Valstybė, vykdydama piliečių nuosavybės teisių atkūrimo politiką, pradėjo žemės grąžinimo procesą teisėtiems jos savininkams arba paveldėtojams. Vieni savininkai pasiliko suformuotus žemės sklypus sau, kiti perleido juos tretiesiems asmenims.
Tačiau už gamtos išteklių naudojimą atsakingos institucijos po kurio laiko suprato, kad yra tokių žemės sklypų, kuriuose auga valstybinės reikšmės miškai ir kurie išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. Įsivaizduokite, vieną dieną tuometinė apskrities viršininko administracija savo sprendimu grąžina žmogui žemę, o kitą dieną ateina į teismą prokuroras su pareiškimu ir pasako, kad žmogus privalo tą žemę atiduoti atgal.
Prasidėjo tam tikra chaotiška situacija, kadangi paprasti žmonės turėjo vėl atsisveikinti su tuo, ko taip ilgai laukė, kiti žmonės jiems grąžintus žemės sklypus pardavė įvairioms įmonėms - investuotojams, kurie jau buvo pradėję kažkokią investicinę plėtrą, pastatų projektavimą ir t.t., vadinasi iš tokių investuotojų buvo paimama jų nupirkta žemė nežiūrint į jų patirtus nuostolius.
Pradžioje galima sakyti viskas vyko konvejerio principu - prokuroras atnešdavo į teismą Vyriausybės nutarimu patvirtintą Valstybinės reikšmės miškų schemą ir parodydavo teismui, kad štai, žemės sklype yra valstybinės reikšmės miškas, vadinasi toks sklypas negali priklausyti privatiems asmenims.
Tačiau į mus kreipėsi keletą investuotojų, kurie buvo įsigiję žemės sklypą iš asmens, kuriam tas žemės sklypas buvo grąžintas. Pastebėjome, kad jeigu įstatymai nustato, kad miškui kaip nekilnojamajam daiktui pakanka, kad jis būtų tik apibrėžtas, t.y. jį galima vos ne paprastais žingsniais išmatuoti ir patvirtinti Vyriausybės nutarimu, tai žemės sklypui kaip nekilnojamajam daiktui nustatyti žymiai griežtesni standartai.
Pirma, Civilinis kodeksas labai aiškiai pasako, kad civilinių santykių objektas gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas ir antra, nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sandorius tvirtina notaras.
Natūraliai kylo klausimas, jeigu žemės sklypai, kuriuose auga valstybinės reikšmės miškas yra identifikuoti, t.y. atlikti tikslūs kadastriniai matavimai, ir jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tai kaip pirkimo - pardavimo sutartį tarp investuotojo ir piliečio galėjo patvirtinti notaras? Juk tokiu atveju notaras paprasčiausiai nebūtų tvirtinęs tokių sandorių, nes jam pakaktų prisijungti prie Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės ir pamatyti, kad sandorio objektas yra žemės sklypas, kuriame auga miškas ir kuris yra įregistruotas valstybės vardu.
Buvo prieita prie paprastos išvados, kad valstybė nėra įvykdžiusi savo tiesioginės pareigos: atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir tuos žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išlpėstinė 7 teisėjų kolegija 2012 m. balandį mūsų byloje priėjo prie išvados, kad turi būti paisoma Konstitucijoje įtvirtinto principo, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei ir vis vien turi būti taikoma restitucija grąžinant šiuos žemės sklypus valstybei, tačiau LAT taip pat konstatavo, kad valstybė taip pat turi prisiimti pareigą už neveikimą ir grąžinti trečiajam asmeniui - investuotojui - jo sumokėtas lėšas už žemės sklypą iš valstybės biudžeto, t.y. pardavėjui lieka iš trečiojo asmens gauti pinigai, o trečiajam asmeniui jo turėtas nekilnojamojo daikto įsigijimo išlaidas padengia valstybė.
Susidarė atrodytų keista situacija, kad valstybė gindama viešąjį interesą susigrąžino mišką, kurio rinkos vertė, pavyzdžiui, 5 000 Lt ir tuo pačiu privalėjo sumokėti pirkėjui dešimteriopai didesnę sumą. Ir tai nebuvo vienetinis atvejis, kadangi LAT suformuotą precedentą iki šiol plačiai taiko žemesnės instancijos teismai analogiškose bylose. Blogiausia, kad tokio viešojo intereso gynimo apskritai nebūtų reikėję, jeigu valstybė laikų būtų atlikųsi tokį paprastą veiksmą, kaip žemės, kuriame auga valstybinės reikšmės miškai, kadastrinį matavimą ir įregistravimą.
Iš tikrųjų šis procesas pamažu juda į priekį, suprantama, tai yra daug lėšų kainuojantis procesas, bet jis vyksta. Ir čia mes matome kitą tendeciją: žmogui, kaip teisėtam savininkui, grąžintinos žemės plotas sudarė, pavyzdžiui, 30 arų, tačiau valstybei atlikus kadastrinius matavimui, paaiškėjo, kad valstybinės reikšmės miško tame žemės sklype yra viso labo 10 arai, vadinasi likę 20 arų ir toliau teisėtai gali priklausyti tam žmogui.
Žinoma, teisminio bylos nagrinėjimo metu kadastriniai matavimai valstybės užsakymu dar nebuvo atlikti, o tiek bylos šalims, tiek teismams nebuvo žinoma, kad valstybė planuoja tokius veiksmus atlikti ateityje, todėl ir nebuvo duomenų, kokį konkretų žemės plotą užima miškas ir teismai dėl svarbios konstitucinės nuostatos privalėdavo taikyti restituciją visam žemės sklypo plotui, o ne tik tai daliai, kurioje auga valstybinė reikšmės miškas.
Tai reiškia, kad pati faktinė aplinkybė dėl žemės plotų apimčių, (kurie priklauso tik valstybei, o kurie privatininkams) egzistavo bylos nagrinėjimo metu, bet jos teisinė išraiška atsirado tik po bylos išnagrinėjimo, t.y. Teismui jau yra pateikti keli prašymai dėl proceso atnaujinimo, kad teisėtiems žemės savininkams būtų užtikrinta jų teisė į žemės nuosavybę bent toje dalyje, kurioje nėra miško.
Bendrosios nuosavybės savybės | Kaip jie veikia ir ar to verti?
Bendroji nuosavybė - kas tai?
Visų pirma tam, kad bendrasavininkai žinotų visas savo teises bei atsakomybes reikia tikslai apibrėžti, kas yra bendroji nuosavybė. Pažymėtina, kad bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso dviem arba keliems savininkams. Svarbus akcentas, jog bendrasavininkais gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės.
Taip pat akcentuojamos dažniausios bendrosios nuosavybės formos - kai keli asmenys kartu perka turtą, kai turtą paveldi ar gauna dovanų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skiriama bendroji dalinė nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė.
Bendroji dalinė nuosavybė
Svarbu žinoti, kad bendrojoje dalinėje nuosavybėje aiškiai nustatytos kiekvieno savininko turto dalys. Tai reiškia, jog bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas bet kuriam bendrasavininkui pateikus ieškinį.
Bendroji jungtinė nuosavybė
Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos. Reikia žinoti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisės gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais. Vienas geriausių pavyzdžių - sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
NT bendrasavininkų teisės
Siekiant išvengti galimų nesutarimų visi bendrasavininkai turi gerai žinoti savo teises:
- Teisė gauti pajamas. Kiekvienas iš bendrasavininkų proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas. Tai reiškia, jog jei iš bendro turto naudojimo, valdymo, disponavimo yra gaunamos pajamos, kiekvienas bendrasavininkas turi teisę į gaunamas pajamas, bet tik į tokią pajamų dalį, kuri yra proporcinga jo valdomam, naudojamam ir disponuojamam turtui.
- Teisė disponuoti savo dalimi. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turima turto dalimi kaip savininkas. Svarbu tai, kad jeigu dalis bendrosios nuosavybės parduodama pašaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama.
- Teisė atsidalinti. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto. Reikia žinoti, kad atidalijant pasikeičia turto teisinis statusas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama individualios nuosavybės teise, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia.
NT bendrasavininkų pareigos
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bendrasavininkų pareigos yra ne ką mažiau reikšmingos nei teisės:
- Finansinė atsakomybė. Kiekvienas bendrasavininkas atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams.
- Atsakomybė prieš kitus bendrasavininkus. Kiekvienas bendrasavininkas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.
Bendrasavininkų nesutarimai - pagrindinės priežastys
Kodėl bendrasavininkai gali nesutarti? Verta pastebėti, kad dažniausiai nesutarimai kyla tuomet, kai turtą reikia pasidalinti. Pavyzdžiui, vienas namas du savininkai, turintys skirtingus lūkesčius. Kaip sąžiningai pasidalinti bendrą turtą?
Pažymėtina, kad bendrosios nuosavybės atveju visi NT valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimai priklauso nuo visų bendrasavininkų. Tad galima teigti, kad vieno bendrasavininko teisės yra apribojamos kito bendrasavininko. Tokie apribojimai, išsiskyrusios bendrasavininkų nuomonės bei skirtingi interesai labai dažnu atveju tampa pagrindine nesutarimų priežastimi.
Kaip elgtis bendrasavininkų nesutarimo atveju?
Vis dėlto kartais nutinka taip, kad nesutarimai tarp bendrasavininkų - neišvengiami. Įvyksta gyvenimas, išsiskiria nuomonės, poreikiai, planai. Dažniausiai sprendžiant nesutarimus, susijusius su bendru turtu, rekomenduojama kreiptis į profesionalus, kurie gali padėti rasti geriausią problemos sprendimą.
Viršplotis
Jei pasidarote geodezinius matavimus ir yra viršplotis (viršija leistinumo ribas), galite jį išsipirkti iš valstybės. Tačiau niekas Lietuvoje negali priversti asmens sudaryti sandorius prieš jo valią. Jei yra užgrobiama dalis valstybinės žemės, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ar savivaldybė praneša pažeidėjui apie tokį faktą ir paprašo tvorą perkelti per nustatyta terminą.
To nepadarius minėtos institucijos kreipiasi į teismą su civiliniu ieškiniu, ir prašo įpareigoti savininką perkelti tvorą. Ir tik to nepadarius, sprendimas vykdomas priverstinai, o sąskaita už darbus įteikiama pažeidėjui.
Apie galimybę kompensuoti valstybei žemės sklypo ploto skirtumą, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra didesnis, žemėtvarkos skyrius per 10 darbo dienų nuo kadastro duomenų bylos patikrinimo ir žemės sklypo plano suderinimo raštu praneša žemės sklypo savininkui ir nurodo, kad šis per mėnesį nuo pranešimo gavimo raštu praneštų žemėtvarkos skyriui apie sutikimą žemės sklypo ploto skirtumo vertę kompensuoti valstybei pinigais arba kad žemės sklypo ploto skirtumo nepageidauja įsigyti nuosavybėn.
| Etapas | Veiksmas | Terminas |
|---|---|---|
| 1 | Žemėtvarkos skyrius praneša savininkui apie viršplotį | 10 darbo dienų |
| 2 | Savininkas praneša apie sutikimą kompensuoti arba atsisako pirkti | 1 mėnuo |
| 3 | Žemėtvarkos skyrius apskaičiuoja vertę ir parengia įsakymo projektą | - |
| 4 | Savininkas apmoka skirtumą | 3 mėnesiai |
Jeigu privačios žemės sklypo savininkas nesuderina įsakymo dėl privačios žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir žemės sklypo ploto skirtumo, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra didesnis, kompensavimo valstybei pinigais projekto ar per 3 mėnesius nuo pranešimo sumokėti valstybei nustatytą sumą už žemės sklypo ploto skirtumą gavimo nesumoka nurodytos sumos arba žemės sklypo savininkas nepageidauja kompensuoti valstybei žemės sklypo ploto skirtumo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka priima įsakymą dėl privačios žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir valstybės bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, kurią sudaro nustatytas žemės sklypo ploto skirtumas, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Už naudojimąsi valstybei nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (Žin., 2003, Nr. nu zinau ir tiek.
Turejo buti ismestas kelias, kai grazino zeme, bet to nepadare ir tas kelias yra virsplotis. Tai kaip suprantu, neprivalau pirkti, galiu atiduoti zeme. tikrai kelio neismes, nes sklypas ir taip turi riba su keliu. tas keliukas buvo iki sodybos, kuri yra sklypo viduryje.
Du matininkai sako, kad galesiu atsisakyti to virpslocio be problemu, o viena pasake, kad tas atsisakymas yra brangus dalykas, nes reikia daryti sklypu dalijimo projekta ir t.t. tai kaip yra is tikro?