Kaip užtikrinti gerą mikroklimatą galvijų fermoje

Pastaruoju metu nemažą laiko dalį, o kartais ir ištisus metus, melžiamos karvės yra laikomos tvartuose. Taikant tokį laikymo būdą, jos apsaugomos nuo atšiauraus oro, neištrypiami žolynai, jie tolygiai nušienaujami. Klimato atšilimas keičia nusistovėjusius reikalavimus karvidėms. Pastaruoju metu žiemos tampa vis šiltesnės, o vasarą temperatūra pakyla netoli rekordinių karščių. Be to, griežtinamos ir gyvūnų gerovės nuostatos, kurios ir lemia karvių laikymo patalpų reikalavimus.

Netinkamas tvarto technologinis planas ir statybos klaidos pažeidžia gyvūnų gerovę, pvz., per siauri karvių vaikščiojimo takai gali sukelti gyvulių traumas, blogas mikroklimatas padidina riziką susirgti įvairiomis ligomis, per maži plotai prie girdyklų ar šėrimo tako mažina karvių produktyvumą. Tad karvių laikymo vietos turi būti patogios, švarios, sausos, gerai ventiliuojamos. Taip pat reikia užtikrinti, kad gyvuliai galėtų judėti patogai.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip užtikrinti gerą mikroklimatą galvijų fermoje, įskaitant ventiliaciją, temperatūrą, drėgmę, apšvietimą ir triukšmo lygį. Be to, aptarsime karvių laikymo sistemas ir reikalavimus karvidėms.

Karvių laikymo sistemos

Šiuo metu vis labiau populiarėja boksinis melžiamų karvių laikymas, tačiau nereikia pamiršti ir palaido, ant gilaus kraiko karvių laikymo sistemos. Vertinant abi sistemas, didžiausias laikymo ant gilaus kraiko sistemos trūkumas yra rizika karvėms susirgti mastitu. Neišvengiama ir kojų ligų. Dažniausiai taip atsitinka todėl, kad esamai karvių bandai tvartas per mažas ar netinkamai suprojektuotas. Jei abiejų karvių laikymo sistemų tvartuose yra optimaliai laikomasi technologinių reikalavimų, gyvūnų gerovės reikalavimai nepažeidžiami taip pat.

Gilaus kraiko tvartai

Atstumas nuo karvių gulėjimo vietų iki pašaro turėtų būti kuo trumpesnis, o kelias pašaro link kuo tiesesnis. Atstumas nuo šėrimo tako iki kreikiamų guoliaviečių galinės sienos turėtų būti ne didesnis kaip 10 m. Laikant karves ant gilaus kraiko, mėšlo takas turėtų būti įrengtas ant betoninės dangos. Taip išvengiama karvių nagų peraugimo. Mėšlo takas turėtų būti ne siauresnis kaip 4 m, kad gyvuliai laisvai prieitų prie šėrimo stalo arba kad pakaktų vietos prie jo apsisukti.

Nerekomenduojama girdyklas įrengti karvių gulėjimo vietose ar netoli jų, nes vieta šalia jos pasidaro labai šlapia ir nešvari. Geriausia girdyklas įrengti prie šėrimo stalo ar tvarto galuose taip, kad karvės galėtų atsigerti tik būdamos ant betoninio paviršiaus. Kad mėšlas nepatektų iš mėšlo tako į karvių gulėjimo vietas, tarp jo ir guoliaviečių reikėtų įrengti nedidelį bortelį. Ypač tai aktualu, valant mėšlą iš tvarto. Bortelio aukštis priklauso nuo mėšlo valymo dažnumo, bet paprastai jis būna 0,2 m aukščio.

Kad karvės mažiau sirgtų mastitu, reikėtų taip suorganizuoti darbą, kad po melžimo jos apie 30 min. stovėtų ar vaikščiotų, bet neitų gultis.

Boksiniai tvartai

Šlapios, užterštos boksų guoliavietės padidina pavojų susirgti mastitu. Bet kuriuo atveju labai svarbu boksus tinkamai suprojektuoti ir juos prižiūrėti. Boksas turi būti pakankamai platus, kad karvė galėtų patogiai gulėti, tačiau ir ne pernelyg platus, kad karvė negalėtų apsisukti. Boksas taip pat turi būti gana ilgas, kad karvė galėtų patogiai ilsėtis ant bokso grindų nesusižeisdama ir taip, kad mėšlas ir šlapimas patektų ant mėšlo tako. Bokso guoliavietės paviršius turi būti elastingas ir išlikti pakankamai sausas. Be to, boksas turi būti taip pritaikytas, kad karvė galėtų natūraliai pakilti ir atsistoti.

Liesdamasi prie pertvarų, ji neturi susižeisti. Visų pirma, guldamasi karvė neturi atsitrenkti į kurią nors pertvaros vietą, kadangi šio judesio iki galo ji nekontroliuoja. Jeigu dėl vietos trūkumo į priekį ji negali palinkti, karvei sunku pakilti ant užpakalinių kojų. Sumažinus boksų ilgį, mažiau mėšlo pateks į bokso užpakalinę dalį, dėl to tešmuo išliks švarus. Bet jeigu boksas bus pernelyg trumpas, karvei bus sunku ištiesti galvą į priekį ir atsikelti.

Boksai turi būti įrengti taip, kad karvė galėtų atsigulti bei atsikelti natūraliai ir patogiai. Jie turi būti pakankamai platūs, kad karvėms užtektų vietos nesiliesti prie pertvarų nesusižeidus ir jų nesulaužius. Tačiau jeigu boksai per platūs, karvės gali apsisukti ar gulėti įstrižai. Jeigu boksai per ilgi arba krūtinės atrama netinkamoje vietoje, karvės gali gulėti per toli į priekį. Dėl visų šių nukrypimų, karvėms tuštinantis, mėšlas gali patekti į guoliavietę. Taigi platesniuose ir ilgesniuose boksuose karvėms patogiau, bet mažiau švaros, todėl boksus reikia labiau prižiūrėti. Tyrimais nustatyta, kad karvės boksuose ilsisi tuo ilgiau, kuo jų matmenys didesni.

Projektuojant karvių poilsio zoną, paprastai reikėtų numatyti 5 proc. didesnį boksų skaičių negu planuojama laikyti karvių. Jei tvarte karvių yra daugiau negu boksų, toks tvartas yra perpildytas, dėl to ne visos karvės ilsisi tiek, kiek joms reikėtų. Pagal hierarchiją silpnesnės karvės praleidžia daugiau laiko stovėdamos, taip didindamos riziką susirgti kojų nagų ligomis.

Labai svarbu, kaip tvarte išdėstyti boksai. Pastebėta, kad boksai, kurie yra arčiau šėrimo tako ar girdyklų gali būti visada užimti, palyginti su atokiau įrengtais boksais. Boksiniuose tvartuose su centriniu pašarų taku paprastai būna dvi arba trys eilės boksų. Trijų eilių boksų tvarte trims boksų vietoms skiriama viena šėrimo vieta, o dviejų eilių boksų tvarte viena šėrimo vieta skiriama dviems boksams. Vertinant abi sistemas, trijų eilių boksų tvarte yra apie 20 proc. mažiau karvių vaikščiojimo ploto negu dviejų eilių boksų tvarte.

Praėjimai tvarte turėtų būti įrengti taip, kad nebūtų aklaviečių, nes tokiose vietose gali kilti „konfliktai“ tarp dominuojančių ir žemesnį rangą bandoje turinčių gyvulių. Taip gali atsitikti ir pernelyg siauruose praėjimuose. Rekomenduojamas mėšlo tako tarp boksų eilių plotis turėtų būti ne mažesnis kaip 3 m. Jei tvarte įrengtos trys eilės boksų, šėrimo takas turėtų būti 5 m pločio, jei dviejų eilių - gali būti sumažintas iki 4 m pločio.

Kad karvės nevaikščiotų iš bokso į boksą, atstumas nuo bokso pertvaros galo iki tako turėtų būti apie 35 cm. Viršutinis pertvarų turėklas turi būti pakeltas apie 110 cm aukščiau atskaitos taško, tai neleis karvėms apsisukti. Apatinio turėklo galinė dalis turėtų būti optimaliame aukštyje, t. y. Skersai bokso viršutinės pertvaros įrengiama sprando užtvara, kad karvės nesituštintų bokse.

Toks užtvaras karvėms visai netrukdo, jis tik neleidžia joms eiti per toli į priekį stojantis ir priverčia pasislinkti atgal keliantis. Per žemai įrengtas sprando užtvaras gali trukdyti karvėms atsigulti ir atsikelti. Jis turėtų būti įrengiamas 1,15-1,25 m aukštyje nuo boksų grindų, arba apie 20 cm žemiau stovinčios karvės sprando aukščio. Atstumas nuo guoliavietės galinės dalies iki sprando užtvaros turi būti apie 1,6-1,8 m.

Krūtinės atrama nuo guoliavietės galinės dalies turėtų būti nutolusi apie 1,6-1,8 m. Bokso grindis reikia įrengti su 2-3 proc. nuolydžiu iš priekio į galą. Kuo minkštesnis guoliavietės paviršius, tuo jis patogesnis karvėms, ir tuo mažiau jų serga nagų ligomis.

Paklojus naujas grindis, jas galima išraižyti. Griovelius reikia daryti iš karto paklojus betoną ir jam dar per daug nesustingus. Tarpai tarp griovelių turi būti lygūs, o kraštai - be aštrios briaunos. Jeigu grioveliai platūs, sunkiau juos išvalyti ir dezinfekuoti, taip pat juose gali įstrigti mažesnių gyvulių nagos.

Vienas iš būdų pagerinti karvių komfortą - įrengti gumines grindis arba ant betoninių grindų pakloti guminius kilimėlius. Tokios grindys galėtų būti įrengiamos karvių vaikščiojimo takuose, melžimo aikštelėje ir išėjimuose iš melžimo aikštelės, t. y. ten, kur karvės daugiausia vaikšto.

Gyvūnų gerovės reikalavimai

Gyvūnų gerovės reikalavimuose nurodoma, kad tvartuose važinėtų kuo mažiau technikos, kad ji būtų pritaikyta juose dirbti. Planuojant šėrimo sistemą, tvartus reikia projektuoti taip, kad centrinis šėrimo takas, kuriuo važiuos technika, būtų apie 4,6 m pločio. Kad sumažėtų pašarų nuostoliai ir į pašarą nepatektų mėšlo, šėrimo takas turėtų būti paaukštintas 100 mm.

Vandens poreikis

Vandens poreikis priklauso nuo daug veiksnių: pieno primilžio, pašarų sudėties, karvės laktacijos periodo, aplinkos temperatūros ir kitų. Didelio produktyvumo karvės gali išgerti iki 150 litrų vandens per dieną. Daugiausia vandens karvės išgeria po melžimo ir vakare per saulėlydį. Tuo metu suvartojama iki 50 proc. viso vandens, reikalingo karvei per parą. Svarbu, kad piko metu būtų užtikrintas pakankamas vandens tiekimas.

Kadangi karvių bandoje yra socialinė hierarchija, labai svarbu, kad būtų pakankamai vietos prie girdyklų ir pakankamas vandens padavimas, t. y. bent 10 proc. visos bandos galėtų bet kada laisvai atsigerti. Girdyklos turi būti sumontuotos reikiamame aukštyje. Viršutinė jos briauna turi būti 850 mm aukščiau karvių stovėjimo paviršiaus.

Vanduo būna švaresnis, kai jo daug išgeriama. Taigi kuo daugiau vandens išlaistoma, tuo jo kokybė būna geresnė. Geriausia įrengti daugiau mažesnių girdyklų negu mažiau didesnių. Didesnėse girdyklose vanduo užsistovi ir jo kokybė suprastėja.

Boksiniame tvarte girdyklas geriausia įrengti praėjimuose tarp boksų ar jų eilių galuose. Praėjimai turi būti ne mažesni kaip 4 m pločio. Tokiu atveju pakanka vietos 0,61 m pločio girdyklai įrengti, prie kurios karvės galės laisvai prieiti ir stovėdamos gerti. Taip pat užteks vietos praeiti pro geriančią karvę kitiems bandos gyvuliams.

Ventiliacija

Ventiliacijos sistemos tikslas yra užtikrinti pakankamą šviežio oro padavimą į tvartą. Dažnai, ypač senuose tvartuose, yra per šilta ir per drėgna. Tokia aplinka labai palanki terpė mikroorganizmams daugintis. Gyvuliai išskiria nemažą šilumos kiekį, tad jei nepavyksta jo pašalinti pro aukščiausią pastato vietą (kraigą), susidaro kondensatas. Tai padidina oro drėgnį tvarte.

Stogo nuolydis turi įtakos ventiliacijos efektyvumui. Paprastai stogo šlaitų nuolydis būna apie 12,5 proc., stogo kraigo plotis siekia 0,3-0,4 m. Skaičiuojama, kad kiekvieniems 3 metrams pastato pločio turi tekti 5 cm kraigo plyšio.

Sudėtinė mikroklimato dalis yra oro judėjimas, turintis įtakos organizmo termoreguliacijai. Kai aplinkos oro temperatūra aukšta, oro srautai apsaugo gyvulius nuo perkaitimo, o kai temperatūra žema - padidėja gyvulių peršalimo galimybė.

Jeigu oro judėjimo greitis gyvulio zonoje labai mažas (0,01-0,05 m/s), tai rodo, kad oro apykaita ir vėdinimas patalpoje nepakankami. Oro judėjimo greičio padidėjimas nuo 0,1 iki 0,4 m/s yra tolygus temperatūros sumažėjimui 5 °C. Nešildomuose tvartuose oro judėjimo greitis tinkamiausias nuo 0,15 iki 0,3 m/s, o šildomose - 0,5 m/s, esant optimaliai temperatūrai (5-10 °C) ir drėgmei (iki 70 %).

Šaltuoju metų laikotarpiu tvartuose ypač kenksmingi skersvėjai. Jie susidaro priešingose pusėse atidarius langus, duris arba tuomet, jei priešpriešiniuose tvartų languose, duryse arba sienose yra daug plyšių.

Vasarą, kai aplinkos temperatūra pakyla iki 25-30 °C šilumos ar daugiau, intensyvesnis oro judėjimas gyvuliui padeda apsisaugoti nuo perkaitimo, todėl šiuo metų laiku leistinas didesnis oro judėjimo greitis, kuris gali būti padidinamas iki 0,5-1,6 m/s.

Gerą ventiliaciją tiek žiemą, tiek vasarą įmanoma turėti pastate su plačiomis užuolaidomis. Svarbūs yra du dalykai. Pirmiausia, tokio tvarto stogas turi būti izoliuotas bent 5 cm. Stogo izoliacija žiemos metu panaikina vandens kondensavimąsi, o vasaros metu apsaugo tvartą nuo perkaitimo. Antra, svarbu turėti galimybę valdyti oro srauto patekimą į pastatą ir iš jo. Oro patekimas į fermą gali būti reguliuojamas plačiomis užuolaidomis.

Vasaros metu užuolaidos turėtų būti visiškai atidarytos, kad oras patektų į fermą karvės aukštyje. Vasarą oras fermoje turi judėti tik horizontaliai, taigi, projektuojant fermą, į tai turi būti atsižvelgiama. Norėdami valdyti oro išėjimą, turėtumėte įsirengti kaminus. Dažniausiai kaminuose yra įmontuojama sklendė, kuria galima valdyti angos dydį. Kaminai aktualūs žiemą, kuomet vyksta horizontali ventiliacija.

Oro temperatūra yra vienas svarbiausių mikroklimato veiksnių, kuri dažniausiai turi įtakos kitiems mikroklimato veiksniams. Kai patalpos temperatūra + 25 °C ir aukštesnė, ore labai padidėja drėgmės kiekis, todėl gyvuliai gali perkaisti. Jei tokia drėgmė laikosi ilgą laiką, sutrinka visos gyvulio organizmo funkcijos, ir gyvulys gali gauti šilumos smūgį.

Skirtingų veislių ir skirtingo produktyvumo galvijai į aplinkos temperatūros pokyčius reaguoja nevienodai, pvz., juodmargės mažiau jautrios šalčiui už džersių veislės karves.

Daug pieno duodančioms ir gausiai šeriamoms karvėms labiau tinka vėsesni tvartai, mažai pieno duodančioms ir skurdžiau šeriamomis - šiltesni. Daug pieno duodančių karvių organizme pasigamina daugiau šilumos. Nustatyta, kad 500 kg sverianti karvė ir duodanti 25 kg pieno per parą kas valandą į aplinką išskiria po 1050-1060 kcal šilumos, o tokio pat svorio, bet 5 kg mažiau duodanti karvė į aplinką per valandą išskiria tik 800-850 kcal.

Palaidai laikomiems galvijams temperatūra tvartuose gali svyruoti nuo -7 iki +17 °C, tačiau visais atvejais galvijai turi turėti sausas ir šiltas guoliavietes.

Šiluminis stresas (šilumos sukeltas stresas) galvijus veikia labiau nei šalčio stresas. Šiluminis stresas dažniausiai pasitaiko rytinės ir centrinės Europos šalyse, kur aukšta temperatūra ir didelė oro drėgmė. Apibendrinus įvairių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad optimali produktyvių karvių laikymo temperatūrą yra nuo -7 iki +22 ºC. Šie rezultatai gauti ištyrus įvairių veislių galvijų laikymą esant skirtingoms temperatūroms.

Oro drėgnis

Melžiamos karvės yra labai jautrios oro drėgmei. Drėgno oro laidumas šilumai yra daug didesnis negu sauso, todėl šaltame ir drėgname tvarte gyvulys netenka kur kas daugiau šilumos negu sausame. Jei aplinkos temperatūra aukšta, drėgnas oras stabdo prakaito garavimą ir šilumos išskyrimą, todėl galvijai gali perkaisti.

Be to, drėgnose patalpose susidaro daug palankesnės sąlygos įvairiems mikroorganizmams (tarp jų ir patogeniniams) daugintis. Drėgname ore kybančios dalelės (bakterijos ir kt.) gali virsti kondensacijos taškais, aplink kuriuos kaupiasi tvartų ore esantys vandens garai. Taip ore atsiranda smulkučių lašelių su bakterijomis.

Didelis oro drėgnumas ypač žalingas esant žemai oro temperatūrai, jei gyvulių kailis nuolat drėgnas. Tai viena peršalimo ligų ar net gyvulių kritimo priežasčių. Nustatyta, kad padidėjus drėgnumui tvarte iki 90 proc., karvių primilžis sumažėja 1,4 kg, o esant 100 proc. drėgnumui, primilžis sumažėja 4,3 kg. Mažiausias leidžiamas gyvulių laikymo patalpos santykinis drėgnis yra 40 procentų.

Oro dulkėtumas

Labiausiai dulkės kenkia kvėpavimo organams. Dulkių sudėtis labai įvairi: be pašarų ir išdžiūvusių ekskrementų dalelių, suragėjusių odos epitelio ląstelių, jose būna sudėtingų kombinuotųjų pašarų sudedamųjų dalių, mikroorganizmų, grybų ir jų veiklos produktų (endotoksinų, mikotoksinų). Oro dulkėtumas labai padidėja (21,5-43,6 kg/m³) šeriant gyvulius sausaisiais pašarais, o pavojingiausios dulkės yra 0,2-5,0 μm (mikrometrų) dydžio.

Didelės dulkių, mikroorganizmų ir dujų koncentracijos slopina apsaugines kvėpavimo sistemos funkcijas, todėl teigiama, kad minėti gyvulių patalpų teršalai yra laikomi respiratorinių ligų rizikos veiksniu.

Apšvietimas

Pastatuose gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamos poilsio pertraukos. Saulės šviesa per akių rageną ir odos receptorius teigimai veikia gyvulių nervų sistemą, o per ją stimuliuoja daugelį svarbių organizmo funkcijų. Patamsyje laikomų karvių servis periodas pailgėja, padažnėja bergždumų atvejų. Nepakankamai apšviestuose tvartuose laikomi veršeliai dažnai suserga rachitu, mažakraujyste ir kitomis ligomis.

Šviesos trūkumas per ilgesnį laiką gali sukelti depresiją, sumažinti atsparumą užkrečiamoms ligoms, dėl to galvijų laikymo patalpos turi būti natūraliai apšviestos. Jei melžiant karvės tešmuo nepakankamai apšviestas, melžėjai beveik neįmanoma jo švariai nuplauti ir nešvarumai patenka į pieną.

Natūraliai patalpos apšviečiamos per langus sienose. Šaltuose ir pusiau šaltuose tvartuose be pastogių patalpos apšviečiamos per šviesą praleidžiančias užuolaidas ant angų sienose ir per skaidrias dangas stoge. Jei gyvūnų fiziologinėms ir etologinėms reikmėms tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas dirbtinis apšvietimas. Dirbtiniam patalpų apšvietimui naudojamos kaitrinės arba liuminescencinės lempos.

Dirbtinio apšvietimo normos melžimo vietoje pririštų karvių tvarte yra 120 Lx (liuksų), o palaidų karvių melžykloje tešmens lygmenyje turėtų būti 200-400 Lx, šėryklose - 75 Lx, boksuose, garduose - 50 Lx.

Triukšmas

Didžiausias leidžiamas pastovaus triukšmo lygis, kuris veikia gyvulius - 70 dB. Trumpam laikui leidžiamas triukšmo lygis negali viršyti 85 dB. Esant dideliam triukšmui, padidėja širdies susitraukimų ir kvėpavimo dažnis, gyvulis patiria stresą, todėl pakinta jo elgesys.

Triukšmas taip pat turi įtakos embrionams ir jaunikliams, sutrinka jų vystymasis, jie gimsta asimetiški, t. y. kai jų tos pačios galūnės (priekinės ar užpakalinės kojos) būna nevienodo ilgio ir dydžio. Patelėms triukšmas gali sutrikdyti hormonų ir reprodukcinių sistemų funkcijas.

Modernios technologijos

Šiuolaikinės technologijos leidžia automatizuoti daugelį procesų gyvulininkystės ūkiuose. Lazeriais galima tirti pieno kokybę ir gyvulių sveikatą. Su programomis per nuotolį valdomas mikroklimatas, apšvietimas, darbų eiga, kiti technologiniai procesai.

Gyvulių sveikatos stebėjimui ir valdymui naudojamos bandos valdymo programos. Priėjęs prie be kurio gyvulio fermos vadovas žino, kokia gyvulio būsena, laktacijos stadija, galimos problemos, kokius veiksmus reiktų atlikti. Neatsitraukiant nuo gyvulio iš karto įvedami duomenys į bandos valdymo programą, kuri sujungta su centriniu kompiuteriu ar tiesiogiai su debesų internetu.

Pasitelkus selekcinius vartus galima sudaryti sąrašą, paspausti du mygtukus, ir tie gyvuliai pateks tik kur priskirta. Taip kasdien sutaupoma mažiausiai tris-keturias valandas žmogaus darbo. Šešiasdešimties melžiamų karvių ūkiuose naudojami pašaro pristūmimo ir melžimo robotai.

Štai lentelė, apibendrinanti svarbiausius mikroklimato parametrus galvijų fermose:

tags: #kas #uztikrina #gera #mikroklimata #galvijus #laikomoje