Balkonai yra itin vertinama būsto dalis. Kadangi balkonai yra Lietuvos gyventojų itin vertinama būsto dalis, NT vystytojai stengiasi kuo geriau atliepti šį klientų lūkestį ir tik išskirtiniais atvejais siūlo butų be balkonų ar terasų. Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra galimybės įrengti įprasto balkono, stengiamasi suprojektuoti bent iš pietų Europos kilusius siaurus prancūziško tipo balkonus, kuriuose dalį didelio lango dengia turėklai.
Renkantis naują būstą, balkoną kaip vieną svarbiausių kriterijų nurodo beveik pusė (47 proc.) Lietuvos gyventojų. NT plėtros bendrovės „Realco“ ekspertai pastebi, kad dažniau balkonais labiau domisi moterys nei vyrai, neretai teiraujamasi ir apie galimybę balkoną įstiklinti.
Šiame straipsnyje aptarsime daugiabučių namų balkonų priežiūros ir atnaujinimo išlaidų teisingesnio paskirstymo butų ir kitų patalpų savininkams klausimus.
Balkonai daugiabutyje. Šaltinis: etaplius.lt
Balkono Naudojimo Taisyklės ir Apribojimai
Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad privačia erdve laikomi balkonai nėra gyventojų nuosavybė. Balkonuose negalima rengti vakarėlių, nederėtų kepti kepsnių, o nuo šių metų pradžios - ir rūkyti, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Taip pat nerekomenduojama balkonuose kaupti ar laikyti daiktų (nenaudojamų baldų, vaikų žaislų, likusių statybinių medžiagų, automobilių padangų ir kt.), kurie gali darkyti gyvenamojo namo estetinę išvaizdą.
„Gėlės ar kiti augalai balkonuose yra labai gražu, estetiški kabantys vazonai taip pat, bet pasitaiko atveju, kai balkonų išorėje kabantys vazonai nukrinta, o laistant juose augančias gėles apliejami kaimynai. Tokių situacijų būtų galima išvengti, jei vazonai kabėtų vidinėje balkono pusėje“, - kaip sukurti saugų ir jaukų balkoną pataria J. Žalys.
Balkonų Stiklinimas: Teisiniai Aspektai
Dažnas būsto pirkėjas domisi, kaip įstiklinti įsigyto būsto balkoną, tačiau retas žino, kad balkono stiklinimo projektas traktuojamas kaip paprastasis remontas, kuriam reikalingas leidimas. Norint įstiklinti balkoną, pirmiausia reikia gauti leidimą iš projekto architekto.
BALKONO STOGELIS. KOKYBIŠKAS?
Savarankiškas balkonų stiklinimas - dar viena problema, į kurią dėmesį atkreipia tiek „Realco“ pardavimų vadovė, tiek architektas. „Savavališkas balkonų stiklinimas labai negera praktika ir tai reikia drausti. Balkono įstiklinimas yra ne tik bendrosios architektūrinės pastato išraiškos darkymas, bet ir gali būti traktuojamas kaip nelegali statyba, nes įstiklinto balkono plotas turėtų būti įtraukiamas į pastato bendrą plotą“, - pastebi architektas J.
R. Meškelė atkreipia dėmesį, kad dažnas būsto pirkėjas domisi, kaip įstiklinti įsigyto būsto balkoną, tačiau retas žino, kad balkono stiklinimo projektas traktuojamas kaip paprastasis remontas, kuriam reikalingas leidimas. Norint įstiklinti balkoną, pirmiausia reikia gauti leidimą iš projekto architekto. Dažnu atveju NT vystytojas turi iš anksto paruoštą ir su architektu suderintą projektą, kuriame numatyta, kaip turėtų atrodyti įstiklintas balkonas.
„Balkonuose savarankiškai negalima gręžti jokių skylių, nes gali būti pažeistos pastato konstrukcijos, betonas, mūras, monolitas ar armatūra ir dėl to pradėti skilinėti viso namo sienos. Norint balkone pasikabinti šiuo metu itin populiarias sūpynes, hamakus, gimnastikos juostas ar kitus daiktus, taip pat tikriausiai į balkono lubas teks gręžti tvirtinimo elementus, o tai yra draudžiama, tad pirmiausia patarčiau apsvarstyti, ar tikrai to reikia. Daugiabučio namo balkonas nėra individualaus namo terasa, kurioje galima ir reikėtų sutalpinti viską“, - sako R.
Teisiniuose reglamentuose nurodoma, kad įstiklinti balkonai ir lodžijos yra įskaitomi į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą.
Atsakomybė Už Balkono Priežiūrą ir Remontą
Butų be balkonų savininkai, manyčiau, pagrįstai kelia klausimą ar jie privalo apmokėti name esančių ir asmeniškai kitų butų savininkų naudojamų balkonų priežiūros ir atnaujinimo (remonto) išlaidas. Pagal klasikinę logiką atrodytų, kad neprivalėtų. Tačiau tikrovėje dažnai būna kitaip. Ši problema laiks nuo laiko pasvarstoma Seime, kitose valstybės institucijose, tačiau neapibrėžtumas šiame reikale išlieka iki šiol.
Butų be balkonų savininkų prievolė dengti jiems nepriklausančių balkonų išlaikymo išlaidas dažniausiai grindžiama Civilinio kodekso 4.82 straipsnio normomis, pagal kurias butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo patalpos, mechaninė, elektros ir kita įranga ir jie privalo proporcingai savo daliai, t. y. buto ar kitų patalpų naudingajam plotui, apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, neįvertinat kitų šio kodekso normų, kurios apibrėžia bendrąją nuosavybės teisės sąvoką ir butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, kai bendrojo naudojimo objektas naudojamas tenkinti ne visų namo butų savininkų, o tik jų dalies poreikius.
Pagal bendrąją nuosavybės teisės sąvoką, apibrėžtą Civiliniame kodekse (4,37 straipsnis), nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Buto be balkono savininkas suprantama negali ir neturi jokio intereso įgyti kitiems butų savininkams priklausančių balkonų valdymo ar naudojimo teisę ir atitinkamai prievolę dengti šių balkonų išlaikymo išlaidas. Visų savininkų bendras interesas ir prievolės susijusios su balkonų laikančiųjų konstrukcijų priežiūra ir remontu gali atsirasti kai balkono (lodžijos) laikančioji konstrukcija sutapdinta (monolitiškai sujungta) su tarpaukštinio perdenginio plokšte (priskirtina namo laikančiajai konstrukcijai), tačiau tik tuo atveju, kai jos deformacija ir remonto būtinumas atsiranda dėl priežasčių nesusijusiu su balkono naudojimu.
Bendras interesas ir prievolės atsiranda ir tuomet kai balkono laikančioji konstrukcija ir/ar aptvaras sutapdinti su namo fasado dekoro elementais. Su pastaraisiais atvejais susijusios išlaidos turėtu būti paskirstomos proporcingai butų ir kitų patalpų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje, į palyginamuosius naudinguosius plotus įskaitant ir balkonų plotus. Visais kitais atvejais balkonų priežiūros ir remonto išlaidas turi apmokėti balkonus turinčių butų ir kitų patalpų savininkai.
Pažymėtina, kad pagal ES šalių (Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos) pastatų bendrosios nuosavybės teisę - bendrosios nuosavybės objektais laikomos pastatų ir žemės sklypų dalys, kuriomis naudojasi visi bendrasavininkai. Bendrosiomis dalimis laikoma žemė, prieigos keliai, pastatų pamatai, sienos, stogas, bendrosios įrangos dalys, bendrųjų paslaugų patalpos, koridoriai. Pastatų dalys priskirtos naudoti išskirtinai konkrečiam bendrasavininkui yra privačios nuosavybės. Balkono remonto ir techninės priežiūros išlaidas dengia tik tas savininkas, kuris tuo balkonu naudojasi.
Kad įtvirtinti mūsų šalies teisinėje praktikoje teisingą daugiabučių namų balkonų priežiūros ir remonto išlaidų paskirstymą, svarbus yra butų ir kitų patalpų savininkų ir bendrojo naudojimo objektų valdytojų (bendrijų, administratorių) dalykinis pasiruošimas ir gera valia, taip pat kai kurių teisės aktų korekcija.
Balkonų, kaip pastato fasado elemento, savininkai turi jausti didesnę atsakomybę už jų priežiūrą ir savalaikį remontą. Pagal Statybos įstatymą (47 straipsnis) statinio naudotojas, šiuo atvejų balkono savininkas, privalo naudoti jį pagal paskirtį, laikytis normatyviniuose ir saugos dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, suremontuoti statinį, jei tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Balkonų, kaip pastato dalies, techninė kontrolė priskiriama pastato techniniam prižiūrėtojui.
Už paminėtų reikalavimų nesilaikymą gali būti taikomos administracinės nuobaudos. Taigi Statybos įstatymas aiškiai apibrėžia balkonų savininkų ir namo techninio prižiūrėtojo atsakomybės ribas. Iš to sektų logiškas išlaidų susijusiu su balkonų priežiūra ir remontų paskirstymas daugiabučiame name. Už balkonų remontą turėtų apmokėti butų su balkonais savininkai, o už pastato techninę priežiūrą, įskaitant balkonų būklės kontrolę, - visi namo savininkai proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje.
Siekiant pastatų priežiūros teisinio reguliavimo harmonijos, aktuali Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo korekcija. Jame pateiktas detalus bendrojo naudojimo objektų apibrėžimas neatspindi pastatų konstrukcijos ir jų inžinerinių sistemų įvairovės. Prie pastato bendrųjų konstrukcijų apriori priskiriamos balkonų laikančios konstrukcijos ir aptvarai, kai realybėje gali būti ir dažnai yra kitaip. Tikslingiau būtų šioje sąvokoje apsiriboti nuorodą į bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuris sudaromas pagal aplinkos ministro tvirtinamą forma ir derinamas su butų ir kitų patalpų savininkais. Tokia Bendrijų įstatymo korekcija leistų lanksčiau formuoti bendrojo naudojimo objektų sampratą, atsižvelgus į pastatų įvairovę ir jų priežiūros praktikoje iškylančius klausimus. Be to, pastato pagrindinių konstrukcijų ir jų inžinerinių sistemų apibrėžtis yra ne Bendrijų, o Statybos įstatymo ir jį lydinčių reglamentų dalykas.
Tačiau straipsnyje aptarti klausimai gali būti sprendžiami galiojančių teisės normų rėmuose. Esant ne sąryšiui tarp atskirų teisės normų, pirmenybę teikiant toms normoms, kurios artimesnės teisingumo ir sąžiningumo principams.
Kas Priklauso Visiems?
Svarbu išsiaiškinti, kas valdo teritoriją, būna, pavyzdžiui, kad bendrija išsinuomoja žemės sklypą iš valstybės, būna, kad nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso žemės sklypas. Jeigu jums to sklypo jokiais teisiniais pagrindais valdyti nepriklauso, tai galbūt ir prižiūrėti neprivalote.
Bendrija, kaip yra įrašyta ir Bendrijų įstatyme, steigiama valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais irnteresais.