Žemės mokestis Jurbarko savivaldybėje: tarifai ir naujovės

Jurbarko rajono savivaldybės taryba svarstė vieną iš svarbiausių klausimų - žemės mokesčio tarifų dydžius. Daugiausiai ginčų kilo dėl žemės ūkio paskirties žemės apmokestinimo - savivaldybės administracija ir meras siūlė taikyti didesnį tarifą, kad būtų surenkama daugiau pajamų, kurių reikės rajono reikmėms - investicijoms, atlyginimams, o tuo tarpu tarybos nariai, daugiausiai ūkininkai, nenorėjo mokėti daugiau ir siūlė žemės ūkio paskirties žemei taikyti dar mažesnį tarifą, argumentuodami augančia infliacija bei padidėjusiais gamybos kaštais.

Tarybos posėdyje balsų dauguma patvirtinti tokie žemės mokesčio tarifai:

• Žemės ūkio paskirties sklypams - 0,4 proc. (planuojama surinkti 540 tūkst. Eur (be lengvatų).
• Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos žemės sklypams - 0,15 proc. (planuojama surinkti suma apie 6 tūkst. Eur).
• Komercinės paskirties objektų teritorijų žemės sklypams - 0,2 proc. (planuojama surinkti apie 16 tūkst. Eur).
• Gyvenamosios teritorijos žemės sklypams bus taikomas 0,5 proc. tarifas.

Nustatant 2023 m. žemės mokesčio 0,4 proc. tarifą prognozuotos pajamos - 730 tūkst. Eur (iš kurių per 100 tūkst. Eur būtų išdalinta lengvatoms). Tuo atveju, jei būtų patvirtintas 0,5 proc. tarifas, rajono biudžeto pajamos iš žemės mokesčio siektų apie 918 tūkst.

Kiekvienais metais VĮ Registrų centras atlieka visos Lietuvos nekilnojamojo turto masinį vertinimą valstybės reikmėms. Jo metu perskaičiuojamos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės. Kas penkerius metus vidutinės rinkos vertės prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojamas žemės mokestis.

Šiuo metu žemės savininkų mokamas žemės mokestis skaičiuojamas pagal nuo 2018 metų įsigaliojusias mokestines vertes, tačiau jau nuo 2023 metų sausio perskaičiuotos žemės vidutinės rinkos vertės bus prilygintos mokestinėms vertėms, nuo kurių bus skaičiuojami žemės mokesčiai penkeriems metams į priekį. Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis ir kiti veiksniai.

Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje per 2018-2023 metų laikotarpį vidutinė žemės rinkos vertė išaugo, o ypač žemės ūkio paskirties žemės - 93 proc., gyvenamųjų teritorijų žemės vertė padidėjo 36 proc., komercinės paskirties žemė 33 proc., mėgėjų sodų žemė 68 proc., pramonės ir sandėliavimo paskirties žemė 40 proc. Lyginant atskirų seniūnijų žemės sklypų vertes, jos kito netolygiai.

Dauguma žemės savininkų jau gavo pranešimus apie žemės mokestį. Šį mokestį būtina susimokėti iki lapkričio 15 dienos. Šiais metais Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskrityse 237 tūkst. žemės savininkų apskaičiuotas beveik 19,2 mln. eurų žemės mokestis. Tame tarpe gyventojai turi sumokėti apie 16,2 mln. eurų, juridiniai asmenys - beveik 3 mln.

Norint apsilankyti VMI aptarnavimo padaliniuose, būtina išankstinė registracija VMI svetainėje arba numeriu +370 5 260 5060. Individualios konsultacijos dėl žemės mokesčio apskaičiavimo taip pat teikiamos šiuo telefonu. Visą aktualią informaciją apie žemės mokestį galima rasti interneto svetainėje www.vmi.lt, skiltyje „Domiuosi žemės mokesčiu“.

Nekilnojamojo turto mokestis: kas naujo?

Jau kurį laiką netyla diskusijos apie NT mokestį ir kaip jis turėtų atrodyti. Po įvairių siūlymų, korekcijų nuo 2025 m. pasiūlyta nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms. Naujai pateiktame projekte siūloma leisti savivaldybėms pačioms apsispręsti, kokio dydžio NT mokestį (0,05-4 proc.) taikyti. Tiesa, savivaldybės turėtų teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie būtų diferencijuojami atsižvelgiant į NT objekto paskirtį, vertę, naudojimą ir pan. Atsižvelgiant į tai, kokį tarifą rinktųsi savivaldybė, daliai gyventojų už pagrindinį gyvenamąjį būstą per metus, tikėtina, tektų mokėti nuo kelių iki kelių šimtų siekiantį nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Jei Seimas galutiniame balsavime pritars naujai nekilnojamojo turto (NT) mokesčio redakcijai, už 100 tūkst. eurų vertės būstą gali tekti susimokėti daugiau.

Pagrindinės NT mokesčio nuostatos:

• Pagrindinis asmens gyvenamasis būstas, kurio vertė neviršytų 1,5 konkrečios savivaldybės NT vidutinės būsto vertės (medianos), nebūtų apmokestintas.
• Visam kitam asmens NT būtų taikomas savivaldybės nustatytas 0,05-4 proc. mokestis.
• Tiesa, antram, trečiam ir paskesniam gyventojo turimam NT objektui 1,5 medianos taisyklė nebegaliotų.

Kaip apskaičiuojama mediana?

Kaip jau minėta, mediana apskaičiuojama remiantis Registrų centro nustatytomis būsto mokesčių vertėmis, perskaičiuojamomis kas 5 metus (vėliau, planuojama, kas 3 metus). Taigi, siekiant apskaičiuoti atskiro NT objekto mokestį, šiuo metu reikėtų naudoti būtent per 2021 m. duomenis.

Tuo metu mediana - tam tikros skaičių sekos vidurinis skaičius. Tarkime, savivaldybėje išrikiavus būstus nuo pigiausio iki brangiausio, kurių kaina 5, 22, 30, 58 ir 80 tūkst. eurų, mediana būtų 30 tūkst.

Pavyzdžiai skirtinguose miestuose:

Kiekvienoje savivaldybėje NT verčių vidutinė būsto vertė (mediana) skiriasi. Pavyzdžiui:

• Vilniuje NT verčių mediana siekia apie 60 tūkst. eurų, atitinkamai 1,5 medianos - 90 tūkst. eurų.
• Kauno miesto savivaldybėje NT verčių mediana siekia apie 41 tūkst. eurų. Vadinasi, atitinkamai 1,5 medianos - 61,5 tūkst. eurų.
• Klaipėdos miesto savivaldybės NT verčių mediana siekia apie 47 tūkst. eurų. Atitinkamai 1,5 medianos - apie 70 tūkst. eurų.

NT Mokesčio Apskaičiavimo Pavyzdžiai

Pavyzdys Vilniuje: Tarkime, jei asmens pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinė vertė Vilniuje siekia 100 tūkst. eurų (yra didesnė nei pusantros medianos (90 tūkst. eurų), o sostinėje būtų taikomas 0,05 proc. Apskaičiuojama: (100 tūkst. eurų (būsto mokestinė vertė) - 90 tūkst. eurų (savivaldybės mediana) x 0,05 proc.

Vis dėlto, jei Vilniuje būtų nustatytas maksimalus - 4 proc., mokestis būtų didesnis.

Pavyzdys Kaune: Taigi, jei laikinojoje sostinėje įsikūrusio piliečio vienintelio gyvenamojo būsto vertė siekia, tarkime, 80 tūkst. eurų, o Kaune būtų taikomas 0,05 proc. Apskaičiuojama: (80 tūkst. eurų (būsto mokestinė vertė) - 61,5 tūkst. eurų (mediana)) x 0,05 proc.

Vis dėlto, jei Kaune būtų nustatytas 4 proc., mokestis būtų didesnis.

Pavyzdys Klaipėdoje: Jei gyventojo turimo pagrindinio gyvenamojo būsto vertė siekia 110 tūkst. eurų, o uostamiestyje būtų taikomas 0,05 proc. Apskaičiuojama: (110 tūkst. eurų (būsto mokestinė vertė) - 70 tūkst. eurų (mediana) x 0,05 proc.

Jei Klaipėdoje šiuo atveju būtų taikomas 4 proc., mokestis būtų didesnis.

Jei gyventojas turėtų ir antrąjį būstą, tarkime, 70 tūkst. eurų vertės kotedžą Palangoje, o šioje savivaldybėje būtų nustatytas, pavyzdžiui, 0,06 proc. Apskaičiuojama: 70 tūkst. eurų (būsto mokestinė vertė) x 0,06 proc.

Nekilnojamojo turto mokestis infografikas

Nuomonės apie naują tvarką

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad siūlomas NT mokesčio modelis savo struktūra primena Vakarų pasaulyje taikomą praktiką. T. Povilauskas pastebi, kad žmones labiausiai gąsdina viršutinė siūlomo tarifo riba.

Anot Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. „Vilniuje NT vertės didesnės, tokios didelės „žirklės“ labai iškraipys NT pajamas. Tarkime, už turtą, kurio vertė siekia 90 tūkst. eurų, Vilniuje žmonės NT mokesčio nemokės, o mažesniame rajone gali tekti sumokėti“, - svarstė A.

Pasak ministerijos, du trečdaliai gyventojų šio mokesčio už pagrindinį būstą nemokėtų dėl pagrindiniam būstui nustatyto neapmokestinamojo dydžio.

Ministerija akcentuoja, kad šiuo metu ir Žemės mokesčio įstatyme (0,01-4 proc. ribose), ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme komerciniam nekilnojamam turtui (0,5-3 proc. ribose), ir nustatant valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus (0,1-4 proc. ribose) „Kaip rodo praktika, esminių problemų nekyla.

Pagrindinės Įstatymo sąvokos

• Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas - į savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas nekilnojamasis turtas, kuris per statinių priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kuris nebuvo nugriautas ir kurio naudotojas nevykdo Statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų ar statytojų (užsakovų) pareigų, susijusių su statinių priežiūra.
• Pagrindinis gyvenamasis būstas - gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame (kuriose) nekilnojamojo turto savininkas - fizinis asmuo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, ir tuo pačiu adresu registruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, susiję su gyvenamuoju pastatu (patalpomis) bendra ūkine paskirtimi ir skirti tik nuolatiniams gyvenamojo pastato (patalpų) poreikiams tenkinti. Kai fiziniam asmeniui savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo deklaruota gyvenamoji vieta, nuosavybės teise nepriklauso gyvenamasis pastatas (patalpos) ar toks gyvenamasis pastatas (patalpos) nėra įsigyjamas (-os), šio įstatymo taikymo tikslais pagrindiniu gyvenamuoju būstu gali būti laikomas mėgėjų sodų, garažų, pagalbinio ūkio, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatas (patalpos), kuriame (-iose) šio nekilnojamojo turto savininkas - fizinis asmuo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Nuo 2020-01-01 Savivaldybės, kurios taryba nėra nustačiusi 2020 metų mokestiniu laikotarpiu taikomo nekilnojamojo turto mokesčio tarifo arba yra nustačiusi mažesnį nekilnojamojo mokesčio tarifą negu minimalus mokesčio tarifas (0,5 proc.), arba keičia jau nustatytus 2020 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, teritorijoje 2020 metų mokestiniu laikotarpiu taikomas 0,5 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.

Nuo 2020-01-01, nustatant 2021 metų ir vėlesnių metų mokesčio tarifus Savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po liepos 1 dienos, nustatyti (pakeisti) konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.

Tais atvejais, kai priimamas sprendimas nuo kito mokestinio laikotarpio atlikti naują nekilnojamojo turto masinį vertinimą, savivaldybių taryboms leidžiama kitam mokestiniam laikotarpiui mokesčio tarifus nustatyti (tikslinti) iki einamųjų metų gruodžio 1 d.

Praėjusių ir einamojo mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokesčių tarifus galite rasti čia: Savivaldybių tarybų sprendimai dėl NT tarifų.

Galioja apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius:

1. Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, savivaldybės taryba nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės (Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo (toliau - NTMĮ) 6 straipsnio 5 dalis);
2. Gyventojams nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai (NTMĮ 6 straipsnio 6 dalis):

3. Savivaldybės taryba apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 1 iki 5 procentų šio turto mokestinės vertės (NTMĮ 6 straipsnio 7 dalis).
4. Kitas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, išskyrus NTMĮ 6 straipsnio 5-7 dalyse nustatytus atvejus, konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybės taryba, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas.
5. Taip pat bus taikomas papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, nekilnojamojo turto (išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus) mokestinei vertei. Papildomas 0,2 tarifas bus taikomas kartu su savivaldybių tarybų nustatytais mokesčio tarifais.

tags: #kas #jurbarke #renka #savivaldybeje #zemes #mokesti