Būsto kainų klausimas Lietuvoje išlieka aktualus daugeliui gyventojų. Kainos varijuoja priklausomai nuo regiono, miesto dydžio ir kitų ekonominių faktorių. Šiame straipsnyje apžvelgsime nekilnojamojo turto kainas Pasvalyje ir kituose Lietuvos regionuose, aptarsime kainų tendencijas ir veiksnius, turinčius įtakos būsto įperkamumui.
Būsto kainų skirtumai Lietuvoje
Būsto kainų amplitudė šalyje labai didelė - galima įsigyti butą, namą ar sodybą už įvairią sumą. Tuo metu būsto kainos didesniuose šalies miestuose gerokai aukštesnės. Pavyzdžiui, tokiuose miestuose kaip Utena, Jonava, Mažeikiai, Marijampolė ar Alytus 2 kambarių butų sandorių kainos dažniausiai fiksuojamos nuo 30-40 tūkst. eurų, o Panevėžyje ar Šiauliuose - nuo 40-45 tūkst. eurų.
Lygindamas šias kainas su brangiausiu šalies didmiesčiu - Vilniumi, R. Ruginis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pirkėjai už senos statybos 2 kambarių butus tipiniuose sostinės mikrorajonuose sumoka mažiausiai 70-80 tūkst. eurų. Gerai įrengtų ar renovuotuose daugiabučiuose esančių butų pardavimo kainos gali siekti ir 120-140 tūkst. eurų.
Žemiausio būsto kainomis pasižymi tokios savivaldybės kaip Akmenės r., Alytaus r., Joniškio r., Kalvarijos, Kelmės r., Kupiškio r., Lazdijų r., Pagėgių, Pakruojo r., Pasvalio r., Skuodo r., Vilkaviškio r., Zarasų, Švenčionių r. „Pačios žemiausios būsto pardavimo kainos fiksuojamos vietovėse (gyvenvietėse ir kaimuose), kurios labiau nutolusios nuo pagrindinių šių savivaldybių miestų ar miestelių. Tokiose vietovėse vidutinė parduodamo būsto kaina gali būti 2-5 kartus mažesnė nei pagrindiniuose šalies didmiesčiuose ir siekti apie 400-600 Eur/kv. m“, - teigia R.
Pigiausi būstai Lietuvoje
Pigiausi būstai Lietuvoje kartais parduodami už simbolinę sumą - vos kelis šimtus ar net šimtą eurų. Skelbimuose galima rasti ir itin pigių butų ar namų, už kuriuos prašoma 5-10 tūkst. eurų, - atkreipia dėmesį NT rinkos analitikas. „Jeigu pirkėjas ieško tvarkingo 1 kambario buto geresnės būklės senos statybos daugiabutyje, reikės skirti ne mažiau kaip 15 tūkst. eurų. Už tokį patį, tik 2 kambarių, butą teks mokėti nuo 20-25 tūkst. eurų, už 3-4 kambarių butą - nuo 30-35 tūkst. eurų“, - skaičiuoja R.
Remiantis portalo aruodas.lt statistikos duomenimis, pigiausiai būstas galima įsigyti Šilalės rajone, kur vienas kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja vos 115 eurų. Būstų kainos čia pakankamai įvairios, galima nusipirkti butą ir už 5, ir už 50 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, už 3000 eurų galima įsigyti 63 kv. metrų ploto senos statybos būstą. Skelbime nurodoma, jog jis šildomas kietuoju kuru ir jam būtinai reikalingas kapitalinis remontas. Yra ir brangesnių būstų. Pavyzdžiui, už 24 tūkst. eurų pačioje Šilalėje galima įsigyti 3 kambarių butą, užimantį 47 kv. metrus. Teigiama, kad butas senos statybos, tačiau rekonstruotas, tvarkingas ir šiltas.
Pasvalio rajone už 10 tūkst. eurų siūloma įsigyti 2 kambarių senos statybos butą, užimantį 52 kv. metrus. Kaip nurodoma skelbime, butas parduodamas tvarkingas, su visais baldais bei buitine technika, aplinka rami, o netoliese yra ir vaikų žaidimų aikštelė.
Visagine parduodamas išties didelis 3 kambarių butas, užimantis net 77 kv. metrus. Butas senos statybos, tačiau pakankamai tvarkingas, pilnai įrengtas, su baldais bei buitine technika, kai kur atlikti remonto darbai. Dar vienas buto privalumas - šalia daug gamtos: netoliese yra miškas, ežeras, greta auga pušynas. Už butą prašoma 22 500 eurų.
Neblogai atrodantis 3 kambarių butas Akmenėje parduodamas už 11 500 eurų. Butas užima 49 kv. metrus. Nuotraukose objektas atrodo neblogai, tačiau skelbimas nurodo, kad jam reikalingas remontas.
Raseinių rajone parduodamas dailiai ir tvarkingai atrodantis 2 kambarių butas už 24 tūkst. eurų. Jis parduodamas su visais baldais, buitine technika ir netgi televizoriumi. Skelbime rašoma, jog būstas atnaujintas - pakeisti vamzdynai, langai, apšiltintos sienos ir grindys, pakeistas stogas.
Radviliškio rajone dviejų kambarių butą parduoda taip pat beveik pusvelčiui - už 5 tūkst. eurų. Kaip ir dauguma kitų, butas yra senos statybos, tačiau parduodamas pilnai įrengtas, su baldais ir buitine technika, yra įrengtas dušas, tačiau būstą šildyti tektų kietuoju kuru.
Kituose regionuose būstas brangesnis, tačiau nežymiai. Dešimtyje Lietuvos rajonų vidutinė kvadratinio metro kaina svyruoja maždaug tarp 200 ir 300 eurų. Už 2000 eurų čia galima nusipirkti nedidelį prastesnės būklės butą, sumokėjus daugiau - apie 20-30 tūkst. eurų - įmanoma nusipirkti neblogai atrodantį, renovuotą būstą su visais baldais bei pakankamai erdvų, užimantį apie 50-60 kv. metrų.
Apibendrinant, galima teigti, kad būsto kainų amplitudė Lietuvoje išties didelė. Pigiausi variantai dažnai reikalauja nemažų investicijų pastatą atnaujinti ar įrengti patalpas. Rasti geros kokybės būstą už palyginti nedidelę kainą sudėtinga net ir atokiausiuose šalies regionuose. Ypač kai būsto kainos nuolat kyla.
Veiksniai, lemiantys žemas būsto kainas regionuose
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius įvardijo pagrindinę priežastį, dėl kurios būstas šiuose rajonuose yra labai pigus - tai prastėjantys demografiniai rodikliai. Tai taip pat yra tie šalies regionai, kuriuose nesikuria verslas bei darbo vietos. „Žmonės išvažiuoja, o NT pardavimas tampa labiau turto atsikratymu. Reikia pažiūrėt, kas apskritai ten parduodama, nes tai gali būti ir kažkokios sodybos ar namai, iš kurių žmonės išvykę ir nori kuo greičiau parduoti, todėl tokios ir kainos. Tuose rajonuose, kuriuose yra kažkokia ekonominė veikla, kurie gali pritraukti jaunimą, jaunas šeimas, kur užimtumas yra aukštesnis, tikrai tokių kainų nerasim“, - komentavo M. Statulevičius.
Kai kurie pavyzdžiai gali net nustebinti, pavyzdžiui, Zarasų rajone 2016 metų pabaigoje kv. metro kaina siekė vos 290 eurų, o 2018-aisiais šoktelėjo dvigubai ir dabar siekia apie 600 eurų. M. Statulevičiaus teigimu, Zarasų, o taip pat ir Ignalinos rajonas yra vieni iš tų, kurie turi daugiausia potencialo augti ir tapti patraukliais kaip rekreaciniai rajonai.
Šie rajonai gali atvykusiems poilsiautojams pasiūlyti paslaugas, pramogas ir poilsį. „Ežeringas, žalias, sveikas kraštas. Po tokių Druskininkų ir Birštono sėkmės istorijų, matyt, turėtų ateiti ir Aukštaitijos eilė. Tai NT kainos ir atspindi, kad žmonės atranda tas teritorijas, kuriose iki tol kainos buvo nepelnytai žemos ir kainų augimui dar tikrai ne pabaiga“, - kalbėjo specialistas. Jis patikino, kad kainų augimas yra ne priežastis, o rajonų augimo pasekmė - tai rodo, kad jiems pavyko pritraukti didesnį žmonių susidomėjimą.
Pašnekovo įsitikinimu, tokią sėkmę gali kartoti ir kiti rajonai, neblogus rezultatus stengiasi rodyti Rokiškis, Naujoji Akmenė, Mažeikiai - miestai, kuriuose kuriasi darbo vietos, didėja žmonių užimtumas. Čia ateinančios įmonės netgi pačios stato savo darbuotojams daugiabučius. „Kur bus žmonių, kur bus darbo, ten ir patrauklu bus. Kiekvieno rajono istorija yra individuali, vienur žemės ūkis gali kelti patrauklumą, kitur vietoje žemės ūkio gali būti investuojama į gamybą, perdirbimą, medieną ir pan. Faktas, kad kažkokių paslaugų mažuose miesteliuose nelabai sukursi, nes jos koncentruojasi didmiesčiuose, todėl regionų sėkmė yra gamyboje arba žemės ūkyje, miškininkystėje“, - apie mažų miestelių galimybes aiškino M. Statulevičius.
Investavimo galimybės ir rizikos
Ekspertas vis dėlto įspėjo, kad investuoti į NT galima tik tada, jei žmogus supranta, kas tai yra. Jeigu nori investuoti tik dėl to, kad ten kada nors galbūt stovės gamykla, bet nelabai supranta apie patį investavimą į NT ir jo valdymą, priežiūrą, pats negalės važinėt į tą rajoną, rodyti objekto potencialiems nuomininkams ir tai taps našta, tuomet to daryti neverta. Bet jeigu žmogus turi supratimą apie NT rinką, tuomet pasvarstyti verta.
M. Statulevičius išskyrė ir vieną problemą, su kuria gali tekti susidurti renkantis būstą atokesniame rajone - sena, sovietinė statyba. Anot jo, sau ar investicijai žmonės labiau nori pirkti naujos statybos arba renovuotą, tačiau tvarkingą būstą, o tokių rasti mažesniuose miesteliuose labai sunku, o kartais net ir neįmanoma.
Roberto Žulpos, „Inreal“ grupės NT rinkos analitiko nuomone, NT kainos yra tiesiogiai susijusios su miesto ar rajono ekonominiu vystymusi. Kuo miestas didesnis, kuo daugiau jame ar aplink jį sukuriama darbo vietų, kuo didesni atlyginimai, vartojimas ir žmonių perkamoji galia, tuo aukštesnės nekilnojamojo turto kainos. „Dauguma šių miestų yra šalies pakraščiuose, jų demografinė situacija blogėja, darbo vietos taip pat nekuriamos. Paramos būstui įsigyti politika, kokia yra šiuo metu, vargu ar galėtų sukelti pokytį. Praėjusių metų pavyzdys parodė, kad didžioji dalis paramos prašytojų buvo iš Vilniaus ir Kauno rajonų, t.y. tų vietų, kurios turi didžiausią plėtros ir galimybių potencialą“, - DELFI teigė analitikas.
Pasak jo, daugumoje miestų pačių savivaldybių administracijos dirba neefektyviai, neįdeda ar nenori įdėti daugiau pastangų, jog padėtis ten pasikeistų. R. Žulpa patikino, kad situacijos tokiose savivaldybėse kaip Visaginas, Akmenė, Rokiškis, keičiasi ir artimiausiu metu pasikeis. „Priežastis - realiai vykstančios, ar suplanuotos didelio masto investicijos, sukursiančios didelį skaičių naujų darbo vietų. Investicijos, kuriančios darbo vietas, augina viso regiono gerovę - kuriasi nauji verslai, mažėja nedarbo lygis, didėja gyventojų pajamos ir vartojimas. Visa tai turi įtakos ir šių regionų NT segmentui, nes augant pajamų lygiui, gyventojai ieško geresnio būsto, o augant paklausai, auga ir būsto kainos.
NT rinka suaktyvėja ne tik ten, kur investicijos jau atėjo, bet ir ten, kur jų laukiama - išaugę gyventojų lūkesčiai ją taip pat stimuliuoja. Kita vertus, nors žvelgiant į absoliučius skaičius atrodo, kad viskas vyksta tik sostinėje ir didžiuosiuose miestuose, bet pagal santykinį sandorių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, 2018 metais Visaginas ir Akmenės rajonas buvo aktyvesni net už Kauno miestą“, - tvirtino R. Žulpa.
Būsto įperkamumas ir prognozės
SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais būsto įperkamumas gali ir blogėti, nes šiemet situaciją gelbėjo apkarpytos palūkanos. Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių indeksas rodo, kad šių metų liepą butų kainos sostinėje buvo 7 proc. didesnės nei prieš metus.
Pavyzdys: Parduodamas namas Pasvalio rajone
PARDUODAMAS 194,84 KV. M. • Bendras plotas - 194,84 kv. m. • Statybos metai - 1984 m.
- Kambarys - 21,48 kv. m.
- Kambarys - 13,00 kv. m.
- Kambarys - 9,37 kv. m.
- Virtuvė - 13,39 kv.
- Vonia - 3,20 kv.m.
- Tualetas - 1,29 kv.
- Koridorius - 3,18 kv.
- Koridorius - 8,13 kv.
- Tambūras - 4,39 kv.
- Tambūras - 1,45 kv.
- Sandėlis - 4,65 kv. m.
- Kambarys - 18,27 kv. m.
- Kambarys - 9,57 kv. m.
- Koridorius - 6,74 kv.
- Sandėlis - 2,74 kv.
- Sandėlis - 37,76 kv. m.
- Sandėlis - 11,96 kv. m.
- Sandėlis - 7,42 kv.
- Katilinė - 6,75 kv.
- Koridorius - 10,10 kv.
- Pasvalys - 9 km.
- Panevėžys - 25 km.
- Aukštagojo miškas - 0,43 km.
Pastaba: Tai tik vienas iš daugelio galimų pasiūlymų. Prieš priimant sprendimą, rekomenduojama atidžiai įvertinti visus aspektus ir pasikonsultuoti su specialistais.
tags: #inreal #nekilnojamas #turtas #pasvalio #r