Kas daro įtaką žmogaus sveikatai?

Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Aplinka veikia žmogų, o žmogus savo veikla keičia aplinką, tirdamas ją ir pritaikydamas savo reikmėms. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Ilgainiui susikuria komfortą, tampa vartotoju, o vėliau pastebi, kad pakeitimai pridarė nenumatytų nemalonumų, nepatogumų, netgi kenkia aplinkos darnai.

Tą patį galima pasakyti apie civilizacijos poveikį žmogaus sveikatai: kartu su komfortu žmogų užklupo neigiamos pasekmės sveikatai. Civilizuotas žmogus, gerai įvaldęs modernias technologijas, netapo sveikesnis. Priešingai, serga lėtinėmis ligomis, alergijomis, skundžiasi psichinė sveikata, naujomis civilizacijos ligomis, kurių neįveikia neabejotinai didelę pažangą daranti ir labai brangiai kainuojanti medicina.

Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti tyrimai aiškiai parodė, kad egzistuoja aplinkos ir sveikatos ryšys, o aplinkos poveikio žmogaus sveikatai dydis priklauso nuo individualių žmogaus organizmo savybių, veikimo trukmės, ekspozicijos. Visgi įvertinti atskirų aplinkos veiksnių įtaką konkrečiai ligai yra sudėtinga, nes dažniausiai ligos priežastis yra ne vienas, o keli faktoriai.

Gyvenamąją aplinką sudaro keletas svarbiausių komponentų:

• Natūrali gamtinė aplinka: oras, vanduo, klimatas, geografinė aplinka, natūralūs maisto produktai ir kt.
• Dirbtinė aplinka: miestai bei butai, darbo sąlygos, kultūrinės pramogos ir pan.
• Socialinė-ekonominė aplinka: visuomenės kultūra, išsilavinimas, materialinės sąlygos, individo įpročiai bei prietarai.
• Psichinė aplinka: nervinė, emocinė gyvenamoji aplinka daro stiprų poveikį žmogaus savijautai ir darbingumui.

Prie šių veiksnių žmogaus organizmas yra visiškai prisitaikęs ir turi tinkamus kompensavimo mechanizmus, todėl žalingai jie gali veikti tik ypatingomis aplinkybėmis. Tačiau dėl žmogaus ūkinės veiklos natūralių gamtinės aplinkos veiksnių gyvenamojoje aplinkoje vis mažėja ir jie keičiami dirbtiniais. Šių veiksnių nuolat daugėja. Daugelis jų atsirado visai neseniai, todėl žmogaus organizmas dar neturi kompensavimo mechanizmų ir naujų veiksnių poveikis turi didelę įtaką sveikatai.

Žmogus gyvena ne vienas. Su kitais žmonėmis jis susijęs tam tikrais ryšiais. Tai sudaro psichinę aplinką. Nervinė, emocinė gyvenamoji aplinka daro stiprų poveikį žmogaus savijautai ir darbingumui.

Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Netinkamos gyvenimo sąlygos kelia grėsmę tiek fizinei, tiek psichinei žmonių sveikatai. O sąveika tarp būsto ir gyvenamosios aplinkos veiksnių bei sveikatos yra sudėtinga ir kompleksinė. Kompleksinė būsto ir sveikatos sąveika pasireiškia tiek medicininėje, tiek erdvinėje-funkcinėje plotmėje. Nors gyventojus veikia įvairūs veiksniai, tačiau daugelis jų tiesiogiai susiję su būsto konstrukcijomis ir kokybe. Neigiamą įtaką sveikatai gali daryti bloga pastatų kokybė, kenksmingos statybinės medžiagos, netinkama įranga, patalpų dydis ir struktūra.

Šiais laikais dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia žmogaus sukurtoje uždaroje erdvėje. Ar tai būtų gyvenamosios patalpos, ar darbo vieta, mokyklos, vaikų darželiai, laisvalaikio leidimo centrai ar transportas - uždarose patalpose praleidžiama iki 80 proc. paros laiko. Ši žmogaus sukurta dirbtinė aplinka ne visada yra geriausia terpė žmogaus buvimui ir veiklai. Dažnai ją kuriant vadovaujamasi ekonominiais, technologiniais ar politiniais prioritetais, o į tokius aspektus kaip žmogaus sveikata, gerovė, socialiniai ir ekologiniai aspektai neatsižvelgiama ar atsižvelgiama menkai.

Patalpų ore yra daug įvairių teršalų, galinčių turėti įtakos jose gyvenančių žmonių sveikatai. Pirmiausia tai cheminės medžiagos, patenkančios į patalpas iš lauko ar išsiskiriančios iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų. Iš tapetų, grindų dangų, apdailos plokščių, jų priežiūros priemonių, buityje naudojamų valiklių gali skirtis lakieji organiniai junginiai, tarp jų ir formaldehidas. Gyvenamųjų patalpų oras taip pat gali būti užterštas ir tabako dūmais, kuro degimo produktais.

Neretai gyvenamojoje aplinkoje pasitaiko ir biologinių teršalų: bakterijų, virusų, grybų sporų (pelėsių). Pelėsiai paprastai įsiveisia drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose, taip pat oro drėkintuvuose ir pan., kondicionieriuose gali veistis legionelės, sukeliančios legioneliozę. Bakterijas, virusus ore gali paskleisti sergantys žmonės, naminiai gyvūnai.

Žmonės, daug laiko praleidžiantys uždarose patalpose, užterštose cheminiais ar biologiniais teršalais, dažnai skundžiasi negalavimais, kurie dingsta palikus patalpas. Dažniausiai jie pasireiškia galvos, akių, nosies skausmais, gerklės dirginimu, sausu kosuliu, sloga, odos išsausėjimu, niežėjimu, pykinimu, nesugebėjimu sutelkti dėmesį, nuovargiu. Šis reiškinys vadinamas „nesveiko pastato sindromu“.

„Nesveiko pastato sindromui“ nebūdingi specifiniai požymiai, taip pat nėra tam tikrų cheminių ar biologinių medžiagų, kurios sukeltų šį sindromą. Cheminių medžiagų koncentracija, galinčių paveikti žmonių sveikatą, patalpų ore būna didesnė atliekant patalpų remontą, iškart po atliktos patalpų apdailos, kambarį ar patalpą įrengus naujais baldais. Po tam tikro laiko cheminių medžiagų išsiskyrimas iš vidaus apdailos medžiagų ar baldų impregnantų pradeda mažėti.

Apskritai įvairių teršalų koncentracija patalpų ore yra didesnė, jeigu patalpos yra netinkamai vėdinamos. Norint, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, oras turi turėtų nuolatos cirkuoliuoti iš patalpų į patalpas arba iš lauko į vidų ir atvirkščiai. Paprasčiausias ir pakankamai efektyvus gyvenamųjų patalpų vėdinimo būdas - natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes, o šalinamas natūralios traukos principu - traukos kanalais.

Gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų oro kokybė Lietuvoje beveik netiriama, neatliekamas patalpų oro kokybės nuolatinės stebėsenos ir poveikio sveikatai vertinimas. Senesni pastatai vėdinami natūraliai per atidaromus langus, orlaides, natūralios traukos kanalų angas. Daugumos senos statybos daugiabučių namų langai nesandarūs, todėl prarandama šiluma, tačiau į patalpas nuolat patenka gryno oro. Oro cirkuliacija suprastėja renovuotuose ar naujos statybos pastatuose, kuriuose įrengti naujos konstrukcijos langai, bet neįrengta tinkama ventiliacinė sistema. Masinio susibūrimo patalpose (konferencijų salėse, darželiuose, mokyklose, ligoninėse, bibliotekose ir kt.) modernios ventiliacinės sistemos neįrengtos arba neveikia. Tokiose patalpose nustatoma didelė anglies dvideginio koncentracija, santykinė oro drėgmė, per aukšta oro temperatūra, didelis oro mikrobinis užterštumas. Didėja rizika užsikrėsti oro lašelinėmis infekcijomis.

Saugią bei sveiką aplinką Lietuvos gyventojai turi kurti patys, kadangi niekas už juos to nepadarys. Tam tikrų priemonių, kad gyventojai geriau jaustųsi savo būstuose, turėtų imtis ir savivaldybės, t.y. reikalauti, kad įmonės atliekančios senų pastatų renovacijos ir apšiltinimo programas, atliktų tinkamai.

Emocinė sveikata gali būti apibrėžta kaip gebėjimas suvokti, suprasti ir tinkamai reaguoti į savo emocijas. Emocinė sveikata yra susijusi su emociniu intelektu. Emocinis intelektas yra gebėjimas suprasti savo ir kitų emocijas, atpažinti jų priežastis ir poveikį, bei tinkamai reaguoti į jas.

Emocinei sveikatai įtakos turi:

• Vidiniai veiksniai: asmenybė, charakteris, nuotaika, požiūris, vertybės, tikėjimas, motyvacija, tikslai ir lūkesčiai.
• Genetika.
• Aplinka: gyvenimo sąlygos (namai, darbas, mokykla, bendruomenė).
• Patirtis: gyvenimo įvykiai (traumos, stresas, konfliktai, praradimai, sėkmė, meilė, džiaugsmas).
• Pasirinkimai.

Emocinė sveikata yra mūsų gyvenimo kokybės ir laimės dalis, todėl verta ją puoselėti ir stiprinti. Yra daug būdų kaip galima ją pagerinti:

• Būkite sąmoningi. Stenkitės atpažinti ką jaučiate ir kodėl.
• Priimkite savo emocijas kaip natūralią ir svarbią gyvenimo dalį. Neslėpkite, neneikite ar neslopinkite savo emocijų, bet ir nepasiduokite joms visiškai.
• Išreikškite savo emocijas sveiku ir konstruktyviu būdu. Kalbėkite apie jas su žmonėmis, kuriais pasitikite ir kurie jus supranta. Rašykite dienoraštį, pieškite, dainuokite, šokite ar raskite kitą kūrybinį būdą joms išlieti.
• Mokykitės emocijų valdymo. Kai jaučiate neigiamas emocijas, tokias kaip pyktį, baimę, liūdesį ar nerimą, nesielkite impulsyviai ar agresyviai. Pabandykite nurimti, atsitraukti blogų minčių, atsikvėpti ir susikoncentruoti.
• Rūpinkitės savo fizine sveikata. Mūsų kūnas ir protas yra glaudžiai susiję ir mūsų fizinė sveikata daro įtaką mūsų emocinei sveikatai.
• Puoselėkite savo socialinius ryšius. Emocinė sveikata yra labai priklausoma nuo santykių su kitais žmonėmis. Žmonės yra socialinės būtybės ir joms reikia bendrauti, dalintis, priklausyti ir būti priimtiems. Todėl svarbu turėti artimus, nuoširdžius ir palaikančius draugus ar šeimos narius, su kuriais galite dalintis savo emocijomis.

Emocinė sveikata yra svarbi gyvenimo kokybės ir laimės dalis, todėl verta ją puoselėti. Tačiau dažnai žmonės ne visada yra pakankamai jai dėmesingi. Tai gali turėti neigiamų pasekmių psichologinei ir fizinei būklei. Dažniausios problemos:

• Emocinis nuovargis. Tai yra būsena, kai žmogus jaučia, kad emocijos yra per daug intensyvios, dažnos ar sunkiai valdomos ir jis neteko gebėjimo jų išgyventi ar išreikšti.
• Emocinis disbalansas. Tai yra būsena, kai asmuo neturi pusiausvyros tarp teigiamų ir neigiamų emocijų. Tokiu atveju, jis linkęs patirti daugiau neigiamų emocijų, tokių kaip pyktį, baimę, liūdesį ar nerimą, nei teigiamų emocijų, tokių kaip džiaugsmą, meilę, pasitenkinimą ar ramybę.
• Emocinis persipildymas. Tai yra būsena, kai žmogus nesugeba išreikšti savo emocijų sveiku ir konstruktyviu būdu ir kaupia jas viduje tol, kol jos tampa per daug slegiančios ar tiesiog sprogstančios.

Jei jaučiate, kad jūsų emocinė sveikata yra prasta ir negalite patys jos pagerinti, tuomet patartina kreiptis pagalbos į profesionalus.

Kai kalbame apie kultūrą, dažnam ji pirmiausia asocijuojasi tiesiog su maloniu laisvalaikio praleidimu. Tačiau išties jos įtaka žmogui kur kas didesnė: įvairių sričių ekspertai pasakoja, kad kultūros įtaka yra itin svarbi žmogaus sveikatai, o kai jos trūksta ar mus supa prasta kultūra, žmogaus organizmas netrunka tai parodyti.

Nors šiais laikais apie fizinę ir dvasinę sveikatą dažnai kalbama kaip apie atskirus dalykus, vis dėlto netrūksta įrodymų apie glaudų jų tarpusavio ryšį. „Negatyvus nusiteikimas, tokios emocijos kaip pyktis, pavydas, kerštas ir panašūs dalykai veikia ne tik per ilgą laiką. Darant imunologinius tyrimus vos per kelias minutes galima pamatyti, kaip pakinta kraujo kūneliai, jei žmogus supyksta ar išsigąsta. Sukėlus žmogui neigiamų emocijų, po kelių minučių kraujyje atsiranda pakitimų, rodančių, kad jie kenkia žmogui. Jei žmogus su savimi tokias neigiamas emocijas nešioja ilgą laiką, sunku tikėtis, kad jis bus sveikas“, - svarsto akademikas prof. Jurgis Brėdikis.

Tam, kad žmogus patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų, susitvarkytų su patiriamu stresu ir savo mintimis, menas gali būti nepakeičiamas pagalbininkas. „Net mažas vaikas žino, kad dantis reikia valytis kasdien, nes tai svarbu mūsų burnos higienai, mūsų sveikatai. O jei daugiau laiko skirtume prevencijai ir rūpesčiui savo visokeriopa - ir dvasine, ir emocine - sveikata, tikėtina, ir gydytojų slenksčius mintume kur kas rečiau.

„Daugiau nei pusė pas šeimos gydytojus ateinančių žmonių skundų iš tiesų neturi fiziologinių paaiškinimų. Menininkai, socialiniai aktyvistai Algirdas ir Remigijus Gataveckai pastebi, kad per kultūrą ir aplinkos faktorius žmonės net gali veikti vieni kitų sveikatą. „Jei žmogus elgiasi netinkamai, turi psichologinių problemų, jo elgesys faktiškai kaip užkratas gali užkrėsti kitus ta neigiama praktika.

Nenuginčijama tiesa, jog sveika aplinka - sveikatos pagrindas. Aplinka žmogaus gyvenime daro didelę įtaką jo sveikatai. Žmogus ir jį veikiantys fizikiniai, biologiniai, cheminiai, socialiniai aplinkos veiksniai, įskaitant namų ir darbo aplinką, regioniniu, nacionaliniu ir globaliniu mastu, yra vientisa sistema, nuo kurios priklauso ir aplinkos sveikata.

Ryšys abipusis Kūnas ir siela tarpusavyje susiję. Kūno negalavimai daro įtaką mūsų nuotaikai, pavyzdžiui, lėtinės arba sunkios ligos gali įstumti žmogų į depresiją. Bet yra ir atgalinis ryšys: žmogaus psichologija daro įtaką jo savijautai ir sveikatai. Pavyzdžiui, pastebėta, kad į save nukreipta psichologinė agresija, nuolatiniai išgyvenimai susiję su piktybinių auglių atsiradimu. Taigi akivaizdūs du procesai:

• Kūnas veikia žmogaus psichologinę būseną. Sveikas, gražus, jaunas kūnas padidina psichologinį komfortą. Savimeilė didėja. Aplinkinių žavėjimasis pakelia nuotaiką ir mažina tikimybę, kad atsiras depresija. Žinoma, negalima sakyti, kad tik kūnas daro žmogų laimingą arba nelaimingą, tačiau įtaka psichologinei būsenai yra didelė.
• Žmogaus psichologinė būsena veikia kūną. Yra psichologijos mokslo šaka, nagrinėjanti psichikos įtaką žmogaus sveikatai. Ši disciplina - psichosomatika, o ligos, kurias išprovokuoja psichologinė būsena, vadinamos psichosomatinėmis. Didelė tikimybė, jog psichologinės priežastys nulemia kai kurių onkologinių ligų, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, bronchinės astmos, širdies ir daugybės kitų ligų atsiradimą.

Kadangi pagrindinės psichosomatinių ligų priežastys yra psichologinės, išgydyti vien tik vaistais jas labai sunku. Norint pasveikti būtina pakeisti savo mąstymą. Norint gerai ir laimingai gyventi, uždirbti, kurti verslą, kopti karjeros laiptais, būtina gera sveikata. O kaip ją išsaugoti, jeigu psichosomatinės ligos užklumpa, atrodytų, nei iš šio, nei iš to? Medicina ne visagalė - šias ligas gydyti tenka ilgai, o kartais jų įveikti apskritai neįmanoma. Tėra vienas būdas - geriau tokiomis ligomis nesusirgti, o jei jau taip nutiko, žinoti, kaip greitai ir efektyviai išsigydyti.

Suprasti, kaip ir kodėl atsiranda psichosomatinės ligos, gali padėti psichologas. Su juo reikėtų išanalizuoti konkretų atvejį, žmogaus psichiką ir gyvenimo sąlygas, išsiaiškinti psichosomatinių ligų riziką. Ištikus bėdai psichologas ir gydytojas turėtų padėti keisti psichologinę būseną, kad liga atsitrauktų ir daugiau niekada negrįžtų.

Viena diena primena vasarą, o kitą jau reikia ieškoti pirštinių - tokios orų išdaigos šį pavasarį itin dažnas reiškinys. Tarsi ant spyruoklių „šokinėjanti“ oro temperatūra žmones veikia ne tik psichologiškai, bet ir atsiliepia jų sveikatai - kuo pokytis staigesnis, tuo didesnis jo poveikis. Tą ypač jaučia turintieji širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų, taip pat sąnarių, kvėpavimo takų bei nervų sistemos ligomis sergantys pacientai.

„Tokie ryškūs temperatūrų svyravimai, kai naktį temperatūra vos pakyla aukščiau nulio, o dieną - kartais gerokai perkopia dvidešimt laipsnių - didesnio saulės aktyvumo pasekmė. Dėl to pavasarį ne tik dažniau pasitaiko magnetinių audrų, bet ir magnetinio lauko svyravimų. Magnetinių audrų metu dažnai kinta ir slėgis, todėl jautresni žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, tarp jų - širdies-kraujagyslių, jaučiasi blogiau. Dažnai tokie pacientai skundžiasi galvos skausmais, nemiga, kraujospūdžio šokinėjimu.

„Mes esame gyvosios gamtos dalis, todėl natūralu, kad orų kaita turi įtakos mūsų savijautai. Didžiąją dalį mūsų kūno sudaro vanduo, todėl jautriausiai į oro temperatūros ar atmosferos slėgio pakitimus reaguoja tie kūno organai, kuriuose yra skysčio - kraujotakos sistema, sąnariai, smegenys. Pavyzdžiui, staiga keičiantis slėgiui, kai temperatūra padidėja arba sumažėja 10 laipsnių, ypač jautriai reaguoja smegenų kraujotaka“, - teigia T. Kardiologė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pavasarį apskritai yra sunkus metas kūnui.

„Žiemą dažniausiai kūnas gauna nepakankamai vitaminų, per mažai judame, keliamės ir grįžtame namo tamsoje. Tikriausiai ne vienas ir ne po vieną kartą persirgome įvairiomis virusinėmis ligomis, dėl to pavasarį esame silpnesni, lengviau pažeidžiami. Pasak T. Čiuplinskienės, pavasario pradžioje, ypač miestuose, valant gatves nuo žiemą išbarstyto smėlio, įprastai padidėja užterštumas kietosiomis dalelėmis.

„Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis turi gana didelę įtaką sergamumui, ypač kvėpavimo takų bei širdies-kraujagyslių ligų paūmėjimams. T. „Pavasarį, kai pereiname prie vasaros laiko, prarandame valandą miego. Biologinio laikrodžio nesutapimas su naujuoju laiku - stiprus stresas organizmui.

„Ypač svarbu, ar persukdami laikrodį mes laimime valandą, ar ją prarandame. Jeigu prarandame ir pagal natūralų biologinį laikrodį mums tenka atsikelti valanda anksčiau, organizmui yra didelis stresas, jaučiame miego trūkumo pasekmes. Miego - būdravimo ritmo ir miego trukmės - pokytis mus veikia labiau nei rudenį valandą pakitęs gaunamos natūralios šviesos kiekis“, - sako I.

„Dėl miego nepilnavertiškumo padaugėja nusiskundimų dėl įvairių širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimų. O jei žmogus dar ir serga lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, turi aukštą kraujo spaudimą, jo vaistų vartojimo ritmas išsibalansuoja, nes organizmas turi persiorientuoti į naują laiką. Tarkime, toks ligonis vaistus gėrė 7 val. ryto. Persukus laiką jis šiuos vaistus gers jau kitu laiku, o tai gali turėti įtakos jo savijautai. Tikrai neretas atvejis, kai nepailsėję, išsibalansavę žmonės apskritai pamiršta šių vaistų išgerti. Tuo tarpu sergant lėtinėmis ligomis, jų kontrolei ypač svarbu, kad paskirti vaistai būtų vartojami reguliariai ir numatytu laiku“, - pabrėžia I.

„Akivaizdu, kad gyvenimo tempas pavasarį pagreitėja, padaugėja ir fizinio krūvio, tuo tarpu kūnas prie to dar nėra prisitaikęs. Tad, nors atvirame ore reikėtų būti ilgiau ir dažniau, tai turėtų būti reguliarus, pamatuotas, po truputį didinamas fizinis krūvis. Pavyzdžiui, bent tris kartus per savaitę pusvalandį galima pasivaikščioti taip greitai, kad dar gali kalbėti, bet jau nebegali dainuoti. Tokia veikla gali atnešti teigiamų rezultatų mūsų kraujagyslių sistemai, padėti širdžiai atrasti tinkamą ritmą“, - rekomenduoja I.

„Tam, kad pavasarį būtume žvalūs ir energingi, svarbu vagyti kuo daugiau daržovių - jos turėtų užimti bent pusę lėkštės. Papildomai pavasarį galima kūną pastiprinti ir omega-3 riebalų rūgštimis, žuvų taukais, kurie ypač svarbūs normaliai širdies funkcijai palaikyti, taip pat B grupės vitaminais, folio rūgštimi, magniu. Nemažiau svarbu ir subalansuotas darbo bei poilsio režimas.

tags: #kas #reikalinga #kad #zmogus #butu #sveikas