Ką turėtų nurodyti maisto produkto etiketė: svarbiausi aspektai

Maisto etiketės yra pagrindinis informacijos šaltinis, padedantis vartotojams suvokti, ką jie iš tikrųjų vartoja. Šios etiketės padeda nustatyti maistinių medžiagų kiekį, kalorijų vertę ir kt. Be to, jos gali informuoti apie galimus alergenus ar dirbtines medžiagas, kurios gali pakenkti sveikatai. Etiketės taip pat suteikia galimybę palyginti skirtingus produktus ir pasirinkti sveikesnes alternatyvas.

Bene svarbiausias priminimas ir retorinis klausimas auditorijai buvo kodėl svarbu skaityti etiketes, kodėl verta sugaišti kelias minutes norint perskaityti visą etiketėje pateikiamą informaciją? Iš tiesų žmonės dėl to net nesusimąsto, mosteli ranka ir deda į krepšį ieškomą prekę. Kodėl?

Apie šiuos ir kitus maisto produktų ženklinimo ypatumus Sveikos gyvensenos fakultete vykusioje paskaitoje diskusijoje kalbėjo lektorė Ilona Drulytė, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos, Maisto ir veterinarijos politikos departamento Maisto skyriaus patarėja. Be to, skirtingi Europos Sąjungos šalių įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys maisto produktų ženklinimą, gali trukdyti laisvą šių produktų judėjimą ir nulemti nelygias konkurencijos sąlygas.

Privaloma informacija ant etiketės

Privaloma informacija ant etiketės:

• Pavadinimas
• Sudedamųjų dalių sąrašas
• Alergenai
• Tam tikrų sudedamųjų dalių kiekis (jei taikoma)
• Grynasis kiekis
• Minimalus tinkamumo vartoti terminas „iki“ - „Geriausias iki…“ arba nuoroda „Tinka vartoti“
• Turi būti nurodytos specialios laikymo ir vartojimo sąlygos
• Maisto verslo operatoriaus pavadinimas ar įmonės pavadinimas ir adresas
• Būtina maistingumo deklaracija, kilmės šalis ar kilmės vieta (jei reikia)
• Vartojimo instrukcija (jei reikia), alkoholio koncentracija (jei taikoma)
• Privalomųjų duomenų pateikimas: lengvai prieinami, lietuvių kalba, šrifto dydis, maisto produkto pavadinimas, teisinis pavadinimas (vaisių sultys, maisto papildas, pienas, sviestas).

Jei teisinio pagrindo nėra - vyrauja įprastas (ryžių trapučiai, plikyti pyragėliai) arba aprašomasis prekės ženklas ar išgalvotas pavadinimas nepakeičiant maisto produkto pavadinimo! Būtina atkreipti dėmesį į sudedamųjų dalių sąrašą, prieš sąrašą nurodoma: „sudedamosios dalys” pagal svorį mažėjančia tvarka. Jei sudėtinė sudedamoji dalis (dešra, majonezas) - išskleisti ir sudėta alergenų - jie paryškinami, maisto priedai (saldikliai, dažikliai, konservantai, aromato ir skonio stiprikliai): konservantas E211, saldiklis E954, dažiklis E104, konservantas natrio benzoatas, saldiklis sacharinas, dažiklis chinolino geltonasis.

Sąžininga informacijos teikimo praktika, žinios apie maistą turi būti tikslios, aiškios ir vartotojui lengvai suprantamos. Informacijoje apie maisto produktus neturi būti priskiriama suinteresuoti žmogaus ligų profilaktinėms ar gydomosioms savybėms arba daroma į tai nuoroda.

Lektorė I. Drulytė išmokė trijų punktų taisyklės. Tai reiškia, kad: rinkdamasis prekę perkantysis turi ją gerai apžiūrėti, pauostyti ir, jei yra galimybė, paragauti.

Maisto papildai - tai maisto produktai, skirti įprastam racionui papildyti. Tai koncentruotas maistinių (vitaminų, mineralinių medžiagų) šaltinis. Tiekiami rinkai dozuotomis formomis - kapsulėmis, tabletėmis, miltelių maišeliais, skysčių buteliukais su lašų dozatoriais ir pan. Ant etiketė turi būti vartojimo nurodymai; maistinių medžiagų kiekiai, esantys siūlomame suvartoti per parą maisto papildo kiekyje ir kokį procentą referencinės maistinės vertės jie sudaro.

Tačiau svarbiausias prekės vertinimo kriterijus - sudėtis. Kuo trumpesnis ingredientų sąrašas ir kuo artimesnis jis namų receptui (miltai, sviestas, kiaušiniai, cukrus), tuo geriau.

Ko reikėtų vengti?

Venkite:

• E priedų, ypač E220-E228 (sulfitų), E320 (butilintas hidroksianizolas) ir E321 (butilintas hidroksitoluolas) - šie antioksidantai reguliariai vartojami gali būti toksiški.
• Taip pat nerekomenduojama vartoti margarino, hidrintų riebalų - juose yra transriebalų, didinančių širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
• Venkite ingredientų, kurių pavadinimo nesuprantate: jei žodis skamba kaip iš chemijos vadovėlio - geriau grąžinti sausainius į lentyną.

Pažymėtina, kad kiekvieną įtartiną ingredientą galima patikrinti interneto svetainėse.

Tiek perkant internetu, tiek fizinėse parduotuvėse, tam kad įvertinti produkto kokybę, jo sudėtį ir maistinę vertę reikia suprasti maisto produktų etiketes. Sudėtis - tai sąrašas medžiagų, kuriame yra nurodoma, kas buvo dedama į produktą jo gamybos metu. Trumpai tariant iš ko buvo pagamintas pats produktas. Medžiagos turi būti nurodomos mažėjančia tvarka, t.y.

Maistingumo deklaracijoje bus nurodytos visos maistingosios medžiagos, įskaičiuojant ir natūraliai esančias sudedamosiose dalyse (pvz. vaisiuose, kurių sudėtyje natūraliai yra fruktozės ir natrio, arba pieno produktuose, kuriuose yra natūralus cukrus - laktozė). Sudėtyje šios medžiagos gali būti nenurodomos.

Angliavandeniai. Organizmas angliavandenius skaido į gliukozę, kuri yra pagrindinis energijos šaltinis. Produkto maistinės vertės aprašyme, prie angliavandenių, visada rasite atskirai nurodytą cukraus kiekį. Žymima „iš jų cukraus“. Cukrus, esantis maisto produktuose, skirstomas į dvi grupes - tai natūralus ir pridėtinis. Natūralus cukrus, kaip jau minėjome, yra vaisiuose, pieno produktuose ir kt. Pridėtinis cukrus, tai cukrus, kurio gaminyje natūraliai neturėtų būti, vadinasi produkte yra pridėtinio, dažniausiai rafinuoto cukraus.

Riebalai. Mūsų organizmui naudingos yra „nesočiosios“ riebalų rūgštys, kurių gausu augaliniuose aliejuose, avokaduose, riešutuose ir kt. Svarbu apriboti „sočiųjų“ riebalų suvartojimą, būtent šių riebalų perteklius yra žalingas mūsų organizmui.

Baltymai. Tai pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Baltymai įeina į jungiamojo audinio, kremzlių, odos, plaukų, kaulų sudėtį. Be to baltymai suteikia sotumo. Dažniausiai šių medžiagų suvartojame nepakankamai. Baltymai ypač svarbūs fiziškai aktyviems žmonėms, besimokantiems ar dirbant intensyvų protinį darbą.

Skaidulos arba ląsteliena. Labai svarbios virškinimo procesui, aktyvina virškinamojo trakto veiklą, suteikia sotumo, palaiko gliukozės koncentraciją kraujyje, mažina cholesterolio koncentraciją.

Druskos. Taip pat pravartu atkreipti dėmesį ir į druską, kadangi ji slypi tuose produktuose, kur, regis, jos net neturėtų būti. Pavyzdžiui - sausi pusryčiai.

Maistinės produktų sudėties ženklinimas tapo svarbus ne tik todėl, kad turime teisę žinoti, kas yra mūsų maisto produktuose, bet ir todėl, kad mums padėtų priimti tinkamus mitybos sprendimus, leidžiančius laikytis sveikos ir gerai subalansuotos mitybos.

Maisto etiketės padeda suprasti, kokia yra supakuotų maisto produktų sudėtis. Pagal ES įstatymus etiketėje turi būti nurodytas energijos kiekis kilokalorijomis (kcal) ir kilodžauliais (kJ), riebalų, sočiųjų riebalų, angliavandenių, cukraus, baltymų ir druskos kiekis 100 gramų (g) arba mililitrų (ml) produkto. Ši informacija turi būti rodoma vienoje vietoje ir dažniausiai pateikiama ant pakuotės nugarėlės. Dalis informacijos dažnai nurodoma ir pakuotės priekyje. Taip pat gali būti nurodyta informacija apie vienos produkto porcijos maistingumą ir apie maistinių skaidulų kiekį.

Visi turime skirtingus mitybos poreikius, kurie keičiasi atsižvelgiant į esamą sveikatos būklę, amžių, lytį ir energijos poreikius. Maistingumo etiketė mums leidžia rinktis produktus, tinkančius mūsų sveikatingumo poreikiams ir tikslams. Pavyzdžiui, suprasti maisto etiketę bus naudinga suaugusiam asmeniui, kuris nori sumažinti druskos suvartojimą iki mažiau nei 5-6 g per dieną (rekomenduojamos normos suaugusiajam). Norint pasiekti sveikatingumo tikslus, iš esmės yra svarbu atsižvelgti į porcijų dydžius. Naudinga savęs paklausti: kokią produkto porciją norime suvartoti, atsižvelgiant į informaciją apie jo maistingumą?

Etiketėje taip pat gali būti nurodyta maistinė produkto sudėtis kaip referencinės maistinės vertės (RMV) procentas. Dabartinės RMV yra apskaičiuotos pagal vidutinio suaugusio asmens poreikius, suvartojant 2000 kcal. Pavyzdžiui, jeigu produkto sudėtyje yra 4,9 g riebalų, jie sudaro 7 proc. visos per dieną reikalingos suvartoti riebalų RMV, kuri yra lygi 70 g. RMV paprastai galima rasti ant produkto nugarėlės, tačiau kai kurie gamintojai jas nurodo pakuotės priekyje. Produktų dydžiai gali skirtis, todėl produktus lyginti paranku pagal energiją ir maistines medžiagas 100 g. Kiekvieno žmogaus mitybos reikalavimai yra skirtingi, todėl RMV neturėtų būti vertinamos kaip tikslūs rodikliai.

Teisės aktuose nurodyta, kad produkto sudedamųjų dalių sąrašas turi būti pateikiamas mažėjančia seka. Tai reiškia, kad pirmasis sąraše nurodytas ingredientas sudaro didžiausią produkto dalį. Pavyzdžiui, jeigu norite gauti geros kokybės šokolado, ieškokite tokio produkto, kurio pirmoje sudedamųjų dalių sąrašo vietoje yra šokoladas. Jei produkto sudėtyje yra E maisto priedų, jie turėtų būti žymimi raide E ir atitinkama skaičių kombinacija. Tačiau kartais kai kurie gamintojai tokius priedus sudedamųjų dalių sąraše žymi jų moksliniu pavadinimu, o tai sukuria klaidingą įspūdį, kad jų produkte E priedų nėra. Tad būkite atidūs ir visada patikrinkite bet kokius nežinomus ingredientų pavadinimus ar E numerius.

ES teisės aktai taip pat reikalauja tekste atskirai nurodyti ir pabrėžti alergenus. Be to, jeigu produkto sudėtyje alergenų nėra, bet gali pasitaikyti jų dalelių, tuomet tą būtina nurodyti ant pakuotės, pavyzdžiui: „Gali būti (alergeno) pėdsakų“.

Ant maisto produktų pakuočių turi būti nurodyta informacija apie kilmės šalį arba kilmės vietą. Šis terminas atitinka numatomą laikotarpį, kurį maistas turėtų išlaikyti geriausias savybes, pvz., skonį. Tai yra numatomas laikotarpis, kurį maistas turėtų būti saugus vartoti, kai maistas yra laikomas nurodytomis laikymo sąlygomis. Jeigu tokie maisto produktai bus vartojami pasibaigus šiam galiojimo terminui, kils apsinuodijimo rizika. Nurodant galiojimo laiką, siekiama tinkamai informuoti vartotojus ir padėti jiems saugiai vartoti maistą. Maisto galiojimo laikas galioja tik tuomet, jei produktas įsigyjamas sveikas ir nepažeistas. Vartotojai turėtų visada laikytis gamintojų instrukcijų dėl produktų laikymo, ypač temperatūros ir produkto suvartojimo laiko atidarius pakuotę. Vartotojams taip pat rekomenduojama atsižvelgti į galiojimo laiką perkant maistą tam, kad nereikėtų išmesti sugedusio maisto.

Teiginiai apie maistingumą ir sveikumą reiškia, kad produktas turi naudingų savybių dėl vieno ar daugiau jo sudėtyje esančių ingredientų. Teiginiais apie maistingumą pareiškiama, teigiama ar leidžiama suprasti, kad maistas turi konkrečių maistinių savybių. Egzistuoja baigtinis sąrašas teiginių apie maistingumą, kuriuos galima naudoti. „mažiau (maistinės medžiagos pavadinimas)“ reiškia, kad produkto sudėtyje atitinkamos maistinės medžiagos yra 30 proc.

ES ant etikečių yra leidžiami tik moksliškai įrodyti teiginiai. Nepaisant to, vis tiek atidžiai skaitykite etiketes. Svarbu! Nurodyti privalomi duomenys ant pakuotės ar etiketėje turi būti atspausdinti taip, kad būtų užtikrintas aiškus jų įskaitomumas, šriftu, kurio rašmenų x aukštis, būtų lygus 1,2 mm arba didesnis.

Maisto produktų ženklinimas vykdomas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. Ženklinamiems maisto produktams neturi būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės.Jei maisto produktai galutiniam vartotojui ar viešojo maitinimo įstaigai yra pateikiami nefasuoti, higienos normoje nurodyta informacija pateikiama atitiktį patvirtinančiuose dokumentuose ar kainų etiketėse.Ženklinimo informacija turi būti pateikta valstybine kalba.

Teiginys apie sveikumą - teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudedamųjų dalių ir sveikatos, pavyzdžiui: „Geležis padeda palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymą“ ar „Graikiniai riešutai padeda gerinti kraujagyslių elastingumą“.

Leidžiama vartoti tik tuos teiginius apie maistingumą ir sveikumą, kurie atitinka 2006 m. gruodžio 20 d.

Pavyzdžiui: gamintojas UAB „X“, adresas: Ygrikų g. Ši nuoroda suteikiama konkrečios vietovės produktams, kurių kokybę ar savybes iš esmės arba išimtinai nulėmė tam tikra geografinė aplinka su jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos veiksniais ir kurio visi gamybos etapai vykdomi apibrėžtoje geografinėje vietovėje. Šia nuoroda žymimi konkrečios vietovės produktai, kurių tam tikra kokybė, reputacija ar kita savybė iš esmės priskiriama jo geografinei kilmei ir kurio bent vienas iš gamybos etapų vykdomas apibrėžtoje geografinėje vietovėje.

ES pagaminti ir supakuoti ekologiški maisto produktai turi būti paženklinti ES ekologinės gamybos logotipu. Maisto produktus, kuriuos gaminant naudotos įpakavimo dujos ir taip pailgintas jų tinkamumo vartoti terminas, papildomu užrašu „Supakuota naudojant apsaugines dujas“.Maisto produktus su saldikliu (saldikliais) papildomu užrašu „Su saldikliu (saldikliais)“. Šis užrašas turi būti šalia parduodamo maisto produkto pavadinimo.Maisto produktus, į kuriuos pridėta cukraus ir saldiklio, papildomu užrašu „Su cukrumi (cukrais)“.Maisto produktus, turinčius aspartamo, papildomu užrašu „Turi fenilalino šaltinį“.Maisto produktus, į kuriuos pridėta daugiau nei 10 proc.

Chininas ir kofeinas gaminant ar ruošiant maisto produktą vartojami kaip kvapiosios medžiagos, sudedamųjų dalių sąraše jų pavadinimai turi būti nurodyti po žodžių „Kvapiosios medžiagos“.Kai gėrime, skirtame tiesiogiai vartoti be jokių pakeitimų, arba gėrime, pagamintame iš koncentruoto ar išdžiovinto produkto, kofeino (nesvarbu, iš kokio šaltinio) dalis yra didesnė kaip 150 mg/l, etiketėje turi būti užrašas „Daug kofeino. Nerekomenduojama vaikams ir nėščioms moterims“. Šis užrašas turi būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir gėrimo pavadinimas, po užrašo skliausteliuose nurodomas kofeino kiekis mg/100 ml. Ženklinant maisto produktus, kuriuose yra daugiau kaip 0,1 proc.

Maisto produktų, papildytų vitaminais, mineralais ar kitomis medžiagomis, ženklinimas turi atitikti 2006 m. REGLAMENTAS (ES) Nr. 1169/2011, 21 str. * ŽR. - visa informacija reglamento 21 str. Netoleravimą sukeliančios medžiagos, Pvz.: Sudedamosios dalys. Kviečių miltai, cukrus, sviestas, sojų pupelės (5 proc.), rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E 330, kvapiosios medžiagos ….. - * ŽR. - visa informacija reglamento 18, 19, 20 str.

Maisto produkto pavadinimas, sudedamųjų dalių sąrašas ir maistingumo deklaracija - informacija, kurią privaloma pateikti lietuvių kalba. Ką galima įtarti, jei etiketėje to nėra? „Įdomu, kodėl ant pakuotės nėra jokios informacijos lietuvių kalba. Maisto produkto pavadinimas, sudedamųjų dalių sąrašas, kiekis, maistingumo deklaracija - privalomi duomenys, kurie etiketėje turi būti nurodyti lietuvių kalba. Tai labai aiškiai numatoma tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu taikomuose teisės aktuose, aiškina O.

„Kas pirmas į Lietuvos rinką pateikia prekę, tas ir atsakingas už jos ženklinimą, informacijos pateikimą lietuvių kalba. Produkto gamintojas galbūt nenumato, kad tas produktas atvyks konkrečiai į Lietuvą, todėl gamindamas etiketėje nenurodo informacijos lietuvių kalba. „Mūsų informacinės sistemos duomenimis, pernai pasitaikė 22 atvejai, kai informacija apie produktą valstybine kalba nebuvo pateikta. Jei tai padarė prekybos centras, nuobauda yra taikoma jam. Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos. Pavyzdžiui, jei tai yra juridinių asmenų darbuotojai, jiems gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 150 eurų“, - kalba O.

„Didžiausias įtarimas, kad tai yra neatidus veiksmas. Priimta lietuvių kalba nepaženklinta prekė, ir veikiausiai nepastebėta, kad, nors yra lipdukas, jis nėra surašytas lietuvių kalba. Jei nepaženklintas produktas į prekybos tinklą atkeliavo iš didmenininko, tikėtina, kad tokių prekių galėjo pakliūti ir į kitus prekybos tinklus. Jei gauname tokios informacijos, organizuojame visą Lietuvą apimantį patikrinimą, kad tas produktas, kuris neatitinka ženklinimo reikalavimų, būtų sustabdytas, paženklintas tinkamai, ir tuomet tiekiamas į rinką“, - aiškina O.

Visi pirkėjai dažniau ar rečiau paskaitinėja maisto ir kitų produktų etiketes, kad sužinotų apie produkto kaloringumą, energinę vertę ir ingredientus. Tuo tarpu pardavėjai ir gamintojai turėtų atkreipti dėmesį į pačią teksto kalbą ar etiketėse pateikiamą papildomą informaciją.

Informacijos pateikimą maisto produktų etiketėse griežtai reglamentuoja Europos Sąjunga: yra nustatytas mažiausias leistinas šriftas, kuriuo galima pateikti informaciją maisto produkto etiketėje tam, kad informacija būtų įskaitoma. Vadovaujantis ES reglamentais, maisto produkto etiketėje privaloma nurodyti produkto pavadinimą, svorį, sudedamąsias dalis, maistinę vertę, informaciją apie alergenus ir galiojimo laiką.

Visgi maisto etiketėse pateikiamos informacijos kiekį riboja vietos ant maisto pakuotės trūkumas, nes dažnai informacija yra pateikiama keliomis kalbomis. Dėl šios priežasties gamintojams ir pardavėjams tenka spręsti ne vieną dilemą, pvz., kaip versti specifinius patiekalų pavadinimus: vyno etiketėje nurodant, kad patiekalas dera prie ispaniško patiekalo paella, pavadinimą versti tik kaip „paelija“ ar papildomai patikslinti, kad tai mėsos ir daržovių troškinys.

Maisto etiketėse pirkėjai ieško informacijos ne tik apie produkto maistinę vertę, bet ir apie jo ekologiškumą, jo sudėtyje esančius konservantus, genetiškai modifikuotus organizmus, nanomedžiagas ir alergenus.

Visgi palyginus importuotų maisto produktų etikečių vertimus su originaliu tekstu, galima pastebėti akivaizdžių neatitikimų. Pavyzdžiui, „organic food“ ne visada verčiamas kaip „ekologiškas maistas“ (kaip siūlo Valstybinė lietuvių kalbos komisija). Greičiausiai taip yra dėl to, kad termino „ekologiškas“ vartojimas yra griežtai reglamentuojamas: gamintojui neužtenka nurodyti, kad produktas yra ekologiškas, tą reikia patvirtinti sertifikatais ir pažymėti maisto produkto etiketėje.

Turbūt apmaudžiausia tai, kad dažnai maisto produktų etikečių vertimuose pasitaiko įvairių netikslumų ir korektūros klaidų. Dažniausiai pasitaikančios klaidos yra nelietuviškų kabučių naudojimas rašant gaminio pavadinimą ar perteklinis pavadinimo išskyrimas ir kabutėmis, ir juodesniu šriftu ar kursyvu. Taip pat dažnai pasitaiko ir skyrybos klaidų, pvz., nededamas tarpas tarp skaičiaus ir procento ženklo ar laipsnių, nurodant temperatūrą. Vartojant terminus dažniausiai klystama „energinę vertę“ vadinant „energetine verte“ ar verčiant anglišką terminą „store“ kaip „saugoti“ (turėtų būti „laikyti“). Vis dar pasitaiko tekstų, kurie atrodo išversti ar surinkti tarsi paskubomis be lietuviškų raidžių ir su gramatinėmis klaidomis ar nesuderinus linksnių, pvz., esame aptikę ir „stambių rupių miltų“ ir „ruginių dziuvesiu“ bei „sulčių iš vynuogė koncentratas“.

Informaciją parengė vertimų biuras „Ars libri“.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinta svarbiausia informacija, kurią turėtų turėti maisto produkto etiketė pagal ES įstatymus.

tags: #kas #turi #buti #etiketeje #ant #maisto