Aktyvus poilsis ant vandens tampa vis labiau mėgiamas poilsiautojų. Tačiau, norint užtikrinti saugumą ir laikytis įstatymų, svarbu žinoti, kas privaloma turėti valtyje. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius reikalavimus, susijusius su valčių įranga ir plaukiojimo taisyklėmis Lietuvoje, ypač Utenos regione.
Valties Dugno Konstrukcija ir Jos Svarba
Vienas iš svarbiausių parametrų renkantis valtį žvejybai yra valties dugno konstrukcija. Nuo šio parametro priklauso laivo stabilumas, gabenimo patogumas ir žvejų saugumas. Žvejybai skirtų valčių dugnas gali būti: minkštas, pripučiamas, arba kietas.
- Minkštas dugnas: Verta žinoti, kad valtyje su minkštu dugnu negalėsite žvejoti stovėdami. Pagrindinis jų privalumas yra lengvumas, kompaktiškumas ir surinkimas.
- Kietas dugnas: Maksimalus stabilumas užtikrinamas valtyse su kietu dugnu.
Kaip išsirinkti sau tinkamą valtį
Būtina Įranga Valtyje
Geriausia žvejybai skirta valtis turi būti aprūpinta bent minimaliu įrangos komplektu, kuris reikalingas žvejo patogumui. Visų pirma, komplektacijoje turi būti:
- Porą sulankstomų irklų
- Suoleliai
- Pompa
- Transportavimui skirtas krepšys
- Remontui skirtas rinkinys
Valties Spalva
Renkantis valtį, verta atkreipti dėmesį ir į jos spalvą:
- Tamsi:
- Šviesi: Tokios valtys per karščius mažiau įkaista.
- Kamufliažinė:
Pripučiamos Valtys: Ar Jos Patikimos?
Šiuolaikinės guminės valtys sulaužė stereotipus, kad tik karkasinės konstrukcijos gali būti tvirtos ir patikimos. Aukštos kokybės pripučiamos valtys daugeliu atžvilgių nėra prastesnės už kietašones valtis. pažeidimams.
Pripučiamų valčių privalumai:
- Lengvas surinkimas ir transportavimas, kompaktiški matmenys.
- Patogu naudoti, galimybė nusileisti nuo sausos platformos.
- Nereikia registruoti transporto priemonės.
- Ilgas tarnavimo laikas.
- Prieinamos kainos.
Plaukiojimo Apribojimai Utenos Regione
Utenos aplinkos apsaugos departamentas paaiškina, į ką turi atkreipti dėmesį valčių savininkai, nusprendę plaukioti Utenos regione.
Plaukiojimo Priemonių Skirstymas
- Nesavaeigė plaukiojimo priemonė: Vidaus degimo variklio neturinti plaukiojimo priemonė (burinė jachta, baidarė, kanoja, vandens dviratis, irklinė valtis, guminė valtis, kajakas, katamaranas ir kt.). Plaukiojimas elektros variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis prilyginamas plaukiojimui nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis.
- Savaeigė plaukiojimo priemonė: Vidaus degimo variklį turinti plaukiojimo priemonė, taip pat laivas ant oro pagalvės, oro sraigtu varomas laivas, vandens motociklas ir kt.
Plaukiojimo priemonių nuleidimas į vandens telkinį arba iškėlimas iš vandens telkinio naudojant autotransporto priemones galimas tik įrengtose vietose (uostuose, prieplaukose ir kitose vietose, kur įrengti elingai ar kitos specialios priemonės plaukiojimo priemonių nuleidimui ar iškėlimui).
Kur Draudžiama Plaukioti?
Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:
- mažesniuose kaip 10 ha ploto vandens telkiniuose;
- arčiau kaip 100 m (išskyrus plaukimą mažiausiuoju savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu) nuo vandens telkinių krantų, vandens telkiniuose esančių salų krantų, maudyklų teritorijų (išskyrus atvejus, kai yra pažymėtos vietos, skirtos plaukioti plaukiojimo priemonėmis), plūdurais pažymėtų nardymo zonų;
- upėse;
- vandens telkiniuose, esančiuose telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose.
Plaukiojimas Vandens Telkiniuose, Kurie Nepatenka Į Saugomas Teritorijas
Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis leidžiama plaukioti:
- kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW):
- visą navigacijos sezoną - didesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose;
- nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos - didesniuose kaip 10 ha vandens telkiniuose;
- visą navigacijos sezoną - ne mažesniuose kaip 500 ha vandens telkiniuose, kai bendras variklių galingumas 11 AG (9 kW)-20 AG (15 kW);
- nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos - ne mažesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose, kai bendras variklių galingumas 11 AG (9 kW)-20 AG (15 kW);
- nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos - didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose, kai bendras variklių galingumas 21 AG (16 kW)-150 AG (110 kW);
- kai bendras variklių galingumas 151 AG (111 kW)-300 AG (220 kW) - nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos vandens telkiniuose, didesniuose kaip 500 ha ploto, plaukioti vandens telkinio dalimi (akvatorija), patvirtinta teritorijų planavimo dokumentuose.
Plaukiojimas Vandens Telkiniuose, Kurie Patenka Į Saugomas Teritorijas
Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis leidžiama plaukioti:
- kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), galima plaukioti nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima įrengtose prieplaukose, prie lieptų, vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose;
- teikiant viešąsias paslaugas, kai bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), galima plaukioti visą navigacijos sezoną tik pažintinio vandens turizmo trasomis, nustatytomis valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir (ar) jų dalių tvarkymo planuose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima tik įrengtose prieplaukose, prie lieptų ir vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose. Prieplaukos, turistų įlipimo ir išlipimo, trasų informacinių ženklų statymo vietos, plaukiojimo laikas, plaukiojimo atstumai nuo kranto, kiti plaukiojimo apribojimai - nustatomi pagal išvardintų teritorijų planavimo dokumentų nuostatas parengtose pažintinio vandens turizmo schemose, suderintose su savivaldybės administracija ir saugomos teritorijos direkcija;
- keturtakčiais varikliais kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW) varomomis plaukiojimo priemonėmis nuo birželio 1 d. iki navigacijos sezono pabaigos leidžiama plaukioti seliavų verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams tuose valstybinių parkų ežeruose, kuriuose aplinkos ministro įsakymu einamiesiems metams nustatomi seliavų sugavimo verslinės žvejybos įrankiais limitai, išskyrus vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas.
- kai vykdomos sporto pratybos, sporto renginiai ir žvejybos varžybos Nevėžos ežere, Luodžio ežere, Zaraso ežere aplinkosaugos sąlygos priede nustatytomis sąlygomis.
Utenos Regiono Ežerai, Kuriuose Taikomos Specifinės Plaukiojimo Sąlygos
Štai keletas Utenos regiono ežerų su specifinėmis plaukiojimo sąlygomis:
- Nevėžos ež. (Anykščių r. sav.): Teisės aktų nustatyta tvarka pripažintų nacionalinių sporto (šakos) federacijų organizuojamų ir vykdomų sporto pratybų, sporto renginių arba sporto renginių, kurių organizavimą ir įgyvendinimą šios federacijos koordinuoja, metu leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis neribojant bendro variklių galingumo visą navigacijos sezoną. Nacionalinės sporto (šakos) federacijos apie šių renginių, pratybų datą, laiką ir vietą turi raštu informuoti Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą.
- Alaušo ež. (Utenos r. sav.): Nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW). Vandens motociklais plaukioti draudžiama.
- Luodžio ež. (Zarasų r. sav.): Teisės aktų nustatyta tvarka pripažintų nacionalinių sporto (šakos) federacijų organizuojamų ir vykdomų sporto pratybų, sporto renginių arba sporto renginių, kurių organizavimą ir įgyvendinimą šios federacijos koordinuoja, taip pat juridinių asmenų, vykdančių su žvejyba susijusią ekonominę veiklą, organizuojamų žūklės varžybų metu, leidžiama plaukioti:
- nuo gegužės 15 d. iki birželio 30 d. savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), o organizatoriams, plaukiojimo saugumui užtikrinti - savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas neviršija 50 AG (37 kW);
- nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 20 d. savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas neviršija 75 AG (56 kW).
- Zaraso ež. (Zarasų r. sav.): Nuo birželio 1 d. iki navigacijos sezono pabaigos savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), leidžiama plaukioti tik mažiausiuoju savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu. Teisės aktų nustatyta tvarka pripažintų nacionalinių sporto (šakos) federacijų organizuojamų ir vykdomų sporto renginių arba sporto renginių, kurių organizavimą ir įgyvendinimą šios federacijos koordinuoja, metu nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis neribojant bendro variklių galingumo. Nacionalinės sporto (šakos) federacijos apie šių renginių datą, laiką ir vietą turi informuoti Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą ir Zarasų rajono savivaldybės administraciją.
- Drūkšių ež. (Zarasų r. sav.): Nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas 301 AG (221 kW)-680 AG (500 kW), išskyrus vandens motociklus, ne arčiau kaip 200 m nuo kranto šiaurinėje ežero dalyje nuo Mištautų miško rytinio pakraščio iki Padrūkšės kaimo, vakarinėje ežero dalyje - nuo Ignalinos atominės elektrinės išleidimo kanalo iki Mačionių kaimo. Įplaukti į akvatoriją ir išplaukti iš jos galima tik mažiausiuoju savaeigės priemonės greičiu.
Sankcijos Už Plaukiojimo Sąlygų Pažeidimus
Sankcijos už aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimus numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 56 (2) straipsnyje:
Štai keletas pavyzdžių:
- Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimas užtraukia baudą nuo 28 iki 57 eurų.
- Aplinkosaugos sąlygų plaukioti saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimas užtraukia baudą nuo 57 iki 115 eurų.
- Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 43 iki 86 eurų.
- Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 86 iki 173 eurų.
- Plaukiojimas vandens motociklais vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 57 iki 115 eurų.
- Plaukiojimas vandens motociklais saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 115 iki 231 euro.
- Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių variklio galingumas viršija 150 kW, vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 144 iki 289 eurų.
- Tokios pat veikos, padarytos asmens, bausto administracine nuobauda už LR ATPK 56(2) straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 115 iki 231 euro.
Gelbėjimosi Liemenės: Ar Privaloma Dėvėti?
Ankščiau gelbėjimosi liemenes visiems žvejams dėvėti buvo privaloma, tačiau, pagal naujus Europos standartus, gelbėjimosi liemenes užtenka turėti valtyje. Taip sako Lietuvos saugios laivybos administracijos Pramoginės laivybos skyriaus pavaduotojo Domianas Popovas.
„Nuo 2010 m. liepos mėn. įsigaliojo Europos vidaus vandenų laivybos taisyklės, kuriose į šį dalyką žiūrima liberaliai, o dėvėti gelbėjimosi liemenę neprivaloma, užtenką ją turėti laive“, - tvirtina D. Popovas. Laivybos specialistas sako, kad, užtikrinant žvejų saugumą, tikrinama, ar jie valtyje turi gelbėjimosi liemenes.
„Privalomas dėvėjimas nėra įtvirtintas, tad negalime ir bausti. Žmogus pats sprendžia, kada jam apsirengti gelbėjimosi liemenę“, - tikina D. Popovas.
Žvejyba Upėse: Patarimai ir Saugumas
Žvejyba upėse gali būti jaudinanti patirtis kiekvienam žvejui. Reikia kantrybės, žinių ir įgūdžių, kad surastumėte tinkamą vietą ir sugautumėte įvairių rūšių žuvų. Upėse gyvena daugybė žuvų rūšių - nuo mažų šlakių iki didelių ešerių. Tekantis vanduo yra ideali buveinė šiems vandens gyvūnams, nes nuolat keičiasi ir suteikia jiems maisto, deguonies bei prieglobstį.
Žvejyba upėje gali būti naudinga patirtis, tačiau prieš išplaukiant į ją svarbu suprasti aplinką. Būtina žinoti, kuriose upės vietose yra daugiausiai žuvų, koks masalas geriausiai tinka ten gyvenančioms rūšims, taip pat reikia žinoti saugos priemones, pavyzdžiui, dėvėti gelbėjimosi liemenes plaukiant valtimi. Žvejai turėtų ne tik pasiruošti, bet ir laikytis vietos žvejybos taisyklių ir, jei įmanoma, taikyti metodą „pagavai ir paleisk”. Tinkamai pasiruošus ir tinkamai nusiteikus, žvejybos upėje diena gali būti maloni visiems dalyviams.
Tiems, kurie tik pradeda žvejoti upėse, svarbu suprasti šio sporto pagrindus ir pasirinkti tinkamus įrankius. Gali būti naudinga pradėti nuo mažesnės gėlavandenės meškerės ir ritės komplekto, nes tai palengvins užmetimą ir metimą. Įvairių rūšių žuvims galima įsigyti įvairių masalų ir jaukų, todėl prieš perkant svarbu atlikti tam tikrą tyrimą. Be to, žvejai turėtų pasiimti keletą būtiniausių daiktų, pavyzdžiui, poliarizuotus akinius nuo saulės, gerą žvejybinę skrybėlę ir apsauginį kremą nuo saulės, kad apsisaugotų nuo kenksmingų saulės spindulių.
Žvejojant upėse saugumas visada yra prioritetas, todėl į jį reikėtų žiūrėti rimtai. Svarbu prisiminti, kad vanduo gali būti nenuspėjamas ir pavojingas, todėl žvejai, plaukiodami valtimi, visada turėtų dėvėti asmenines plaukiojimo priemones. Be to, planuodami žvejybos išvykas žvejai turėtų imtis atsargumo priemonių, pavyzdžiui, vengti vietų, kuriose yra stiprios srovės, ir žinoti apie orus.
Žvejyba upėse yra įdomus būdas mėgautis poilsiu gamtoje ir bendrauti su gamta. Turėdamas kantrybės, žinių ir tinkamų įrankių, kiekvienas gali tapti sėkmingu žveju.