Šiame rašinyje kalbama apie valdovą. Pirmiausia nusakoma, ką reiškia šis žodis, trumpai aptariamas valdovo darbas ir koks yra aplinkinių požiūris į šią veiklą. Vėliau plačiau aptariama, koks turi būti valdantis žmogus, kokias pareigas turi atlikti, kokiomis savybėmis pasižymėti. Tuomet analizuojamas kūrinys, kuriame yra labai ryškus valdovo paveikslas ir atsakoma į klausimą, ką reiškia būti valdovu? Pasirinktos knygos kontekstas rašinyje išreikštas ne per plačiai ir minint tik svarbiausius dalykus, daromos tam tikros išvados.
Žodis "valdovas" aiškinamas kaip žmogus, valdantis šalį, kuriantis valstybės ateitį. Šioje kalboje yra aiškiai atskleidžiama, kas yra valdovas ir su kokiais sunkumais jam tenka susidurti, kokia yra valdovo paskirtis ir kokios atsakomybės jam tenka.
Kadangi šalies valdymas reikalauja daug atsakomybės, tad valdovu būti nėra lengva, kadangi turi priimti teisingus sprendimus už visa šalį. Tad kyla klausimas, ar lengva išlikti garbingu ir geru šalies valdovu? Ar lengva būti valdovu? Valdovu būti nėra lengva, nes tai reikalauja didelio atsakingumo, ne tik už save, bet ir už šalies žmones, jis turi priimti atsakingus sprendimus, kartais net tenka paaukoti savo laimę dėl kitų gerovės.
Visais laikais buvo valdovai, tiek dabar, tiek prieš tūkstantį metų, todėl valdovų vaidmuo yra labai svarbus. Iš pradžių, valdovu būti yra labai nerealu ir nuostabu, nes atsiveria daug patogumų: gyvenimas prabangiuose rūmuose, patarnautojai, daug turtų ir gavimas visko, ko tik užsigeidei. Tačiau vėliau atsiskleidžia visi sunkumai, pasirodo, jog būti valdovu yra sudėtingiau nei atrodo.
Valdovas - tai žmogus, kuris turi atsisakyti savo interesų ir turi atstovauti savo valstybę ar tautą. Taigi jis turi elgtis diplomatiškai ir nuolat gerai apgalvoti savo veiksmus ir sprendimus. Būtent čia žmogus, būdamas valdovu susiduria su vidiniais konfliktais, nes kartais jo asmeninė nuomonė ar pozicija yra netinkama kaip valstybės pozicija, todėl jis turi nusižengti savo principams, dėl bendros gerovės.
Valdovai turi priimti sunkius sprendimus, jiems dažnai gresia didelis pavojus, todėl reikia būti atsargiems, privalo turėti valdymui svarbiausias savybes kaip tvirtumas, valdingumas ir energingumas. Nors dažnai kūriniuose vaizduojamos šviesiosios valdymo pusės, B. Sruogos kūrinyje „Milžino Paunksmė“ atskleidžiamos tamsiosios: trūkumai, pavojai ir sunkumai.
Valdovo paveikslas literatūroje
Žymios istorinės asmenybės kaip kunigaikščiai, karaliai, carai ar imperatoriai tapo įkvėpimo šaltiniu daugeliui rašytojų, dramaturgų ar kitų menininkų. XIII a. Lietuvių rašytojo Justino Marcinkevičiaus tragedijoje ,,Mindaugas“ rašoma apie Lietuvos (valstybės) gyvenimą. Vadovas tai irgi žmogus, kuris nori turėti savo asmenį gyvenimą, dvasinį pasaulį, šeimą, privatumą.
Rašinyje pasirinktos knygos kontekstas išreikštas ne per plačiai ir minint tik svarbiausius dalykus, daromos tam tikros išvados. Taigi, nėra sauso teksto, kuris būtų netinkamas temos argumentavimui, todėl rašinys yra parašytas tiksliai, pagal visas taisykles. Žinoma, naudojamas ir samprotavimas, tiek įžangoje, tiek pastraipoje, tiek apibendrinime, nes jis šiai temai yra būtinas.
Niccolo Machiavelli pamokos valdovams
POLITINĖ TEORIJA – Niccolò Machiavelli
Priminsiu, apie makiavelizmą dažniausiai diskutuojama, kai kalbama apie politiką. Tačiau makiavelizmas, kaip reiškinys, aptinkamas įvairiose tiek visuomeninėse, tiek privačiose veiklose. Lakoniškas jo apibrėžimas - tai valdžios siekimas ir išlaikymas bet kuriomis priemonėmis.
Šiandien šiek tiek pažaisime. Paskaitysiu Jums Niccolo Machiavellio veikalo „Valdovas“ ištraukas. Skaitysiu šiek tiek kitaip: kai kuriose vietose (skliausteliuose) keisiu žodžius, kai kuriose - palaipsniui palikinėsiu originalius (taip pereisime prie metaforinio suvokimo) ir, žinoma, trumpinsiu, glaudinsiu, stengdamasi išlaikyti pradinę prasmę. Tokiu būdu tekstas įgaus daugiau šiuolaikiškumo ir parodys, kad žmonių elgesio modeliai istorijos eigoje nelabai kinta.
Nesuklysime, jei žodį „valdovas“ kai kuriose vietose keisime į „lyderį“ ar „vadovą“. Nors ne visi vadovai yra lyderiai, kaip ir ne visi lyderiai yra vadovai, bet šiuos žodžius kontekste laikysime tapačiais. Geidžiantys įgyti valdovo (vadovo) palankumą, stengsis jam visaip įsiteikti.
Žmonės beveik visada mėgdžioja kitus. Todėl ir išmintingas žmogus turi eiti didžiųjų pramintais takais, nors ir neprilygs jiems šaunumu, tai bent nusipelnys šiokią tokią pagarbą. Taip moko Machiavellis valdovus.
Norint pažinti liaudies prigimtį, sako Machiavellis, reikia būti valdovu, o norint pažinti valdovų prigimtį reikia būti paprastu žmogumi. Ilgiausiai poste išsilaiko tas, kuris mažiausiai pasikliauja laimės malone. Nėra sunkiau įvykdomo, rizikingiausio dalyko, kaip tapus valdovu (vedliu), sako autorius, įvesti naują tvarką. Tai gerai įsidėmėti turėtų kiekvienas naujas valdovas (vadovas). Jam priešinsis visi, kurie gerai gyveno esant senajai tvarkai. Žmonės įprastai nepasitiki naujovėmis, kol jų gerumu neįtikina patirtis.
Paprasti piliečiai, kurie valdžią nusiperka arba gauna iš kieno nors malonės, sunkiai valdžią išsaugoja. Žmogus visą laiką gyvenęs paprastai, negali mokėti valdyti. Kas valdovu tampa per liaudies malonę, tas turi išsaugoti jos palankumą, antraip sunkią valandą nebus jam išsigelbėjimo.
Kariuomenė (komanda) gali būti nuosava (sava, t. y. Samdyta kariuomenė (komanda) bus nenaudinga ir pavojinga. Valdovas (vadovas), kurio valdžia remiasi samdyta kariuomene (komanda), niekada nesijaus tvirtas ir saugus, nes samdiniai nebus ištikimi. Taip yra todėl, kad samdinius mūšio (konkurencijos) lauke laiko ne meilė ar kokia nors kita paskata, o vargana alga - per menkas akstinas, kad eitų už valdovą (vadovą) mirti.
Valdovai, kurie daugiau galvoja apie malonumus nei apie kariuomenę, anksčiau ar vėliau praranda valdžią. Toks dėsnis. Taigi, valdovas privalo neturėti kitų rūpesčių, kaip karas (konkurencija rinkoje) ir kariuomenės tvarkymas. Valdovas, kuriam stinga tokios patirties, neturi svarbiausių karvedžio savybių. O dėl proto lavinimo, tai valdovas turi skaityti istorijos veikalus ir susipažinti su didžiųjų žmonių darbais, tyrinėti, kaip jie elgėsi kare, perprasti jų pergalių arba pralaimėjimų priežastis, kad išvengtų pralaimėjimo ir pasiektų pergalę.
Kitaip sakant, jei neturite savyje ydų (kas mažai tikėtina) arba jei turite, bet sunkiai susitariate su jomis bei atleidžiate sau, jokiais va(l)dovais tapt net nesvajokit!
Niccolo Machiavelli