o gyventojai pagaliau gali jaustis patogiai - be striukių ir megztinių žiemą. Tai tikrasis renovacijos rezultatas, kurį sunku išmatuoti pinigais: šiltesni, jaukesni namai, geresnė savijauta ir tvaresnis požiūris į savo gyvenamąją aplinką.

Valstybės Parama Renovacijai

Lietuvoje daugiabučių renovacijai taikoma valstybės parama, šiuo metu teikiama pagal fiksuoto įkainio kvietimą. Anot N. G. Graužinytės, paramos sistema veikia dviem etapais:

• Dalis lėšų skiriama projektui parengti, techninei priežiūrai ir administravimui. Šios išlaidos kompensuojamos priklausomai nuo pastato naudingojo ploto.
• Kita dalis skiriama rangos darbams - tai pastato atnaujinimo, apšiltinimo ir inžinerinių sistemų modernizavimo išlaidos.

Asmenims, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir dalyvaujantiems daugiabučio namo renovacijoje, valstybė padengia renovacijos išlaidas. Butų savininkai, turintys teisę į kompensaciją už šildymo išlaidas, norėdami, kad valstybė kompensuotų jų išlaidas daugiabučio namo atnaujinimui, turi balsuodami pritarti daugiabučio namo atnaujinimui.

Kas Lemiamas, Ar Valstybės Parama Bus Suteikta?

„Kad atnaujintam pastatui būtų suteikta valstybės parama, po renovacijos jis turi pasiekti ne mažesnę kaip B energinio efektyvumo klasę ir ne mažesnį kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų sutaupymą. Tokiu būdu valstybės parama užtikrina, kad rezultatas bus ilgalaikis, energiškai efektyvus ir naudingas tiek gyventojams, tiek aplinkai“, - sako N. Graužinytė.

Nuo Ko Pradėti Renovacijos Procesą?

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Vladas Trakimavičius pabrėžia, kad renovacijos procesas prasideda nuo pačių gyventojų sprendimo. Pirmasis žingsnis - butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas, kuriame dauguma turi pritarti dalyvavimui daugiabučių atnaujinimo programoje.

Vis dėlto prieš priimant tokį sprendimą būtina išsamiai susipažinti su renovacijos eiga, kvietimo sąlygomis, galimomis paramos priemonėmis ir reikalavimais. Visa svarbiausia informacija pateikiama tinklalapyje modernizuok.apva.lt, kur išdėstyti programos etapai ir finansavimo galimybės, renovacijos vadove būsto savininkui. Be to, patarimų galima kreiptis į renovacijos administratorius ar APVA specialistus, kurie padeda gyventojams pasiruošti ir tinkamai organizuoti visą procesą.

Pasak Vlado Trakimavičiaus, renovacijos darbai prasideda nuo investicijų plano patvirtinimo, po kurio pasirašoma dvejų metų paramos sutartis. Vis dėlto, anot eksperto, praktikoje projektų įgyvendinimas dėl įvairių priežasčių gali užtrukti ir ilgiau - iki trejų metų. Užbaigus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą, butų savininkams išmokama valstybės parama bei pateikiami mokėjimo grafikai.

Kitos Renovacijos Priemonės

Pagal atnaujintą daugiabučių modernizavimo programą butų savininkai gali plėsti balkonus iki 1,3 metro gylio, o ten, kur jų iki šiol nebuvo - įsirengti visiškai naujus. Numatytos ir gamtą saugančios priemonės, pavyzdžiui, ant pastato galima įrengti dirbtines lizdavietes čiurliams bei kitiems paukščiams, taip išsaugant biologinę įvairovę. Be to, finansuojamos ir naujos priemonės - priedangų daugiabučių rūsiuose, elektromobilių įkrovimo stotelių bei dviračių saugyklų įrengimas.

Renovacija Ir Aplinkosauga

Atnaujinus pastatus sumažėja šiluminės energijos sąnaudos, o kartu - ir į atmosferą išmetamo CO₂ kiekiai, kurie gali siekti šimtus tonų per metus. Kuo daugiau namų atnaujinama, tuo mažesnė tarša ir poveikis aplinkai. Be to, tai tvari alternatyva naujai statybai - renovacija leidžia prikelti senus daugiabučius naujam gyvenimui, išvengiant didelės statybų metu susidarančios taršos. Tai ne tik energetiškai efektyvus, bet ir aplinkai draugiškas kelias į modernesnį, tvaresnį gyvenimą.

Komfortas Po Renovacijos

Vilnius Tech Statybos fakulteto Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros docentas dr. Darius Kalibatas pažymi, kad renovacijos poveikis gyventojų kasdienybei juntamas iš karto - namuose pagerėja mikroklimatas, sumažėja drėgmės ir pelėsio rizika, o patalpose palaikoma tolygi temperatūra.

Apšiltintos sienos, sandarūs langai ir modernizuotos inžinerinės sistemos neleidžia šilumai išeiti laukan, o šalčiui patekti vidun. Taip namai tampa šiltesni ir sveikesni - nebesikaupia kondensatas, o kartu nesusidaro kvėpavimo takams žalingos sąlygos. Dar daugiau, įrengus oro rekuperacijos sistemas, patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras, todėl patalpoms vėdinti nebereikia atidarinėti langų ir prarasti šilumos.

Energijos Efektyvumas Ir Šildymo Sąskaitos

Atnaujinus daugiabutį, apšiltinus fasadą, sutvarkius šildymo sistemą ar įrengus rekuperaciją, šilumos nuostoliai gerokai sumažėja, todėl ir sąskaitos už šildymą tampa mažesnės. Anot D. Kalibato, kuo daugiau investuojama į kokybiškus atnaujinimo sprendimus, tuo labiau sumažėja išlaidos ir padidėja renovacijos nauda.

Buto Vertė Po Modernizacijos

Atnaujintas daugiabutis tampa patrauklesnis ir rinkoje, pažymi D. Kalibatas. Palyginus du panašius pastatus - vieną renovuotą, kitą ne - modernizuoto namo butų vertė visada būna didesnė. Tai lemia ne tik nauja išvaizda, bet ir geresnės konstrukcijos: renovacijos metu jos sustiprinamos, sutvarkomos susidėvėjusios sienų siūlės, atnaujinamas fasadas, pašalinamos drėgmės ir kondensato problemos. Tokie sprendimai prailgina pastato tarnavimo laiką ir užtikrina, kad būstas išliks patogus, šiltas ir patikimas dar daugelį metų.

Mažoji Renovacija

Mažoji renovacija - tai daugiabučio pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas, atnaujinant šilumos punktų įrenginius, subalansuojant išderintas šildymo sistemas. Papildomai gali būti pakeičiami radiatoriai ir vamzdynai butuose, įrengiami termostatiniai ventiliai, jei įmanoma - ir individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar dalikliai.

Vykdant mažąją renovaciją, seni elevatoriniai šilumos punktai pakeičiami naujais, automatizuotais, subalansuojamos šildymo sistemos įrengiant automatinius balansavimo ventilius. Vien įdiegus šias priemones, jau galima sutaupyti 15-25 proc. šilumos ir atitinkamai sumažinti sąskaitas už šildymą.

Siekiant didesnio sutaupymo, galima keisti radiatorius, įrengti ant jų termostatinius ventilius, keisti vamzdynus, jei yra galimybė - įrengti individualius šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemas, išmaniąją apskaitą, leidžiančią vienu metu nuskaityti karšto vandens skaitiklių ir / ar daliklių rodmenis butuose.

Ant radiatorių sumontavus termostatus, galima reguliuoti oro temperatūrą kambariuose. Ši galimybė gali būti patraukli, pavyzdžiui, mėgstantiems miegoti vėsesnėje patalpoje. Kita efektyvi šilumos taupymo priemonė - automatinis karšto vandens temperatūros reguliavimas ir palaikymas stovuose. Tai reiškia, jog į visus butus bus tiekiamas vienodos temperatūros vanduo. Tai gali taupyti iki 30 proc. šilumos energijos karštam vandeniui šildyti.

Butų šilumos energijos, karšto vandens skaitiklius, termoreguliatorius ir šilumos daliklius galima prijungti prie duomenų surinkimo sistemos bei kaupti jų archyvą. Skaitiklių rodmenys surenkami nuotoliniu būdu, juos perduodant radijo bangomis arba internetu.

Skaičiuojama, kad, sutvarkius inžinerines sistemas, mokėjimai už suvartotą šilumą vienam butui sumažėtų vidutiniškai apie 15 Eur/mėn., o per šildymo sezoną - apie 90 Eur.

Mažoji renovacija aktuali gyventojams, kurie negali investuoti į kompleksinę daugiabučio renovaciją arba jų namo negalima renovuoti dėl paveldosaugos ar kitų reikalavimų.

Mažoji renovacija atliekama greičiau ir pigiau, negu kompleksinė daugiabučio renovacija, bet ji gali juntamai sumažinti sąskaitas už šilumą ir padidinti komfortą.

Individualių Namų Modernizavimas

Renovacijos projektais laikoma atnaujinimo ir modernizavimo veikla, kuria siekiama sumažinti energijos, tiekiamos buityje naudojamam karštam vandeniui ruošti bei gyvenamiesiems namams šildyti, poreikį. Pagal „Trias energetica“ modelį, pirmasis žingsnis visada turėtų būti energijos nuostolių mažinimas, išsaugant gyventojų šiluminį komfortą. O tam labai svarbu, kad būtų kokybiškai apšiltintas pastato stogas ir sienos.

Modernizavimas naudojant mineralinę vatą „Knauf Insulation“ suteiks pastebimų rezultatų jau pirmąjį šildymo sezoną po renovacijos. Tik tada, kai bus sumažintas pastato energijos poreikis, norint jį patenkinti, reikėtų investuoti į atsinaujinančios energijos šaltinius, pvz.: saulės kolektorių, šilumos siurblį ar fotovoltines plokštes. Jei nebus gerai apšiltintos pertvaros, t. y. Stogo ir sienų šilumos izoliacijos savybės B energetinei klasei pasiekti nurodytos nuo 2021 m. galiojančiuose naujuose techniniuose reikalavimuose. Pagal šiuos standartus stogų virš šildomų patalpų, kuriose temperatūra ne žemesnė kaip 16 °C, koeficientas U turi siekti ne daugiau kaip 0,15 W/(m²K). Virš nešildomos pastato dalies, t. y.

Šiaulių Miesto Daugiabučių Renovacija

Jau renovuotų Šiaulių miesto daugiabučių namų gyventojai džiaugiasi ne tik mažesnėmis šilumos energijos sąnaudomis ir išlaidomis šildymui, kokybiškesnėmis gyvenimo sąlygomis bei gražesniu pastato vaizdu, bet ir kita ilgalaike renovacijos nauda - padidėjusia turto verte, taip pat galimybe prisidėti prie patrauklaus savo gyvenamojo kvartalo ir viso miesto estetinio veido kūrimo.

AB „Šiaulių energija“ yra paskirta Šiaulių miesto savivaldybės energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratoriumi. Pagrindinės AB „Šiaulių energija“ gamybos, technikos ir modernizavimo skyriaus veiklos kryptys: projektų įgyvendinimo administravimas ir kredito sutarčių administravimas.

Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas tvirtinamas ir sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimo priimamas ne mažesniu kaip 55 procentų butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Šis reikalavimas netaikomas, jei su paraiška atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį namą pateikiamas finansuotojo rašytinis pritarimas lengvatinio kredito suteikimui.

Maloniai prašome kreiptis į AB ,,Šiaulių energija“ gamybos, technikos ir modernizavimo skyriaus specialistus el. +370 41 591 238, jei Jums reikia konsultacijos ar pageidaujate, kad šie atvyktų į daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus pristatyti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo procesus.

Pasiryžę renovuoti savo namą išspręsite ne tik daug savo asmeninės aplinkos, bet ir opių viso miesto erdvių problemų.

„Kauno Energija“ Ir Mažoji Renovacija

Kylant energijos išteklių, reikalingų šilumai pagaminti kainoms, gyventojai suskubo atnaujinti senas, neefektyvias daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemas: šilumos punktus bei vamzdynus. Aiškėja, kad gyventojų poreikis sumažinti būsimas sąskaitas už šildymą - didžiulis.

Mažosios renovacijos metu galima atnaujinti šilumos punktą rūsyje, pakeisti susidėvėjusius vamzdynus name, įsirengti individualius šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą, termostatinius ventilius butuose. Svarbu tai, kad mažąja renovacija besidomintiems daugiabučių gyventojams „Kauno energijos“ specialistai namo šildymo sistemos būklę įvertina NEMOKAMAI ir, atsižvelgę į jos susidėvėjimą, pasiūlo atskirus sprendimus arba visą jų kompleksą.

Mažosios Renovacijos Nauda

• Sumažėja pastato suvartojamos šilumos kiekis. Renovuojant daugiabučio vidaus šildymo bei karšto vandens sistemas, name suvartojamos šilumos kiekį galima sumažinti iki 25 proc.
• Šiluma pastate paskirstoma tolygiai. Modernizavus šilumos punktą bei šildymo sistemą, šiluma butuose paskirstoma tolygiai.
• Padidėja namo vertė. Atnaujinus vidines pastato šildymo ir karšto vandens sistemas, padidėja energinis pastato efektyvumas.
• Atsiranda galimybė šildymą reguliuoti individualiai. Pakeitus vienvamzdę šildymo sistemą į dvivamzdę, gyventojams atsiranda galimybė būstus šildytis individualiai.
• Nereikia jokių pradinių investicijų. Mažąją renovaciją norintiems atlikti gyventojams nereikia turėti kaupiamųjų lėšų ar skolintis pinigų projektui įgyvendinti.

Mažosios renovacijos darbų kaina priklauso nuo daugiabučio dydžio bei darbų apimties. NEMOKAMAS konsultacijas apie preliminarią mažosios renovacijos darbų kainą daugiabučių gyventojams Kaune teikia „Kauno energijos“ specialistai. Prireikus, jie taipogi dalyvauja ir bendrijos susirinkimuose, kur atsako į realiu laiku kylančius klausimus, dalyvauja diskusijose.

„Kauno energija“ gyventojams, besinaudojantiems bendrovės teikiama mažosios renovacijos paslauga, sudaro itin palankias išsimokėjimo sąlygas - išsimokėti už mažosios renovacijos metu atliktus darbus galima dalimis per 36 mėn. be pabrangimo. Svarbu tai, kad norint bent iš dalies atnaujinti daugiabutį, gyventojams nereikia turėti kaupiamųjų lėšų ar skolintis pinigų projektui įgyvendinti.

Pernai valstybės kompensacija mažajai renovacijai atlikti siekė 30 proc. Dabar kelią skinasi dar vienas paramos projektas, orientuotas į senų, neefektyvių šilumos punktų atnaujinimą bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą.

Norint suspėti mažesnėmis sąskaitomis už šildymą ir karštą vandenį džiaugtis jau artėjančio šildymo sezono metu, būtina neatidėlioti ir darbus planuotis kuo anksčiau. Geriausia - pavasarį, vos šildymo sezonui pasibaigus. Mažajai renovacijai galima ruoštis ir vasarą. Tačiau, tokiu atveju, svarbu neužmiršti, jog sprendimus dėl daugiabučio atnaujinimo priima gyventojai bendrijos susirinkimų metu, todėl tai gali užtrukti. Laiko atima ir projekto ruošimas, derinimas su būstų savininkais.

Valstybinės Energetikos Reguliavimo Tarybos (VERT) Informacija

Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (toliau - Taryba) pateikė sąrašą 1043 daugiabučių namų, esančių Kauno miesto savivaldybėje, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai ir kurių šildymo bei karšto vandens sistemos neatitinka privalomųjų reikalavimų.

Svarbu žinoti, kad namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos turi atitikti nustatytus privalomuosius reikalavimus (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau - Įstatymas) 23 straipsnio 1 d.). Jais užtikrinama, kad namas būtų šildomas tinkamai, o karštas vanduo tiekiamas saugiai ir efektyviai.

Jei nustatoma, kad daugiabučio šildymo ar karšto vandens sistema neatitinka šių reikalavimų, šilumos tiekėjas ir (arba) daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) privalo apie tai raštu informuoti namo savininkus, bendrojo naudojimo objektų valdytoją (dažniausiai tai - namo bendrija arba administruojanti įmonė) ir Tarybą.

Už sistemos sutvarkymą atsakingi šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) bei bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris užtikrina, kad likusieji darbai būtų atlikti ne vėliau kaip per ketverius metus nuo pranešimo gavimo.

Visi darbai finansuojami daugiabučio namo gyventojų - butų ir kitų patalpų savininkų (Įstatymo 23 straipsnio 2 d.). Gyventojai gali gauti valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, kuri padeda padengti dalį atnaujinimo kaštų.

Šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui (mažoji renovacija) 2024 m. liepos 24 d. yra paskelbusi kvietimą. Subsidijos dydis - iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Kada Apsispręsti Dėl Renovacijos?

Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės taikant įprastinės bei tvarios skydinės renovacijos technologijas galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

tags: #kas #yra #renovacija