Kas gali būti mediatoriumi Lietuvoje?

Mediacija yra vienas iš alternatyvių ginčų sprendimo būdų. Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai teisinėje literatūroje dažniausiai suprantami kaip neteisminiai ginčų sprendimo mechanizmai, taikomi vietoj bylinėjimosi teisme. Pasaulyje mediacija žinoma nuo seniausių laikų. Vos atsiradus pirmosioms žmonių bendruomenėms, reikėjo ieškoti būdų, kaip išspręsti tarpusavio nesutarimus. Taigi jau ankstyvaisiais amžiais vystėsi procesai, kurių metu trečioji šalis, turinti autoritetą visuomenėje, padėdavo ginčo šalims išspręsti jų nesutarimus.

Savo prigimtimi mediacija yra labai panaši į šalių derybas. Kai kurie autoriai mediaciją netgi apibūdina kaip derybas, kurios vedamos padedant trečiajai šaliai. Esminis skirtumas tarp šių dviejų ginčų sprendimo būdų - trečiojo asmens dalyvavimas procese. Derybų metu šalys tarpusavio ginčą sprendžia tiesiogiai, o mediacijos atveju, joms tai daryti padeda trečioji nepriklausoma šalis - mediatorius. Dažnai šalių emocijos ir principinės pozicijos neleidžia joms rasti taikaus sprendimo derybų metu, todėl mediatoriaus dalyvavimas ginče tampa labai svarbus.

Mediatorius naudodamas tam tikrą metodiką, specialias žinias ir profesinę patirtį, stengiasi sumažinti įtampą tarp šalių ir palengvinti jų bendravimą. Pagrindinis mediatoriaus tikslas yra padėti šalims taikiai išspręsti nesutarimą ir surasti abiems pusėms priimtiną sprendimą.

Mediacijos principai

Svarbu pažymėti, kad mediacijos procesas vyksta laikantis tam tikrų principų:

• Šalių savanoriškumas. Šis principas reiškia, kad šalys mediaciją renkasi ir joje dalyvauja savo noru. Savanoriškumo principas užtikrina, kad šalys išlaiko visišką dalyvavimo procese kontrolę.
• Mediatoriaus nešališkumas ir neutralumas. Nešališkumo principas reikalauja, kad mediatorius elgtųsi vienodai su abiem šalim. Jis negali palaikyti kurios nors vienos iš ginčo dalyvių. Mediatorius privalo vienodai gerbti abiejų šalių pozicijas ir garantuoti, kad nei viena šalis nebus blogesnėje padėtyje.
• Privatumas ir konfidencialumas. Privatumas mediacijos procesui suteikia patrauklumo, kadangi mediacijos metu ginčo šalys tarpusavio nesutarimą visada sprendžia „už uždarų durų”, nesiviešindamos savo ginčo aplinkiniams. Su privatumu glaudžiai yra susijęs konfidencialumo principas. Remiantis Europos mediatorių elgesio kodeksu, konfidencialumo principas reiškia, kad mediatorius turi išlaikyti paslaptyje visą informaciją, kylančią iš arba susijusią su mediacija, išskyrus atvejus, kai teisės aktai arba viešosios tvarkos apsaugos reikalavimai jį verčia elgtis kitaip.

Be anksčiau aptartų principų, mediacijos procesas taip pat turi būti operatyvus, lankstus ir efektyvus. Mediatorius ir ginčo šalys turi siekti greitai ir veiksmingai išspręsti ginčą.

Mediacijos proceso stadijos

Mediacijos procesas susideda iš tam tikrų stadijų. Tačiau mokslinėje literatūroje nėra vieningos nuomonės dėl stadijų skaičiaus: vieni autoriai išskiria jų daugiau, kiti mažiau. Toliau panagrinėsime K. K.

Pirmoji stadija, kurią išskiria autorius, yra parengiamieji veiksmai. Ši stadija apima viską, kas vyksta iki mediacijos posėdžio, t.y. mediatoriaus išrinkimą, mediatoriaus atlyginimo dydžio nustatymą, mediacijos vietos pasirinkimą, mediacijos proceso trukmės nustatymą ir pan.

Antroji stadija yra mediatoriaus įvedimas į procesą.

Trečioji stadija - ginčo šalių pozicijų pristatymas. Šioje stadijoje šalims ir jų atstovams yra pasiūloma išsamiai išdėstyti savo pozicijas dėl kilusio ginčo. Paprastai tokie šalių pasisakymai nėra ribojami laiko atžvilgiu.

Ketvirtoji stadija yra informacijos rinkimas.

Penktoji stadija - problemos ir šalių interesų identifikavimas.

Šeštoji stadija yra ginčo sprendimo variantų ieškojimas. Šioje stadijoje mediatorius pasiūlo ginčo šalims siūlyti ginčo sprendimo alternatyvas, t.y.

Septintoji stadija yra derybos. Nustačius visus galimus ginčo sprendimo variantus, šalys pradeda derėtis, darydamos abipuses nuolaidas.

Aštuntoji stadija - susitarimas. Jeigu ginčo šalims pavyksta rasti taikų ginčo sprendimą, mediatorius jį dar kartą pakartoja ir išdėsto raštiško susitarimo forma.

Kas gali būti mediatoriumi?

Be ginčo šalių mediacijos procese svarbią funkciją atlieka mediatorius. Mediatoriumi gali būti bet kurios profesijos asmuo, turintis specialių žinių ir kvalifikaciją, reikalingą šioms funkcijoms atlikti. Pagrindiniai reikalavimai, keliami mediatoriui, yra komunikabilumas ir gerų derybininko įgūdžių turėjimas.

Lietuvoje siekiant plėtoti konfliktų taikaus sprendimo praktiką 1993 įsteigtas Konfliktų prevencijos centras, 1994 jis įsteigė Lietuvos konfliktų prevencijos asociaciją. Nuo 2015 teisminė mediacija pradėta taikyti visuose teismuose. 2019 įsigaliojusioje Mediacijos įstatymo naujoje redakcijoje (priimta 2017) nustatytos pagrindinės civilinių ginčų mediacijos sąlygos, institucijų funkcijos mediacijos srityje, reikalavimai asmenims, siekiantiems teikti mediacijos paslaugas, mediacijos vykdymo tvarka, privalomosios mediacijos ir teisminės mediacijos ypatumai, mediatorių drausminė atsakomybė.

Asmuo, siekiantis tapti mediatoriumi, turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, būti išklausęs ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos, išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą (šio egzamino nereikia laikyti teisėjams, advokatams, antstoliams, notarams, t. p. socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems asmenims), būti nepriekaištingos reputacijos.

Ginčo šalių prašymu arba kreipiantis kitiems subjektams (pvz., teismui teisminės mediacijos atveju), mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. asmuo, norintis teikti mediacijos paslaugas, privalo būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir tapti Lietuvos mediatorių rūmų nariu.

Asmuo, siekiantis būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Lietuvos mediatorių rūmams turi pateikti:

• prašymą įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Prašymas turi būti pasirašytas originaliu asmens parašu, kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pateiktas per Teisinių paslaugų informacinę sistemą teisis.lt.;
• dokumentus, įrodančius, kad jis atitinka keliamus reikalavimus t. y. turi aukštąjį išsilavinimą, yra išklausęs ne trumpesnius kaip 48 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos, yra išlaikęs mediatorių kvalifikacinį egzaminą, yra nepriekaištingos reputacijos, arba dokumentus, įrodančius aplinkybes, dėl kurių tam tikrų profesijų atstovams taikomos atitinkamos išimtys (Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis);
• savo pasirašytą patvirtinimą, kad jis atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą;
• duomenis, patvirtinančius mokesčio už asmenų, išskyrus teisėjus, įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą sumokėjimą, (mokestis mokama į Lietuvos mediatorių rūmų atsiskaitomąją sąskaitą, SEB bankas LT507044060008147295, mokesčio dydis - 33 Eur).

Į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą asmenys įrašomi ir LMR nariais tampa Lietuvos mediatorių rūmų sprendimu.

Lietuvos mediatorių rūmai priima sprendimą įrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir įrašo asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų, įrodančių, kad asmuo atitinka nustatytus reikalavimus, gavimo dienos.

LMR NARIO MOKESČIAI

Vadovaujantis LMR įstatais ir galiojančiu Lietuvos mediatorių rūmų nario stojamojo mokesčio ir Lietuvos mediatorių rūmų nario mokesčių mokėjimo tvarkos aprašu, bei LMR Tarybos 2025 m. kovo 20 d. sprendimu, asmuo, tapęs LMR nariu moka:

• vienkartinį LMR stojamąjį mokestį - 50 Eur per 3 darbo dienas nuo asmens įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos.
• metinį LMR nario mokestį - 150 Eur, kuris LMR nario pasirinkimu gali būti mokamas:
  • vienu mokėjimu (150 Eur) už einamuosius metus iki 2025m. balandžio 30 d. ;
  • dvejais mokėjimais: 50 procentų (75 Eur) iki 2025 m. balandžio 30 d. ir likę 50 procentų (75 Eur) iki 2025 m. rugsėjo 1 d.

LMR nario mokesčiai mokami į LMR atsiskaitomąją sąskaitą SEB banke, A/SLT507044060008147295, mokėjimo paskirtyje nurodant mokėjimo paskirtį (pvz. „vardas pavardė LMR stojamasis mokestis”, „vardas pavardė 2025 m. nario Metinis mokestis”). Jei LMR nario mokestį moka kitas asmuo - mokėjimo pavedime turi būti aiškiai nurodyta, už kokį LMR narį mokamas mokestis ir kokia mokėjimo paskirtis.

Vadovaujantis LMR nario stojamojo mokesčio ir LMR nario mokesčių mokėjimo tvarkos aprašo 12 p. , už pirmuosius narystės LMR metus metinis LMR nario mokestis perskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kurį mėnesį asmuo buvo priimtas į LMR narius. Metinis LMR nario mokestis yra skaičiuojamas ir mokamas nuo to mėnesio, kurį buvo priimtas sprendimas priimti LMR narį.

Mediatorių, kurie yra teisėjai, ginčo šalims teikiama teisminė mediacija yra nemokama.

Lentelė: Reikalavimai mediatoriams Lietuvoje

Mediacijos proceso schema

tags: #kas #gali #buti #mediatoriumi