Kaip deklaruoti vaikų gyvenamąją vietą Lietuvoje: išsami instrukcija

Kiekvienas, Lietuvoje gyvenantis asmuo, turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Tai privaloma atlikti ne ilgiau nei per 1 mėnesio laikotarpį nuo gyvenamosios vietos pasikeitimo arba kūdikio gimimo.

Kur galima deklaruoti gyvenamąją vietą?

Deklaruojama vieta gali būti:

• Nuosavo nekilnojamojo turto adresas
• Nuomojamo būsto adresas
• Seniūnijos arba savivaldybės lokacija (tam tikrais atvejais)

Kaip deklaruoti gyvenamąją vietą nuosavame būste?

Deklaruojant gyvenamąją vietą nuosavame būste, užtenka su asmens tapatybės dokumentu apsilankyti seniūnijoje / savivaldybėje. Taip pat tai galima padaryti užpildžius paraišką internetu Elektroniniuose valdžios vartuose arba Registrų centre.

Jungiantis prie savitarnos sistemų jums reikės patvirtinti savo tapatybę el. Šis būdas yra įmanomas tiek fizinėse vietos deklaravimo vietose, tiek internetu.

Reikalingi dokumentai:

• Asmens tapatybės dokumentas

Gyvenamosios vietos deklaravimas nuomojamame būste

Be asmens tapatybės dokumento privalote turėti ir būsto savininko leidimą. Jis gali būti įrašytas nuomos sutartyje arba notaro patvirtintame dokumente.

Reikalingi dokumentai:

• Asmens tapatybės dokumentas
• Būsto savininko leidimas (nuomos sutartyje arba notaro patvirtintas dokumentas)

Gyvenamosios vietos deklaravimas, kai nėra galimybės priregistruoti adreso

Gali būti, kad į Lietuvą atvykęs arba jau gyvenantis asmuo neturi galimybės priregistruoti gyvenamosios vietos adresą. Pavyzdžiui, pilietis neturi nuosavo nekilnojamojo turto, būsto nuomotojas neleidžia deklaruoti gyvenamosios vietos adreso arba yra kitos nuo piliečio nepriklausančios aplinkybės.

Tokiu atveju žmogus turi kreiptis į tą seniūniją / savivaldybę, kurioje gyvena. Jis bus įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Šia galimybe gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečiai.

Vaikų gyvenamosios vietos deklaravimas

Be suaugusiųjų būtina deklaruoti kūdikių, vaikų ir paauglių gyvenamąją vietą. Vietos deklaracijos prašymą už nepilnametį vaiką pildo jo tėvai, įtėviai arba teisėti globėjai. Deklaracijos metu užtenka vaiko gimimo liudijimo ir tėvų tapatybę patvirtinančio dokumento.

Reikalingi dokumentai:

• Vaiko gimimo liudijimas
• Tėvų (arba globėjų) asmens tapatybės dokumentai

Užsienio piliečių gyvenamosios vietos deklaravimas

Atvykę į Lietuvą užsienio piliečiai gali deklaruoti gyvenamąją vietą Migracijos departamente pildydami prašymą gauti leidimą gyventi šioje šalyje (jei žino tikslų adresą). Taip pat jie tai gali padaryti seniūnijoje / savivaldybėje, pateikdami leidimą gyventi Lietuvoje, tikslų adresą ir nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus arba būsto savininko sutikimą.

Reikalingi dokumentai:

• Leidimas gyventi Lietuvoje
• Tikslus adresas
• Nekilnojamo turto nuosavybės dokumentai arba būsto savininko sutikimas

Gyvenamosios vietos deklaravimas nestandartiniuose objektuose

Yra atvejų, kai pageidaujama deklaruoti gyvenamąją vietą nestandartiniuose objektuose. Tai gali būti lokacijos, kurios yra tinkamai įregistruotos Adresų ir Nekilnojamo turto registre bei turinčios galiojantį adresą. Taip pat į galimų deklaruojamų vietų sąrašą yra įtraukti negyvenamosios paskirties pastatai bei būstai, kurie neturi pilno išbaigtumo.

Jei ilgesnį laiką gyvenate svečių namuose arba viešbutyje ir turite savininkų leidimą, galite šių pastatų adresą registruoti kaip savo gyvenamąją vietą. Registruotis šiuose objektuose gali Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiams rekomenduojama dėl šios galimybės pasikonsultuoti su savivaldybėse ir seniūnijose dirbančiais darbuotojais.

Gyvenamosios vietos deklaravimo nauda

Gyvenamosios vietos deklaracija yra ne tik būtina, bet ir labai naudinga pačiam Lietuvos gyventojui. Visos valstybinės institucijos, įskaitant Lietuvos paštą, greitojo reagavimo ir viešosios įstaigos, naudoja šią informaciją.

• Tėvai gauna momentinę išmoką gimus kūdikiui.
• Turi galimybę vesti vaikus į nemokamą darželį ar mokyklą.
• Gali pasinaudoti socialine parama ir lengvatomis sunkiai gyvenančioms šeimoms ir kt.
• Suaugę dirbantys asmenys gali prisiregistruoti prie norimo medicinos centro.
• Suaugę be darbo esantys gyventojai gali kreiptis pagalbos susirasti darbą į Užimtumo tarnybą, esančią seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta.
• Senjorai, deklaravę savo gyvenamąją vietą, išvengia nesklandumų, susijusių su pensijos gavimu.
• Į Lietuvą grįžę ir deklaravę savo gyvenamąją vietą šios šalies pilnamečiai piliečiai gali lengvai balsuoti. Jiems užtenka turėti tapatybės dokumentą ir reikiamą dieną ateiti į jo gyvenamajai vietai priskirtą rinkimų apylinkę.

Svarbu žinoti

Gyventojams, persikraustantiems iš vienos vietos į kitą Lietuvos teritorijoje, nereikia išdeklaruoti senosios gyvenamosios vietos. Tai įvyksta automatiškai, kai deklaruojama nauja gyvenamoji vieta.

Nors gyvenamosios vietos deklaravimas yra gana lengva procedūra, būna ir įvairių nesusipratimų. Asmenys, įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą, turi žinoti, kad ši deklaracija turi ribotą laiką. Jį galima sužinoti kiekvienoje seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje planuojate arba jau esate prisiregistravę.

Pasiruošus deklaruoti gyvenamąją vietą būtina pasitikrinti adreso tikslumą. Tai galite padaryti atvykus į seniūniją / savivaldybę arba internetu.

Jei vietos deklaravimo metu buvo naudojama būsto nuomos arba panaudos sutartis su savininko leidimu, jai pasibaigus jūs prarandate deklaruojamą gyvenamąją vietą ir visų savo privilegijų.

Jei įsigijote nekilnojamą turtą ir jame apsigyvenote, turite deklaruoti naują gyvenamąją vietą per 1 mėnesio laikotarpį nuo persikraustymo datos. Deja, po būsto įsigijimo automatiškai nėra deklaruojama gyvenamoji vieta jame.

Gimusių kūdikių gyvenamoji vieta nėra automatiškai deklaruojama.

Asmenų, nusprendusių deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, prašymai ir dokumentai nėra priimami el. paštu.

Deklaravimo tvarka

Deklaruojama gyvenamoji vieta, priimamas sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tikslinimo, keitimo ar naikinimo arba pateikiamas motyvuotas atsakymas dėl atsisakymo deklaruoti gyvenamąją vietą, tikslinti, keisti ar naikinti duomenis.

Asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą, nustatytos formos deklaraciją ir reikiamus dokumentus pateikia tiesiogiai atvykęs į deklaravimo įstaigą arba elektroniniu būdu.

Jei teikiant deklaraciją reikalingas savininko (bendraturčio) sutikimas, jis (jie) taip pat turi turėti galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę ir sutikimą.

Jeigu asmuo dėl objektyvių priežasčių (pvz.: dėl neįgalumo, ligos, buvimo gydymo ar socialinės globos įstaigoje) negali pats atvykti į deklaravimo įstaigą, klausimą dėl tokio asmens deklaracijos priėmimo, deklaravimo įstaigos darbuotojui nuvykstant į šio asmens gyvenamąją vietą, sprendžia deklaravimo įstaigos vadovas arba jo pareigas vykdantis deklaravimo įstaigos darbuotojas.

Kas privalo deklaruoti gyvenamąją vietą?

1. Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
2. Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
3. Užsienio valstybių, ne Europos Sąjungos valstybių narių ar ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
4. Atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką užsieniečiai, nurodyti 3 punkte, deklaraciją pateikia per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, atsiimdami teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį dokumentą.

Kada deklaravimo duomenys tikslinami ar keičiami?

1. Gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti neteisingus jo (ir (ar) kartu gyvenančių jo šeimos narių) deklaravimo duomenis.
2. Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens (asmenų) neteisingus deklaravimo duomenis.
3. Pasikeitus pastato, buto, patalpos numeriui, gatvės, gyvenamosios vietovės ar teritorijos administracinio vieneto pavadinimui.
4. Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų keitimo, ištaisymo ar atstatymo.

Kada deklaravimo duomenys naikinami?

1. Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Patalpos, iš kurios prašoma panaikinti deklaravimo duomenis, adresas turi būti tikslus - su namo, korpuso, buto numeriu (numeriais).
2. Panaikintas užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.
3. Atsisakyta išduoti užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
4. Pasibaigė užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas arba Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės galiojimo laikas.
5. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įsigaliojimo dienos nepateikė prašymo dėl dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimo.
6. Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, jų šeimos nariai neteko teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.
7. Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.

Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą

Asmuo deklaruodamas savo gyvenamąją vietą ir deklaracijoje pažymėjęs atitinkamą lauką apie pažymos gavimą, gauna pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Anksčiau savo gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pažymą gauna deklaravimo įstaigai, kurios teritorijoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, pateikęs prašymą.

Jeigu asmuo pageidauja, pažymoje nurodomi ir jo nepilnamečiai vaikai, deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu. Jei vienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) pageidauja, pažyma gali būti išduodama ir nepilnamečiam vaikui.

Išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimas

Paslauga sudaro galimybę asmeniui deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos deklaravimo įstaigoje, - seniūnijoje, kurios teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Deklaracijoje asmuo nurodo išvykimo iš Lietuvos Respublikos datą. Deklaracija galios nuo nurodytos išvykimo datos tik tuo atveju, jei deklaracija pateikta prieš išvykstant.

Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai užpildytą išvykimo deklaraciją deklaravimo įstaigai (seniūnijai) pateikia asmeniškai tiesiogiai arba deklaraciją galima pateikti el. būdu portale ,,Elektroniniai valdžios vartai“.

Jei užpildyta ir pasirašyta deklaracija siunčiama paštu, kartu siunčiama galiojančio asmens dokumento duomenų lapo kopija.

Svarbu!

Gyvenamosios vietos deklaravimas gali būti atliekamas tik asmeniškai, už nepilnamečius vaikus gyvenamosios vietos deklaraciją teikia vienas iš tėvų, įtėvių, globėjų.

Asmenys, neįtraukti į gyvenamosios vietos deklaravusiųjų apskaitą (GVNA)

1. Benamiai.
2. Asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie, sukakę 18 metų, išleidžiami iš vaikų globos institucijos ar palieka šeimyną ir neturi galimybės deklaruoti savo naują gyvenamąją vietą.
3. Asmenys, kuriems teismo nutartimi yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
4. Asmenys, kurie yra laikomi tardymo izoliatoriuose ar pataisos įstaigose.
5. Užsieniečiai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu.

Pažyma asmenims, įtrauktiems į GVNA apskaitą

Pažyma išduodama asmeniui, įtrauktam į GVNA apskaitą. Jeigu asmuo pageidauja, pažymoje nurodomi ir jo nepilnamečiai vaikai, jeigu jie kartu gyvena toje pačioje savivaldybėje ir yra įtraukti į GVNA apskaitą.

Prašymas teikiamas raštu (tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į seniūniją, kurios teritorijoje asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, atsiuntus prašymą paštu ar per pasiuntinį), elektroniniais ryšiais seniūnijos specialisto, įgalioto rengti tokias pažymas, elektroninio pašto adresu, jei yra galimybė identifikuoti pareiškėją, arba per e.

Paslaugos gavėjui pažyma išduodama ar motyvuotas neigiamas sprendimas įteikiamas tiesiogiai atvykus į seniūniją arba išsiunčiamas asmeniui jo nurodytu būdu: paprastu paštu, elektroniniu laišku, per e. pristatymo informacinę sistemą arba elektroniniu būdu - Elektroniniai valdžios vartai (( www.epaslaugos.lt).

Dėmesio! Elektroniniu būdu pateiktas prašymas turi būti pasirašytas elektroniniu parašu (t. y.

Prašymą galima pateikti asmeniui ar įgaliotam asmeniui tiesiogiai atvykus į seniūniją, kurios teritorijoje yra kapinės, atsiuntus prašymą paštu ar seniūnijos oficialiu elektroniniu paštu (jei yra galimybė identifikuoti pareiškėją).

Seniūnų atliekami notariniai veiksmai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, seniūnai atlieka tik jiems priskirtus notarinius veiksmus.

1. Tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai - siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti.
2. Liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą.
3. Liudija parašo dokumentuose tikrumą.

Seniūnijos gyventojams notarinių veiksmų atlikimo paslaugos suteikiamos nemokamai. Išduotus įgaliojimus bei parašo, dokumento nuorašų, išrašų tikrumą tvirtina seniūnas. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose.

Reikalingi dokumentai notariniams veiksmams:

1. Atitinkamos formos prašymą, kuriame nurodoma: pareiškėjo (fizinio asmens) duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, kontaktinis telefono numeris, elektroninio pašto adresas (jeigu turima).
2. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys (dokumento tipas, numeris, išdavimo ir galiojimo datos).
3. Pareiškėjo prašomas notarinis veiksmas (pvz.: patvirtinti įgaliojimą, liudyti dokumentų nuorašų ir išrašų tikrumą, parašo tikrumą dokumente).
4. Informacija, kad pareiškėjas yra supažindintas dėl asmens duomenų tvarkymo seniūnijoje, kaip tai numato Asmens duomenų tvarkymo Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje taisyklės, patvirtintos Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A27(1)-2909 „Dėl asmens duomenų tvarkymo Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje taisyklių patvirtinimo“.
5. Sutikimas, kad pareiškėjo duomenys būtų tikrinami Gyventojų registre ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.

Asmuo, kreipdamasis dėl tam tikrų notarinių veiksmų atlikimo, pateikia asmens dokumentą seniūnijos vyr. specialistei, kuri patikrina dokumento galiojimo datą, nustato asmens tapatybę ir jo gyvenamąją vietą. Seniūnijos gyventojams notarinių veiksmų atlikimo paslaugos suteikiamos nemokamai. Taip pat nustatoma kokio pobūdžio notarinis veiksmas pageidaujama atlikti, nes vadovaujantis LR Notariato įstatymu, seniūnai atlieka tik jiems priskirtus notarinius veiksmus. Tik tada atliekamas pagal kompetenciją galimas notarinis veiksmas, kuris registruojamas notariniame registre, patvirtinant paslaugos gavėjo parašu.

Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) išdavimas

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-06-11 įsakymas Nr. Seniūnai, kurių teritorijoje bus vykdoma prekyba (teikiamos paslaugos), išduoda Leidimus prekiauti (teikti paslaugas) kioske, paviljone, iš (nuo) laikinojo įrenginio, prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos, batutų, pripučiamų atrakcionų, žaislų nuomos, cirko vaidinimų, laipynių, vandens pramogų parko paslaugų ir kitai veiklai, kuriai netaikomos Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių nuostatos.

Išduodamas leidimas gali būti elektroninis ir popierinis. Elektroninis leidimas išduodamas elektroninėmis priemonėmis per Licencijų informacinę sistemą.

Leidimai prekiauti (teikti paslaugas) renginių ir švenčių metu išduodami renginio ir šventės trukmės laikui.

Leidimo galiojimo panaikinimas

1. Asmuo pateikia prašymą dėl leidimo galiojimo panaikinimo.
2. Paaiškėja, jog asmuo leidimui gauti pateikė neteisingus duomenis arba suklastotus dokumentus.
3. Asmeniui du kartus leidimo galiojimo metu už Prekybos ir paslaugų teikimo Vilniaus rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių pažeidimus buvo paskirtos nuobaudos.
4. Leidimo galiojimo metu buvo gauta pagrįstų skundų (pagrįstais laikomi tokie skundai, kuriuos ištyrus paskirtos administracinės nuobaudos už viešosios tvarkos pažeidimus).
5. Vieta reikalinga savivaldybės poreikiams.

Duomenys apie išduotus, panaikintus Leidimus saugomi Vilniaus rajono savivaldybės Licencijų ir leidimų informacinėje sistemoje (LILIS).

Prašymą suteikti paslaugą galima pateikti tiesiogiai atvykus į seniūniją, registruotu laišku arba prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt).

Parengtas leidimas išduodamas asmeniui, tiesiogiai atvykus į seniūniją, registruotu laišku, elektroniniu laišku ar per e.

Leidimai neišduodami prekiaujantiems ar teikiantiems paslaugas nuosavybės teise priklausančiose ar nuomojamose teritorijose, Vilniaus rajono prekyvietėse (turgavietėse). Prekiauti, teikti paslaugas išduodami atskiri leidimai atitinkamoje seniūnijoje.

Išduodamas leidimas gali būti elektroninis ir popierinis. Elektroninis leidimas išduodamas elektroninėmis priemonėmis per Licencijų informacinę sistemą. Leidimas išduodamas pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip kalendoriniams metams. Leidimas išduodamas laikotarpiui, už kurį sumokėta rinkliava.

Paslaugos suteikimo trukmė: 1 d.

Informacija: Prašymą pateikti atvykus į seniūniją, seniūnijos darbo laiku, arba el.

tags: #kaip #mamai #prideklaruot #buste #vaikus