Gyvatvorė - tai ne tik gražus kraštovaizdžio elementas, bet ir praktiškas sprendimas, padedantis apibrėžti sklypo ribas, sukurti privatumą ir apsaugoti nuo vėjo bei triukšmo. Tačiau, norint, kad gyvatvorė būtų ne tik graži, bet ir nekeltų problemų su kaimynais, svarbu tinkamai ją suformuoti ir prižiūrėti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tai padaryti teisingai.
Teisiniai aspektai ir atstumai
Pirmas dalykas, kurį reikėtų išsiaiškinti prieš sodinant gyvatvorę, - tai teisiniai aspektai. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, privačių valdų želdinių sodinimo tvarka griežtai nereglamentuojama, nebent tai būtų pavojingi ar dideli medžiai.
Norėjau aiškaus atsakymo: kiek metrų nuo ribos galima sodinti tujas, kad nebūtų bėdų? Ir čia mane nustebino - konkretaus skaičiaus, kurio privaloma laikytis visais atvejais, niekas taip ir nepateikė.
Tačiau, norint išvengti ginčų su kaimynais, rekomenduojama laikytis tam tikrų atstumų nuo sklypo ribos:
- Rekomenduojama laikytis bent 1 m atstumo, ypač jei tujos nebus karpomos.
- Jei planuojate gyvatvorę formuoti, galite sodinti arčiau, net 0,4-0,5 m nuo ribos.
- Jei tikiesi „palikti savaime“ - atstumą verta dvigubinti.
Taip pat pravartu turėti raštišką kaimyno sutikimą, jei planuojate tujų gyvatvorę arti sklypo ribos. Galiausiai, patikrinkite savivaldybės svetainę, nes kai kurios savivaldybės yra pateikusios sodinimo schemų rekomendacijas.
2019 m. pavasarį Aplinkos ministerija patikslino „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles“, skirtas padėti išvengti kaimyninių sklypų savininkų ginčų dėl per arti sodinamų medžių, krūmų ar gyvatvorių. Jose nurodoma, kad kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė, pasodinta ne arčiau kaip už 1 m nuo sklypų ribos, iš pietinės pusės gali būti formuojama iki 2 m aukščio, o iš visų pusių - iki 1,3 m. Tiesa, turint sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimą raštu, šį atstumą galima keisti ir abipusiu sutarimu sklypus skiriančią ribą apsodinti medžiais ar krūmais neprarandant tokių brangių metrų, bet atrandant priimtiną kompromisą.
Siekiant su kaimynais išsaugoti gerus santykius reikėtų įvertinti ir tai, kad leistinas gyvatvorės aukštis gali būti nustatytas ne tik šiose taisyklėse, bet ir namų, o ypač sodininkų bendrijų įstatuose.
Augalų pasirinkimas
Ne visi augalai tinka gyvatvorėms. Svarbu atsižvelgti į augalo augimo greitį, formą, atsparumą šalčiui ir dirvožemio reikalavimus. Populiariausi augalai gyvatvorėms:
- Tujos: ‘Brabant’, ‘Smaragd’, ‘Holmstrup’.
- Ligustrai
- Kauleniai
- Skroblai
- Bukai
- Eglės: paprastoji, serbinė, dygioji.
- Kukmedžiai
Svarbu žinoti, kad skirtingos tujų veislės auga skirtingai. Pavyzdžiui, ‘Brabant’ veislę reikia sodinti bent 0,8-1 m nuo ribos, o ‘Smaragd’ - 0,5-0,6 m nuo ribos.
Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, ar planuojate gyvatvorę formuoti. Jei taip - galite sodinti arčiau, jei ne - atstumą verta dvigubinti.
Augalų sąlygos
Augalai skirtingi - skirtingos ir sąlygos, jiems reikalingos. Kadagiams reikalinga saulėta vieta. Tujos pietinėje pusėje gali paruduoti, jei žiemos pabaigoje dar šalčiai sukaustę, o saulė jau kepina.
Yra dalykas, ko nemėgsta daugelis augalų - tai kai gruntiniai vandenys yra per aukštai. Pasidomėkite, ar jūsų sklypas yra šaltiniuotoje vietoje.
Universalus augalas šiuo požiūriu yra tujos: augdamos šiaurinėje pusėje jos neišplinka, o ir pietinę, saulėtą, gerai pakenčia. Todėl tiems, kas nori turėti visada dekoratyvią gyvatvorę, rekomenduoju tik tujas - ‘Smaragd’ arba ‘Brabant’ veislių.
Gyvatvorės formavimas ir priežiūra
Jei norite gražios, tankios, taisyklingos gyvatvorės - pradėkite ją formuoti gerokai anksčiau. Negailėkite augaliuko, juk pasodinote jį būtent tam.
Dažniausiai klaida - laukiama, kol sodinukas pasieks tam tikrą aukštį, ir tik tada nukerpama jam viršūnėlė ir genimi šonai.
Jei gyvatvorė pradedama formuoti per vėlai, dažniausios problemos, kurios išlenda, yra dvi. Visų pirma, išplinka gyvatvorės apačia. Jei pradedame formuoti dar mažą augalą, jau pirmosios apatinės šakos tankėja ir gražiai užpildo apatinę dalį. Jei augalui netrukdoma augti, jis kelia savo lają aukštyn, o vėlesnis šakų galiukų patrumpinimas duoda tik tai, kad tie galiukai ir išsišakoja.
Pasistenkite savo gyvatvorei suteikti vienodas sąlygas. O tai reiškia, kad visos gyvatvorės šakelės vienodai nori saulės. Kad neišpliktų apačia, pasinaudokite tokia gudrybe - tiesią stačią gyvatvorę formuokite ne visai statmeną, o šiek tiek siaurėjančios į viršų formos. Vizualiai tas siaurėjimas gali visai nesimatyti, o pačiai gyvatvorės sveikatai tai bus didelė dovana.
Sveika ir graži gyvatvorė yra tik tada, kai ji reguliariai formuojama. O štai kas tikrai ne mažiau svarbu - daryti tai su tinkamu įrankiu. Ar jis elektrinis, ar benzininis, ar tiesiog žirklės - svarbiausia, kad įrankis būtų labai aštrus. Priešingu atveju šakelės ne pjaunamos, o plėšiamos, jose atsiranda žaizdų, lapeliai pradeda gelsti.
Ir galiausiai - jei jau nepavyko užsiauginti gražios gyvatvorės arba jeigu turite seną ir išsikerojusią, gali būti, kad tiesiog reikia ją atnaujinti. Pavyzdžiui, sena neprižiūrėta gudobelių gyvatvorė gali atrodyti kaip baisus dygliuotas miškas, o išnaikinti ją gali būti labai sunku, nes šaknys labai stiprios ir gyvybingos. Ir tai ne trūkumas, o privalumas - tereikia drastiškai nukirsti gudobeles ir palikti tik kiek virš šaknų. Pavasarį ataugančius ūglius iškart formuokite, kad gražiai augtų pagal jūsų sumanymą. Tokia gyvatvorė atsinaujins žymiai greičiau, negu pirktumėt mažus sodinukus, nes visa jos gyvybė slypi šaknyse.
Kaip profesionaliai genėti apvalius krūmus!
Ką daryti, jei gyvatvorė meta šešėlį į kaimyno sklypą?
Kai viena tujų eilė mano sklype pradėjo augti aukštyn, net nesusimąsčiau, kad jos gali mesti šešėlį į kaimyno šiltnamį. Bet vasaros viduryje atėjo jis su gana griežtu veidu ir pasakė: „Tavo tujos 17 val. užstoja man pomidorus. Uogos nustojo nokti.“ Iš pradžių galvojau - perdeda.
Teisiškai šešėlis nėra aiškiai reglamentuotas - nėra tokio įstatymo, kuris nurodytų, kiek saulės turi pasiekti kaimyno daržą. Kai pastebėjau, kad problema reali - sutrumpinau aukščiausias tujas 40 cm. Taip pat pradėjau jas karpyti ne tik viršūnėje, bet ir šonuose, kad per mažiau užimtų plotą.
Nuo to laiko visada žiūriu, kur krenta pavakario šešėlis, kai planuoju sodinti tujas ar kitus aukštus augalus. Jei jau augina pomidorus ar braškes - geriau rinktis siauresnes tujų formas, pvz.
Gyvatvorės tipai pagal aukštį
Gyvatvorių tipai išskiriami pagal numatomą suaugusios gyvatvorės aukštį.| Tipas | Aukštis | Paskirtis |
|---|---|---|
| Žaliasienės | 3-4 m ir daugiau | Vėjų ar triukšmo uždanga |
| Aukštos gyvatvorės | 2-4 m | Privatumo sukūrimas |
| Žemosios gyvatvorės | 40 cm - 1 m | Sklypo ribų paženklinimas |
Gyvatvorė prie keliuko
Tujos prie keliuko - jautri tema. Jei jos užstos matomumą ar ims augti į važiuojamąją dalį, vėliau gali tekti šalinti.
Patarimai, kaip išvengti monotonijos
Formuojant gyvatvorę tenka riboti augalų įvairovę, bet monotoniją išsklaidyti įmanoma įvairiais būdais. Kai nėra būtinybės ar noro įrėminti sklypą vientisa gyvatvore, galima apželdinti tik jo dalį.
Botanikė T. Jokšienė pataria gyvatvorę derinti prie kitų sodo augalų: „Jei sklype tik veja žaliuoja, galima rinktis išraiškingesnius margus lapuočius ar gelsvų atspalvių spygliuočius. Dideliame sklype gyvatvorei tinka skirtingų rūšių augalai, pavyzdžiui, pramogų zonoje - vienokie, daržo zonoje - kitokie. Arba galima originaliau pakirpti gyvatvorės viršų, palikus kai kur aukštesnius „stulpelius“ ar suformavus arkas. Dar vienas, nors sudėtingesnis, bet efektingai žavus būdas - pasodinti gyvatvorę dviem eilėmis. Vienoje gali augti medžiai (liepos, skroblai) dekoratyviai suformuotomis lajomis, kitoje - jų kamienus dengiantys žemesni, apie 1 m aukščio, krūmai, galbūt laisviau svyrančiomis šakomis“.