Kas Gali Būti Mediatorius: Mediacijos Esme, Principai ir Stiliai

Mediacija yra vienas iš alternatyvių ginčų sprendimo būdų. Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai teisinėje literatūroje dažniausiai suprantami kaip neteisminiai ginčų sprendimo mechanizmai, taikomi vietoj bylinėjimosi teisme.

Mediacija - efektyvus būdas taikiai išspręsti ginčus.

Mediacijos Istorija ir Esme

Pasaulyje mediacija žinoma nuo seniausių laikų. Vos atsiradus pirmosioms žmonių bendruomenėms, reikėjo ieškoti būdų, kaip išspręsti tarpusavio nesutarimus. Taigi jau ankstyvaisiais amžiais vystėsi procesai, kurių metu trečioji šalis, turinti autoritetą visuomenėje, padėdavo ginčo šalims išspręsti jų nesutarimus.

Savo prigimtimi mediacija yra labai panaši į šalių derybas. Kai kurie autoriai mediaciją netgi apibūdina kaip derybas, kurios vedamos padedant trečiajai šaliai. Esminis skirtumas tarp šių dviejų ginčų sprendimo būdų - trečiojo asmens dalyvavimas procese. Derybų metu šalys tarpusavio ginčą sprendžia tiesiogiai, o mediacijos atveju, joms tai daryti padeda trečioji nepriklausoma šalis - mediatorius.

Dažnai šalių emocijos ir principinės pozicijos neleidžia joms rasti taikaus sprendimo derybų metu, todėl mediatoriaus dalyvavimas ginče tampa labai svarbus. Mediatorius naudodamas tam tikrą metodiką, specialias žinias ir profesinę patirtį, stengiasi sumažinti įtampą tarp šalių ir palengvinti jų bendravimą. Pagrindinis mediatoriaus tikslas yra padėti šalims taikiai išspręsti nesutarimą ir surasti abiems pusėms priimtiną sprendimą.

Mediacijos Principai

Svarbu pažymėti, kad mediacijos procesas vyksta laikantis tam tikrų principų. Vienas svarbiausių iš jų - šalių savanoriškumas. Šis principas reiškia, kad šalys mediaciją renkasi ir joje dalyvauja savo noru. Savanoriškumo principas užtikrina, kad šalys išlaiko visišką dalyvavimo procese kontrolę.

Mediacijos procese taip pat labai svarbus yra mediatoriaus nešališkumas ir neutralumas. Nešališkumo principas reikalauja, kad mediatorius elgtųsi vienodai su abiem šalim. Jis negali palaikyti kurios nors vienos iš ginčo dalyvių. Mediatorius privalo vienodai gerbti abiejų šalių pozicijas ir garantuoti, kad nei viena šalis nebus blogesėje padėtyje.

Privatumas ir konfidencialumas yra kiti du mediacijos principai. Privatumas mediacijos procesui suteikia patrauklumo, kadangi mediacijos metu ginčo šalys tarpusavio nesutarimą visada sprendžia „už uždarų durų”, nesiviešindamos savo ginčo aplinkiniams. Su privatumu glaudžiai yra susijęs konfidencialumo principas. Remiantis Europos mediatorių elgesio kodeksu, konfidencialumo principas reiškia, kad mediatorius turi išlaikyti paslaptyje visą informaciją, kylančią iš arba susijusią su mediacija, išskyrus atvejus, kai teisės aktai arba viešosios tvarkos apsaugos reikalavimai jį verčia elgtis kitaip.

Be anksčiau aptartų principų, mediacijos procesas taip pat turi būti operatyvus, lankstus ir efektyvus. Mediatorius ir ginčo šalys turi siekti greitai ir veiksmingai išspręsti ginčą.

Mediacijos Stadijos

Mediacijos procesas susideda iš tam tikrų stadijų. Tačiau mokslinėje literatūroje nėra vieningos nuomonės dėl stadijų skaičiaus: vieni autoriai išskiria jų daugiau, kiti mažiau. Toliau panagrinėsime K. K. išskirtas stadijas:

1. Parengiamieji veiksmai. Ši stadija apima viską, kas vyksta iki mediacijos posėdžio, t.y. mediatoriaus išrinkimą, mediatoriaus atlyginimo dydžio nustatymą, mediacijos vietos pasirinkimą, mediacijos proceso trukmės nustatymą ir pan.
2. Mediatoriaus įvedimas į procesą.
3. Ginčo šalių pozicijų pristatymas. Šioje stadijoje šalims ir jų atstovams yra pasiūloma išsamiai išdėstyti savo pozicijas dėl kilusio ginčo. Paprastai tokie šalių pasisakymai nėra ribojami laiko atžvilgiu.
4. Informacijos rinkimas.
5. Problemos ir šalių interesų identifikavimas.
6. Ginčo sprendimo variantų ieškojimas. Šioje stadijoje mediatorius pasiūlo ginčo šalims siūlyti ginčo sprendimo alternatyvas, t.y.
7. Derybos. Nustačius visus galimus ginčo sprendimo variantus, šalys pradeda derėtis, darydamos abipuses nuolaidas.
8. Susitarimas. Jeigu ginčo šalims pavyksta rasti taikų ginčo sprendimą, mediatorius jį dar kartą pakartoja ir išdėsto raštiško susitarimo forma.

Kas Gali Būti Mediatorius?

Be ginčo šalių mediacijos procese svarbią funkciją atlieka mediatorius. Mediatoriumi gali būti bet kurios profesijos asmuo, turintis specialių žinių ir kvalifikaciją, reikalingą šioms funkcijoms atlikti. Pagrindiniai reikalavimai, keliami mediatoriui, yra komunikabilumas ir gerų derybininko įgūdžių turėjimas.

mediãtorius (lot. mediator - tarpininkas), fizinis arba juridinis (valstybė) asmuo, padedantis ginčo šalims taikiai susitarti, sprendžiant ginčą mediacijos būdu. Mediatorius gali būti bet kurios ūkinės, intelektinės ar kitokios visuomeniškai reikšmingos veiklos specialistas, turintis sąžiningo, garbingo asmens reputaciją ir ginčijamų santykių srities (ekonomikos, teisės, gamybos, paslaugų, vadybos, technikos ir kitose) žinių pagrindus. Mediatoriumi gali būti trečioji valstybė, dalyvaujanti kitų 2 valstybių ginče.

Mediacijos Stiliai

• Lengvinantis mediacijos stilius: Mediatorius šiame procese aiškinasi šalių pozicijas, užduoda klausimus, padeda šalims ieškoti ir analizuoti sprendimo alternatyvas. Lengvinančio stiliaus mediatorius nepatarinėja ir nereiškia savo nuomonės dėl galimų sprendimų. Jis atsako tik už procesą, o šalys už sprendimą.
• Vertinamasis mediacijos stilius: Mediatorius vertina ginčo šalių pateiktus argumentus ir nurodo jų pretenzijų pranašumus bei trūkumus. Jis pataria ir rekomenduoja ginčo šalims priimti vienokio ar kitokio pobūdžio sprendimus. Vertinančiojo mediacijos stiliaus šalininkai teigia, kad dažniausiai ginčo šalims reikia atsakymų, nes jos pačios nėra pajėgios rasti sprendimą ir nori žinoti, koks sprendimas konkrečiu atveju yra teisingas.
• Transformacinis mediacijos stilius: Transformacinio stiliaus mediatoriaus pagrindinis tikslas yra ne rasti sprendimą, bet pakeisti ginčo šalių požiūrį į konfliktinę situaciją ir viena kitą. Edukaciniais metodais, supažindinant šalis su konfliktologijos pagrindais, siekiama pakeisti pačias ginčo šalis.
• Pasakojamasis mediacijos stilius: Mediatorius naudoja pokalbį ir aptarimą tam, kad padėtų ginčo šalims atskleisti tikrąją konflikto prigimtį. Kiekvienai iš šalių papasakojus savo skirtingą istoriją, mediatorius jas panaudoja toliau svarstyti konfliktą.

Mediacija Lietuvoje

Lietuvoje mediacija kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas pradėta taikyti visai neseniai. Vienas pirmųjų teisės aktų, įtvirtinusių mediacijos panaudojimo galimybę buvo 1996 m. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas.

Kitas svarbus žingsnis mediacijos taikymo srityje buvo žengtas 2005 m., kai Lietuvoje buvo pradėtas įgyvendinti teisminės mediacijos projektas. Šio projekto esmė yra tokia: nagrinėjant civilinę bylą teisme, kai yra galimybė ginčą išspręsti taikiai, proceso šalims pasiūloma pasinaudoti kitu, efektyvesniu būdu pasiekti taikų susitarimą - teismine mediacija. Šalims sutikus, civilinės bylos nagrinėjimas atidedamas ir ginčą bandoma išspręsti taikiai, tarpininkaujant specialiai apmokytiems teismo mediatoriams. Jeigu šalims pavyksta rasti abipusiai priimtiną sprendimą, jų pasiektas susitarimas yra įforminamas taikos sutartimi. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, civilinė byla nagrinėjama toliau.

Nuo 2008 m. liepos 31 d. Lietuvos teisės sistemoje įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas. Svarbu pažymėti, kad sąvokos taikinamasis tarpininkavimas ir mediacija yra sinonimai, todėl reiškia tą patį. Naujasis įstatymas yra taikomas tiek teisminei, tiek neteisminei mediacijai.

Pastaruoju metu visuomenės susidomėjimas mediacija vis didėja. Tai rodo, kad ginčo šalys yra linkusios ieškoti naujų, alternatyvių būdų tarpusavio nesutarimams spręsti. Be to, atsiranda vis daugiau įstaigų, kurios siūlo mediacijos paslaugas. Sudarius ir teismui patvirtinus taikos sutartį - grąžinama 75 proc.

Teisminė Mediacija

LR civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme nurodyta, jog teisminė mediacija - tai civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli civilinių ginčų taikinimo tarpininkai (mediatoriai) padeda civilinio ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Teisminę mediaciją vykdo teismo mediatorius - trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris dalyvauja sprendžiant kitų asmenų civilinį ginčą, siekdamas padėti jį išspręsti taikiai.

Civilinio ginčo perdavimas teisminei mediacijai gali būti inicijuojamas tiek bylą nagrinėjančio teisėjo, tiek bet kurios iš ginčo šalių. Taikinamasis tarpininkavimas taikomas teisėjo nutartimi, gavus ginčo šalių ir teismo mediatorius rašytinius sutikimus. Teisminės mediacijos procese gali dalyvauti ginčo šalys, jų atstovai ir taikinimo tarpininkas. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu taikinamojo tarpininkavimo metu gali dalyvauti ir kiti asmenys.

Taikinimo tarpininkas, nustatęs, kad yra ir daugiau sprendžiamo ginčo šalių, pasiūlo šioje ginčų sprendimo procedūroje dalyvaujančioms ginčo šalims susitarti su kitomis ginčo šalimis dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo būdu. Pažymėtina, jog teisminės mediacijos procedūros nėra protokoluojamos. Taip pat svarbu, jog bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš taikinamojo tarpininkavimo, nenurodydama pasitraukimo priežasčių.

Ginčo šalys gali susitarti dėl taikinamojo tarpininkavimo pobūdžio ir tvarkos, nurodydamos pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatydamos atskiras taikinamojo tarpininkavimo taisykles.

Jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, taikinimo tarpininkai ir taikinamojo tarpininkavimo paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą taikinamojo tarpininkavimo ir su juo susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti taikinamojo tarpininkavimo metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui (ypač kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui). Ši nuostata taip pat taikoma teismo, arbitražo ir kitoms ginčų sprendimo procedūroms, tiek susijusioms su ginču, kuris buvo sprendžiamas taikinamojo tarpininkavimo būdu, tiek nesusijusioms.

Principai:

• Ginčo šalių savanoriškumo principu - teisminės mediacijos procesas galimas tik abiem ginčo šalims sutikus dalyvauti.
• Prieš perduodant ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, ginčo šalims turi būti suteikiama išsami informacija apie teisminės mediacijos procesą: ginčo šalių teises ir pareigas, teisminės mediacijos proceso turinį, ginčo šalių priimamo sprendimo teisines pasekmes.
• Konfidencialumo principu - tiek ginčo šalys ir kiti teismo mediacijos procese dalyvavę asmenys, tiek teismo mediatorius įsipareigoja neplatinti, nepasakoti ir kitais tiesioginiais ar netiesioginiais būdais neviešinti ar kitaip nenaudoti teisminės mediacijos procese pateiktos, surinktos ar sužinotos informacijos, išskyrus įstatymuose ir šių Taisyklių 30 punkte numatytus atvejus. Teismo mediatorius negali būti kviečiamas liudyti apie aplinkybes, kurias jis sužinojo taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu.
• Teismo mediatoriaus nešališkumo, neutralumo principu - teismo mediatorius ginčo šalių atžvilgiu turi veikti nešališkai.

Privalomoji Mediacija

Privalomąją mediaciją gali inicijuoti viena arba abi ginčo šalys bendru sutarimu. Jos gali kreiptis į savo pasirinktą mediatorių iš LR Mediatorių sąrašo arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (VGTPT). Kai privalomoji mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu, ginčo šalys turi savo pasirinktam mediatoriui arba VGTPT pateikti bendrą prašymą.

Kai privalomoji mediacija inicijuojama vienos ginčo šalių prašymu VGTPT gavus privalomąją mediaciją inicijuojančios šalies prašymą paskiria mediatorių. Šalių pasirinktas ar VGTPT paskirtas mediatorius atlieka mediacijos inicijavimo procesą: susisiekia su ginčo šalimis ir atsako į abiem kylančius klausimus apie mediaciją, siunčia pranešimą apie inicijuojamą mediaciją kitai ginčo šaliai. Gavus antros ginčo šalies sutikimą mediatorius vykdo mediaciją.

Norint privalomosios mediacijos procesą inicijuoti pas pasirinktą mediatorių reikia:

1. Išsirinkti norimą mediatorių iš LR Mediatorių sąrašo.
2. Susisiekti su pasirinktu mediatorių ir daugiau sužinoti apie jo teikiamų mediacijos paslaugų ypatumus: mediatoriaus kompetenciją, veiklos teritoriją ir veiklos formas, teikiamų paslaugų kainą ir sąlygas, mediatoriaus taikomą mediacijos inicijavimo tvarką.

Paprastai pasirinktam mediatoriui el. paštu siunčiamas šalies užpildytas ir pasirašytas parengtos formos prašymas. Nesant galimybės prašymą inicijuoti mediaciją el.

VGTPT, gavusi Mediacijos įstatymo 21 str. 3 d. nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo dienos skiria mediatorių iš LR mediatorių sąrašo tokia tvarka:

• Kai pateikiamas vienos iš ginčo šalių prašymas VGTPT parenka mediatorių ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo prašymo gavimo dienos.
• VGTPT nedelsiant praneša mediatoriui dėl sutikimo pateikimo.
• Mediatoriaus privalo pateikti sutikimą per 1 darbo dieną.
• VGTPT ne vėliau kaip kitą darbo dieną po mediatoriaus rašytinio sutikimo vykdyti mediaciją gavimo dienos priima sprendimą dėl mediatoriaus skyrimo.

Ginčo šalys, VGTPT teikdamos bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo, gali jame nurodyti pageidaujamo paskirti konkretaus į LR mediatorių sąrašą įrašyto mediatoriaus kandidatūrą. Mediatoriaus paskyrimas yra įforminamas VGTPT sprendimu.

Administruojant valstybės finansuojamą privalomosios mediacijos inicijavimo stadiją, mediatoriui rekomenduojama atlikti šiuos veiksmus:

• Susipažinti su TEISIS sistemoje esančiais dokumentais ir pasirengti pokalbiams su ginčo šalimis.
• Susisiekti su privalomąją mediaciją inicijuojančia šalimi, prisistatyti ir trumpai pristatyti mediaciją bei, prireikus, pasitikslinti šalių kontaktinius duomenis.
• Susisiekti su antrąją ginčo šalimi, prisistatyti ir trumpai pristatyti mediaciją, atsakyti į kylančius klausimus, padėti įveikti kitus kylančius iššūkius.
• Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo paskyrimo el. paštu, išskirtiniais atvejais laišku, išsiųsti pranešimą antrajai ginčo šaliai, kartu pridedant VGTPT sprendimo apie mediatoriaus paskyrimą kopiją bei pavyzdinę sutikimo dėl dalyvavimo mediacijoje formą.
• Išsiuntus pranešimą rekomenduojama jo kopiją įkelti į TEISIS sistemoje esančią skiltį „Dokumentai“.

Antrai šaliai nesutikus dalyvauti mediacijoje arba per 14/30dienų mediatoriai negavus jokio atsakymo iš antrosios ginčo šalies, pateikti pažymą dėl Mediacijos įstatyme nustatyto reikalavimo pasinaudoti privalomąją mediacija įvykdymo.

Antrajai šaliai sutikus dalyvauti privalomojoje mediacijoje su abiem ginčo šalimis pradėti derinti mediacijos laiką, vietą, formą, atsakyti į jų klausimus ir organizuoti mediacijos procesą.

Viso valstybės finansuojamai privalomosios mediacijos inicijavimo stadijai skiriama ne daugiau, kaip 1 valanda.

Jei inicijuojanti šalis nori atsiimti prašymą inicijuoti privalomąją mediaciją, kai mediatorius jau paskirtas VGTPT sprendimu, prašymą dėl atsiėmimo jį turi pateikti mediatoriui. Mediatorius, gavęs tokį prašymą, mediaciją užbaigia pranešimu, kad inicijuojanti šalis atsiėmė savo prašymą dėl mediacijos inicijavimo.

Svarbu Žinoti

Į antrąją ginčo šalį turi būti kreipiamasi raštu. Siekiant proceso efektyvumo mediatoriui primygtinai rekomenduojama prieš pradedant susirašinėjimą pasikalbėti su šalimi telefonu, užmegzti ryšį, atsakyti į klausimus, paaiškinti mediacijos proceso tikslus bei eigą, pasitikslinti šalies kontaktinį elektroninio pašto adresą.

Tuomet rekomenduojama rašytinį pranešimą apie inicijuojamą privalomąją mediaciją siųsti el. ryšio priemonėmis. Išskirtiniais atvejais, kai nėra žinomas šalies el. pašto adresas, juo siunčiami laiškai grįžta ar yra kitų priežasčių, kodėl manoma, kad el.

Atsakyta turi būti raštu. Teisės aktai nenustato specifinių reikalavimų. Taigi, rašytinis sutikimas pagal LMR rekomemduojamą formą gali būti įteiktas mediatoriui asmeniškai, atsiųstas el. paštu, laišku ar registruotu laišku. Dokumentas gali būti pasirašytas fiziškai ir skenuotas arba pasirašytas naudojantis sertifikuotu el.

Už privalomosios mediacijos paslaugas, už kurias apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, maksimaliai mediatoriui gali būti atlyginama iki 8 valandų (iki 2024-09-01 iki šešių valandų). Mediatoriui skiriama ne daugiau nei 1 val. mediacijos proceso inicijavimui, ne daugiau nei 1 val. pasirengimui mediacijai ir ne daugiau nei 1 val. mediacijos rezultatų įforminimui.

Ką Daryti, Jei Antroji Šalis Vėluoja Pateikti Sutikimą?

Tokiose situacijose labai svarbu išsiaiškinti vėlavimo priežastis bei mediaciją iniciavusios šalies poziciją. Jei pirmoji ginčo šalis sutinka tęsti mediacijos procesą, žinodama, kad antroji šalis sutikimą davė pavėluotai, tokiu atveju mediatorius gali mediacijos procesą tęsti. Jeigu mediacijos byla informacinėje sistemoje TEISIS jau buvo užbaigta, mediatorius turi kreiptis į VGTPT raštu glaustai paaiškindamas situaciją, pateikdamas abiejų ginčo šalių sutikimus ir prašydamas atnaujinti sistemoje bylą ir leisti ją medijuoti.

Jei per sutikimui duoti numatytą terminą (14 dienų arba 30 dienų šalims gyvenant užsienyje) antroji ginčo šalis jo nepateikė, laikoma, kad pirmoji šalis savo pareigą kreiptis privalomosios mediacijos yra įgyvendinusi tinkamai. Tokiais atvejais svarbu įsitikinti, kad bendravimui kliudo šalies nenoras, o ne kokios nors kitos objektyvios aplinkybės.

Mediatorius visada turi galimybę pasinaudoti Mediacijos įstatymo 15 str. 6 d. jam numatyta teise nutraukti mediacijos procesą, jei jo tęsimas nėra efektyvus („Mediatorius turi pranešti ginčo šalims ir nutraukti mediaciją, jeigu taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, mediatoriaus manymu, atsižvelgiant į civilinio ginčo aplinkybes ir mediatoriaus kompetenciją, bus neįvykdomas ar neteisėtas arba jeigu mediatorius pripažįsta, kad mažai tikėtina, kad tęsiant mediaciją civilinis ginčas bus išspręstas taikiai“).

Valstybes Finansuojama Mediacija

Laukiame šių nuostatų pakeitimų. Planuojama, kad mediatoriams valstybė už privalomosios mediacijos vykdymą apmokės už 8 valandas. Šias 8 valandas mediatorius galės paskirstyti savo nuožiūrą atsižvelgdamas į ginčo šalių poreikius ir jų tarpusavio ginčo ypatumus. Mediatorių ribos tik tam tikri saugikliai: privalomosios mediacijos iniciavimui galės būti skiriama ne daugiau nei 1 valanda; pasirengimui privalomajai mediacijai galės būti skiriama ne daugiau nei 1 valanda,; privalomosios mediacijos rezultatų įforminimui galės būti skiriama ne daugiau nei 1 valanda.

Praktika rodo, kad pašto išlaidos, kai ginčo šalims siunčiamas mediacijos pabaigą patvirtinantis dokumentas (Pažyma dėl mediacijos pabaigos) gali būti kompensuojamos. Kita vertus, mediatoriai yra skatinami visų pirma išnaudoti galimybes dokumentus šalims pateikti naudojantis ekonomiškesnėmis el. ryšių priemonėmis.

2024 m. Mediacijos Įstatymo Pakeitimai

2024 m. birželio 13 d. Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtą ir su Lietuvos mediatorių rūmais suderintą Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 20, 21, 22, 23, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymą. Jis įtvirtina Lietuvos mediatorių rūmus kaip vieną iš mediacijos valdymo subjektų, numato esminius pokyčius valstybės finansuojamos privalomosios mediacijos vykdyme, bei, nustato kitus svarbius į mediacijos paslaugų teikimo kokybės didinimą ir pasitikėjimo šiuo institutu visuomenėje augimą nukreiptus pakeitimus.

Įstatyme numatyta esminė naujovė - ankstesnis mediatoriaus paskyrimas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gavus privalomąją mediaciją inicijuojančios šalies prašymą paskirs mediatorių, kuris nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. ir atliks mediacijos inicijavimo procesą: siųs pranešimą apie inicijuojamą mediaciją kitai ginčo šaliai, susisieks su ginčo šalimis ir atsakys į abiems kylančius klausimus apie mediaciją. Už privalomosios mediacijos paslaugas, už kurias apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, maksimaliai mediatoriui gali būti atlyginama iki 8 valandų (iki 2024-09-01 iki šešių valandų). Mediatoriui skiriama ne daugiau nei 1 val. mediacijos proceso inicijavimui, ne daugiau nei 1 val. pasirengimui mediacijai ir ne daugiau nei 1 val. mediacijos rezultatų įforminimui.

Rekomenduojama mediatoriams vadovautis LMR Rekomendacija dėl valstybės finansuojamo privalomosios mediacijos inicijavimo proceso. Pagal ją paskirtasis mediatorius:

• Pirmiausia turėtų susipažinti su TEISIS sistemoje esančiais dokumentais ir pasirengti pokalbiams su ginčo šalimis (rekomenduojamas laikas ~15 min.).
• Susisiekti su privalomąją mediaciją inicijuojančia šalimi, prisistatyti ir trumpai pristatyti mediaciją bei, prireikus, pasitikslinti šalių kontaktinius duomenis (rekomenduojamas laikas ~15 min.).
• Susisiekti su antrąją ginčo šalimi, prisistatyti ir trumpai pristatyti mediaciją, atsakyti į kylančius klausimus, padėti įveikti kitus kylančius iššūkius (rekomenduojamas laikas ~15 min.).
• Paštu, išskirtiniais atvejais laišku, išiųsti pranešimą antrajai ginčo šaliai, kartu pridedant VGTPT sprendimo apie jo paskyrimą kopiją bei sutikimo dėl dalyvavimo mediacijoje formą. Siuntimo būdas - jei įmanoma el. paštu (pasitikslinus adresą). Jei el. paštas nežinomas (arba esant kitoms išskirtinėms aplinkybėms) - laišku, registruotu laišku, naudojantis „E-pristatymo“ paslauga.
• Išsiuntus pranešimą rekomenduojama jo kopija įkelti į TEISIS sitemoje esančią skiltį „Dokumentai“.

Viso mediacijos inicijavimo procesas turėtų trukti ne daugiau nei 1 val. Į antrąją ginčo šalį turi būti kreipiamasi raštu. Siekiant proceso efektyvumo mediatoriui primygtinai rekomenduojama prieš pradedant susirašinėjimą pasikalbėti su šalimi telefonu, užmegzti ryšį, atsakyti į klausimus, paaiškinti mediacijos proceso tikslus bei eigą, pasitikslinti šalies kontaktinį elektroninio pašto adresą. Tuomet rekomenduojama rašytinį pranešimą apie inicijuojamą privalomąją mediaciją siųsti el. ryšio priemonėmis. Išskirtiniais atvejais, kai nėra žinomas šalies el. pašto adresas, juo siunčiami laiškai grįžta ar yra kitų priežasčių, kodėl manoma, kad el.

VGTPT priimamas sprendimas dėl mediatoriaus paskyrimo bus pateikiamas privalomąją mediaciją inicijavusiai šaliai ir mediatoriui. Siunčiant rašytinį pranešimą antrai ginčo šaliai apie inicijuojamą mediaciją, mediatoriui rekomenduojama kartu pridėti ir VGTPT sprendimą, dėl jo paskyrimo. Jo pagrindu mediatorius turės teisę administruoti privalomosios mediacijos inicijavimo procesą, o antrai šaliai davus suitikimą ir vykdyti mediaciją. Papildomai mediatoriui nereikia sudarinėti susitarimo dėl mediacijos paslaugų teikimo.

tags: #kas #gali #buti #mediatorius