Apklausa yra svarbi duomenų rinkimo forma, ypač kai tiriami reiškiniai, susiję su žmonių nuostatomis, poreikiais, interesais ar motyvacija. Socialiniuose moksluose apklausa taikoma kaip instrumentas informacijai iš respondentų surinkti iš anksto apgalvotais klausimais. Kiekybine apklausa siekiama patvirtinti arba paneigti teorines nuostatas ar praktikoje kilusias įžvalgas, o ne atrasti mokslui nežinomas tiesas.
Apklausos dažniausiai vykdomos, siekiant gauti reprezentatyvios informacijos apie tiriamas tikslines grupes, o taip pat norint atrasti ryšius tarp skirtingų tyrimo parametrų. Pagal apklausos atlikimo būdą, apklausos skirstomos į tiesiogines apklausas (vykdomas tiesioginio interviu būdu), anketavimą, testus ir apklausas panaudojant technologijas.
Standartizuota apklausa yra griežtai reglamentuota: tiksliai apibrėžtos apklausos aplinkybės, klausimų formuluotės ir jų nuoseklumas, numatyti duomenų apdorojimo būdai. Įprastinis kiekybinės apklausos požymis - iš anksto apgalvotas ir parengtas tyrimo instrumentas (anketa), kuri padeda susisteminti iš respondentų gaunamą informaciją.
Neabejotina anketų privalumas yra tai, kad informacijai surinkti reikia mažiau laiko ir anketavimas yra pigesnis nei interviu, o anketos patikimumą galima įvertinti matematiniais - statistiniais metodais. Dažniausiai anketa pateikiama taip, kad respondentai patys (raštu) atsako į tyrėjo pateiktus anketos klausimus, jiems pateikiama anketos pildymo instrukcija ir paliekama galimybė prireikus pasikonsultuoti su apklausos organizatoriais.
Apklausos kokybę apsprendžia joje pateikiami klausimai, kurie padeda nustatyti tiriamąjį požymį ar reiškinį arba ryšius. Kadangi tyrimo patikimumas taip pat labai priklauso nuo respondentų subjektyvių atsakymų į pateiktus klausimus, labai svarbu, kad pateikiamų klausimų kiekis būtų optimalus, o jų formuluotės suprantamos ir orientuotos tyrimo į tikslines grupes. Apklausos patikimumui didelę reikšmę turi tinkamai pasirinkta tyrimo imtis ir respondentų atrankos būdas.
Beveik visi kiekybiniai socialiniai tyrimai yra atrankiniai, todėl labai svarbu, kaip yra suformuluojama tyrimo imtis, atspindinti visumos dalį. Imtis leidžia, remiantis dalies objektų ištyrimu, spręsti apie objektų visumos savybes, ryšius ir požymius. Jei tiriama grupė ar tiriami objektai yra atrinkti klaidingai arba tendencingai, tai galimybė patikimai ir teisingai spręsti apie visumą yra iš esmės apribojama.
Apklausų tipai
Pagal apklausos atlikimo būdą, apklausos skirstomos į:
- Tiesiogines apklausas (vykdomas tiesioginio interviu būdu)
- Anketavimą
- Testus
- Apklausas panaudojant technologijas
Interviu
Žodinė apklausa (interviu) labiausiai paplitęs kokios nors problemos tyrimo būdas. Interviu - tai pokalbis tarp žmonių, santykinė komunikacija su išankstiniu ir aiškiu tikslu - klausiant ir atsakant įtakoti elgesį, gauti, surinkti informaciją. Jo tipų yra labai įvairių:
- Informaciją teikiantis;
- Informaciją renkantys; (svarbiausi).
- Atrankos interviu (pokalbis dėl darbo);
- Susijęs su atsakančiojo problemomis (psichologo konsultacija);
- Susijęs su atsakančiojo elgesiu;
- Problemas sprendžiantis (susijęs su rinkodara);
- Įtikinantis interviu (prekybos agentai);
Informaciją renkantis interviu pasitelkiamas, kai reikia gauti naujausią informaciją, sužinoti apie labai siaurą sritį, kai žmogus turi itin specifinių žinių.
Apklausa raštu (anketavimas)
Apklausa raštu yra tokia kai į klausimus atsakoma raštu, anketos išsiunčiamos paštu, per internetą, išdalinamos asmeniškai ar išplatinamos per masinės informacijos priemones. Reikia paminėti tokį unikalų internetui būdingą duomenų rinkimo metodą, kaip “savi-užpildymas.
Telefoninė apklausa
Pastaruoju metu plačiausiai naudojamas metodas, norint išgauti rinkos ar kitų apklausų duomenis, yra telefoninė apklausa. Tai pokalbis tarp apklausėjo ir respondento telefonu, kurio metu pastarajam pristatomas klausimų sąrašas. Šios apklausos privalumai - ribotos duomenų sąnaudos, greitas atlikimas, sąlyginai ribota apklausėjo įtaka. Telefoninės apklausos metu respondentui skiriamas palyginti trumpas laiko tarpas apgalvoti atsakymus. Taip pat iš trūkumų paminėtina ribota anketos apimtis bei klausimų tematika. Interviu būna neplatus, o klausimai negali būti labai asmeniški ir sudėtingi, negalima naudoti iliustracinės medžiagos.
Telefoninė apklausa naudojama reguliariai atliekamose apklausose, siekiant nustatyti santykinius, o ne absoliučius dydžius. Šio tipo apklausos populiarumui buvo dvi priežastys. Pirmoji: telefonų savininkų procentinis dydis iki II Pasaulinio karo išaugo iki 50%, po jo iki 90% ir dabar jis siekia 95%. Antroji priežastis: apklausų tipo „nuo vienų durų prie kitų“ kaštų išaugimas. Pagrindinė kaštų išaugimo priežastis - sumažėjęs respondentų tinkamumas.
Iš pradžių telefoninėms apklausoms atlikti buvo naudojamos telefonų knygos, bet greitai buvo pastebėta, kad į knygą neįtrauktų telefonų numerių skaičius yra labai didelis. Ši aplinkybė lėmė, atsitiktinį telefonų numerių rinkimo būdą, kur egzistuojančių telefonų paskutinieji keturi numeriai pasirenkami atsitiktinai.
Apklausa paštu
Vykdant apklausą paštu, respondentams siunčiama anketa paštu, kurią užpildo patys respondentai. Pastarieji laisvu metu jas užpildo ir atsakymus atsiunčia atgal tyrimą atliekančiai organizacijai. Tokios apklausos metu respondentas turi pakankamai laiko pagalvoti prieš atsakydamas į klausimą. Anketos jiems gali būti siunčiamos kartu su laikraščiais ar žurnalais, asmeniškai.
Laiko, kuris skiriamas apklausos paštu įvykdymui, atžvilgiu ji yra pati ilgiausia lyginant su asmenine, telefonine ar internetine apklausomis. Praeina ne mažas laikotarpis kol anketos pasiekia adresatus ir vėl sugrįžta pas siuntėjus.
Apklausa paštu gali būti sėkminga tik tuomet, kai respondentai yra surašomi į sąrašą ir egzistuoja jų suinteresuotumas apklausos tema. Tačiau šios apklausos tipas nėra plačiai naudojamas rinkos tyrimams dėl atsakymų tikslumo trūkumo. Daug tyrimų buvo atliekamų tema „kaip pagerinti atsakomumą apklausose paštu“ ir dabar galima apibudinti „geriausią technologiją“, bet mažas atsakomumas ir savarankiškumas išlieka dideliu rūpesčiu.
7 patarimai, kaip suformuluoti gerus apklausos klausimus
Klausimų tipai anketose
Klausimai anketose gali būti skirstomi pagal įvairius kriterijus:
- Pagal loginę prigimtį:
- Pagrindiniai klausimai
- Klausimai filtrai
- Kontroliniai klausimai
- Nukreipiantieji klausimai
- Pagal dalykinį turinį:
- Klausimai apie faktus
- Klausimai apie žinias
- Klausimai apie nuomonę
- Klausimai apie motyvus
Matavimo skalės
Matavimo skalės yra svarbios renkant duomenis anketose. Jos leidžia kategorizuoti ir kiekybiškai įvertinti respondentų atsakymus.
- Nominalinės skalės: yra tokios, kuriose įvardijama objektyvūs duomenys apie respondentą: lytis, tautybė, tikėjimas, rasė ir kt. Pvz.: Jūsų lytis: Vyras. Moteris.
- Eilės skalės: yra tokios, kuriose įvardijama objektyvūs duomenys apie respondentą tam tikra eile: išsimokslinimas, socialinis statusas... Pvz.: Jūsų išsilavinimas pradinis; spec. vidurinis; vidurinis; aukštesnysis; aukštasis;.
- Intervalinė skalė: - yra matavimo instrumentas, padedantis išmatuoti ir nustatyti tokius požymius, kurie turi skaitmeninę išraišką pvz.: amžių, darbo stažą. Pvz.: Vidutinės jūsų pajamos per mėnesį eurais:.
- Grafinio įvertinimo skalės: yra tokios, kuriose požiūris bet kurioje skalės vietoje gali būti žymimas tarp dviejų ar daugiau reikšmių.
Duomenų analizė
Surinkus duomenis, svarbu juos tinkamai analizuoti. Duomenų analizė gali būti kiekybinė arba kokybinė, priklausomai nuo tyrimo tikslų ir duomenų pobūdžio.
- Kiekybiniai tyrimai: apima statistinių metodų taikymą duomenims analizuoti.
- Kokybiniai tyrimai: yra skirti gilesniam reiškinių supratimui. Jie apima interviu, stebėjimą ir dokumentų analizę.