Nuosavybės teisė yra viena pagrindinių teisių, užtikrinančių asmens galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Lietuvoje nuosavybės teisės įgijimo būdai yra reglamentuojami Civilinio kodekso (CK) ir kitų įstatymų. Vienas iš būdų įgyti nuosavybės teisę yra įgyjamoji senatis.
Įgyjamoji senatis - tai vienas iš būdų įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kai asmuo ilgą laiką sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo jam nepriklausantį daiktą. Šis institutas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse. Šiame straipsnyje aptarsime įgyjamosios senaties taikymą svetimam nekilnojamajam turtui, sąlygas, kurioms esant galima įgyti nuosavybės teisę, bei kitus svarbius teisinius aspektus.
Pagrindiniai Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai
Civilinis kodeksas numato šiuos pagrindinius nuosavybės teisės įgijimo būdus:
- Sandoriai (pirkimas-pardavimas, dovanojimas, mainai ir kt.);
- Paveldėjimas;
- Naujo daikto pagaminimas;
- Bešeimininkio daikto įsigijimas;
- Radinio įsigijimas;
- Įgyjamoji senatis;
- Kiti įstatymų nustatyti pagrindai.
Pažymėtina, kad įgyjamosios senaties terminas kilnojamajam daiktui yra treji metai, nekilnojamajam - dešimt metų.
Įgyjant nuosavybės teisę pagal išvestinius būdus, įvyksta teisės perėmimas, o pagal pirminius - ne. Įgyjant nuosavybės teisę pagal pirminius įgijimo būdus, jokie šios teisės apsunkinimai negali būti nustatyti.
Šioje lentelėje apibendrinti pagrindiniai nuosavybės teisės įgijimo būdai Lietuvoje:
| Įgijimo būdas | Apibūdinimas | Teisinis pagrindas |
|---|---|---|
| Sutartis | Pirkimas-pardavimas, dovanojimas, mainai ir kt. | Civilinis kodeksas |
| Paveldėjimas | Pagal įstatymą arba testamentą | Civilinis kodeksas |
| Naujo daikto sukūrimas | Pagaminimas, pastatymas ir kt. | Civilinis kodeksas |
| Įgyjamoji senatis | Ilgalaikis faktinis valdymas | Civilinis kodeksas |
| Teismo sprendimas | Bešeimininkio turto pripažinimas ir kt. | Civilinis kodeksas |
Įgyjamosios Senaties Sąlygos
Norint įgyti nuosavybės teisę į svetimą nekilnojamąjį turtą pagal įgyjamąją senatį, būtina atitikti keletą esminių sąlygų:
- Sąžiningumas: Valdytojas turi būti įsitikinęs, kad valdo turtą teisėtai, t. y. neturi žinoti, kad turtas priklauso kitam asmeniui.
- Teisėtumas: Valdymas turi būti įgytas teisėtu pagrindu, pavyzdžiui, pagal sandorį, kuris dėl tam tikrų priežasčių negalioja. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė.
- Atvirumas: Valdymas turi būti atviras, t. y. valdytojas neturi slėpti fakto, kad valdo turtą.
- Nepertraukiamumas: Valdymas turi būti nepertraukiamas visą įgyjamosios senaties laikotarpį. Jeigu tą laikotarpį daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims, šių asmenų valdymas skaičiuojamas kartu, jeigu kiekvieno iš jų valdymas atitinka aukščiau paminėtus kriterijus. Jeigu daikto valdytojas be savo valios praranda daikto valdymą, tačiau per vienerius metus jį susigrąžina, įgyjamoji senatis nenutrūksta.
- Terminas: Nekilnojamojo turto atveju, valdymas turi trukti ne mažiau kaip dešimt metų.
Jeigu visos aukščiau išvardintos sąlygos yra įvykdytos, asmuo įgyja nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą pagal įgyjamąją senatį.
Svarbu pažymėti, kad įgyjamoji senatis taikoma tik tuo atveju, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Nuosavybės teisė neįgyjama į daiktus, kurie registruoti kito asmens vardu, todėl asmuo, valdydamas registruotiną daiktą, turėtų pasidomėti registre, kieno vardu tas daiktas registruotas, kitu atveju valdytojas nebus laikomas sąžiningu.
Tiesiogiai iš Prezidentūros: Gedimino Šimkaus komentarai po susitikimo su prezidentu
Įgyjamosios senaties sąlygų santrauka:
| Sąlyga | Aprašymas |
|---|---|
| Sąžiningumas | Valdytojas turi būti įsitikinęs, kad valdo turtą teisėtai. |
| Teisėtumas | Valdymas turi būti įgytas teisėtu pagrindu. |
| Atvirumas | Valdymas turi būti atviras, neslepiamas. |
| Nepertraukiamumas | Valdymas turi būti nepertraukiamas visą įgyjamosios senaties laikotarpį. |
| Terminas | Nekilnojamojo turto atveju, valdymas turi trukti ne mažiau kaip dešimt metų. |
Nuosavybės teisės įgijimo faktas turi būti nustatytas teismo tvarka. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kai yra įgyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybės teisę.
Svarbu pažymėti, kad įgyjamoji senatis netaikoma, jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.
Praktinis Įgyjamosios Senaties Taikymas
Praktikoje įgyjamoji senatis kaip nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas dažniausiai taikoma iškilus ginčui dėl daikto. Tokiu atveju valdytojas kreipiasi į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą, jei daiktas kilnojamas, arba į nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teismą, jei daiktas nekilnojamas.
Kadangi bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nagrinėjamos ypatingąja teisena, valdytojas turi rašyti teismui pareiškimą, kuriame turi būti nurodytas teismo, kuriam rašomas pareiškimas, pavadinimas, pareiškėjo asmens duomenys, pareiškimo dalykas, aplinkybės, patvirtinančios pareiškimo dalyką ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat prie pareiškimo pridedami priedai.
Pareiškime turėtų būti pateiktas išsamus daikto aprašymas, nurodytas daikto valdymo terminas, nurodyta, kad pareiškėjas, daiktas ir valdymas atitinka aukščiau nurodytas sąlygas.
Ne vėliau nei trisdešimt dienų iki teismo posėdžio, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, pareiškėjo lėšomis gyvenamosios ar verslo vietos dienraštyje ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą, nustatant terminą suinteresuotiems asmenims pareikšti reikalavimus.
Teismo sprendimas, patvirtinantis nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį, yra pagrindas nuosavybės teisę įregistruoti viešame registre, jeigu daiktas registruojamas. Teismas tokiu atveju sprendimo nuorašą VĮ Registrų centras nusiunčia pats.
tags: #kas #iteisina #turto #isigijimo #iteisinimas