Negyvenamosios patalpos bute: apibrėžimas, skirtumai ir svarbūs aspektai

Renkantis būstą Lietuvoje, svarbu suprasti, kas laikoma gyvenamosiomis patalpomis, kuo jos skiriasi nuo negyvenamųjų patalpų ir kokie aspektai gali turėti įtakos jūsų pasirinkimui. Šiame straipsnyje išsamiai panagrinėsime šiuos klausimus, kad galėtumėte priimti informacija pagrįstą sprendimą.

Kas yra gyvenamasis pastatas (namas)?

Gyvenamasis pastatas (namas) - pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. Namo naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų Namo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas.

Gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos: pagrindiniai skirtumai

Statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas“ (STR 1.01.03:2017) skiria statinius į pastatus ir inžinerinius statinius. Pastatus - į gyvenamuosius ir negyvenamuosius.

Gyvenamieji pastatai gali būti vieno, dviejų butų, daugiabučiai, kiti gyvenamieji pastatai tokie kaip bendrabučiai, vaikų namai, vienuolynai, kt. Tuo tarpu negyvenamieji pastatai skiriami į viešbučių (viešbučiai, moteliai, svečių namai), administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, gamybos, pramonės (tame tarpe ir kūrybinės dirbtuvės), sandėliavimo, poilsio, kt. paskirties pastatus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad butas - tai patalpa ar patalpų grupė su atskiru įėjimu, sudaranti nepriklausomas sąlygas vienam asmeniui ar vienai šeimai gyventi, miegoti, gaminti valgį ir panašiai.

Kambarys - patalpa, apribota perdangomis (denginiu) ir sienomis (pertvaromis) nuo grindų iki lubų, ne mažesnio kaip 4 m2 grindų ploto (kurioje galima pastatyti lovą), tenkinanti gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus.

Prie kambarių priskiriami miegamieji, valgomieji, svetainės, gyvenamieji kambariai, virtuvės ir kitos gyventi tinkančios šiltos patalpos, kurių grindų plotas didesnis kaip 4 kv.m. (kai kuriems gyvenamųjų pastatų tipams teisės aktais gali būti nustatytas kitoks minimalus kambario grindų plotas).

„Ne viskas yra butas, kas butu vadinasi“, - taip galėtume perfrazuoti žinomą posakį, nes tai, kas atrodo kaip butas, Registrų centro (RC) duomenų bazėje gali būti įregistruota kaip negyvenamosios paskirties patalpos.

Pagrindinis kriterijus - sklypas. Jeigu jis yra komercinėms, rekreacinėms teritorijoms priskirtoje žemėje, jame gyvenamosios paskirties pastatų statyti negalima, o negyvenamosios paskirties pastate gyvenamosios paskirties patalpos gali sudaryti tik tam tikrą dalį viso ploto.

Tokiu atveju jame įrengiama ne mažiau nei 51 proc. negyvenamųjų patalpų (poilsio, viešbučių, administracinių, gamybos ir kt.), o likusioje dalyje gali būti įrengiami butai. Taip daroma norint išvengti su sklypo naudojimo būdo keitimu susijusių procedūrų arba kai sklypo naudojimo būdo pakeisti neįmanoma.

"Apartamentai" - kas tai?

Apartamentai - rinkodaros triukas. Nors teisiškai apartamentų formuluotė nėra griežtai apibrėžta, ji dažniau taikoma poilsio paskirties patalpomis, tuo tarpu paprastas butas įvardijamas gyvenamosios paskirties patalpomis.

Ir studija ar kūrybinės dirbtuvės, ir poilsio ar svečių apartamentai teisiškai nėra butai. Formaliai šios iš pirmo žvilgsnio nuo butų niekuo nesiskiriančios patalpos, kurių teisinį statusą parodo įrašas RC duomenų bazėje, yra negyvenamosios patalpos.

Svarbūs aspektai renkantis būstą

Prieš įsigyjant būstą, svarbu atkreipti dėmesį į keletą esminių aspektų:

• Patalpų paskirtis: Patikrinkite patalpų paskirtį Registrų centre. Ji gali turėti įtakos mokesčiams, komunalinėms paslaugoms ir galimybei deklaruoti gyvenamąją vietą.
• Nekilnojamojo turto mokestis: Įsigijus negyvenamosios paskirties patalpas, gali tekti mokėti nekilnojamojo turto mokestį, nepriklausomai nuo jų vertės.
• Komunalinės paslaugos: Už šilumos energiją ir karštą vandenį negyvenamosios paskirties patalpose gali tekti mokėti daugiau.
• Patalpos paskirties keitimas: Galimybė pakeisti patalpos paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją yra miglota ir gali pareikalauti nemažai sąnaudų.
• Banko paskola: Bankai atsargiau finansuoja negyvenamosios paskirties NT įsigijimą, todėl pirkėjui gali tekti sukaupti didesnį pradinį įnašą.
• Automobilių statymo problematika: statytojai didžiuosiuose miestuose susiduria su problema, dėl kurios patalpoms nesuteikiamas gyvenamųjų patalpų statusas - negalėjimas užtikrinti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.

Gyvenamojo ploto skaičiavimas

Gyvenamosios patalpos (buto gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namo; atskiro kambario su bendrojo naudojimo patalpomis) plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma.

Gyvenamasis plotas - svetainės, valgomieji, miegamieji, darbo kabinetai, gyvenamieji kambariai, virtuvės ir kitos gyventi tinkančios šiltos patalpos, kurių grindų plotas didesnis kaip 4 m2. Šios patalpos turi turėti apšiltintas atitvarines konstrukcijas ir galimybę būti normaliai šildomos žiemą, neatsižvelgiant, ar jose yra stacionariniai šildymo įrenginiai, ar ne.

Pagalbinis plotas yra visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma.

Daugiabučio namo valdymas ir priežiūra

Daugiabučio namo valdymas ir priežiūra yra sudėtingas procesas, reikalaujantis bendradarbiavimo tarp visų butų ir kitų patalpų savininkų. Svarbu užtikrinti, kad bendrojo naudojimo objektai būtų tinkamai prižiūrimi ir atnaujinami, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų ir užtikrintas komfortas visiems gyventojams.

Štai keletas pavyzdžių, kaip sprendžiamos įvairios problemos daugiabučiuose namuose:

• Vandens nutekėjimas: Jeigu daugiabutyje trūko mova prie vandens prietaiso skaitiklio, atsakinga įmonė turėtų sutvarkyti gedimą. Jeigu problema buvo bendrojo naudojimo objekte, atsakomybė apmokėti išlaidas tenka bendrijai.
• Sandėliukų ginčai: Jeigu kyla ginčų dėl sandėliukų, esančių bendrojo naudojimo patalpose, reikėtų juos inventorizuoti ir įtvirtinti pasidalijimą daugumos savininkų balsais.
• Vanduo rūsyje: Jeigu rūsyje kaupiasi vanduo, namo stovai yra bendrojo naudojimo objektai, už kurių priežiūrą ir remontą moka visi namo savininkai proporcingai savo daliai.
• Bendrijos vandens filtravimo sistema: Jeigu bendrija turi įsirengusi vandens filtravimo sistemą, manytina, kad jo priežiūra turi rūpintis visi pagal savo dalį.
• Laiptinės durų keitimas: Jeigu laiptinės durys yra avarinės būklės, už jų privalomąjį atnaujinimą turėtų mokėti proporcingai visi butų ir kitų patalpų savininkai.
• Vėdinimo kanalų valymas: Išlaidos turėtų būti išdalintos proporcingai pagal plotą.

Nekilnojamojo turto mokestis

Nekilnojamojo turto skelbimuose neretai nurodoma, kad būstas yra ne gyvenamosios, bet, pvz., poilsio paskirties arba įvardijami kaip apartamentai. Pardavėjai aiškina, kad jokie papildomi mokesčiai, įsigijus negyvenamosios paskirties būstą, nebus taikomi.

Nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinami gyventojams nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų.

Asmenims auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu taikoma NT mokesčio lengvata - mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai:

Už minėtos paskirties NT objektus, gyventojai per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) turi užpildyti ir pateikti NT mokesčio deklaracijos KIT715 formą (2 versija) bei sumokėti apskaičiuotą NT mokestį iki einamųjų metų gruodžio 15 d. Jei gyventojo turimų minėtų paskirties NT objektų bendra mokestinė vertė neviršija 150 tūkst. eurų, deklaruoti nereikia ir automatiškai mokestis neapskaičiuojamas.

tags: #kas #yra #negyvenamos #patalpos #bute