Galvos svaigimas yra gana dažna problema, kurią patiria žmonės visame pasaulyje. Galvos svaigimą bent kartą gyvenime esame patyrę daugelis. Dažnai galvos svaigimas yra visai nepavojingas, galintis atsirasti dėl staigių judesių, streso ar dėl to, jog neišgeriame pakankamai vandens. Šiame straipsnyje tyrinėsime galvos svaigimą iš visų pusių.
Pirmiausia svarbu suprasti, kad galvos svaigimas yra tik simptomas, atsirandantis dėl įvairių veiksnių. Dažnai šie veiksniai gali būti išoriniai, kaip, pavyzdžiui, supimas mašinoje. Tačiau kartais, galvos svaigimas signalizuoja apie kur kas rimtesnes priežastis ir sveikatos sutrikimus. Galvos svaigimą esame patyrę kiekvienas, tačiau dažni galvos svaigimo epizodai, nesvarbu, truktų kelias sekundes ar ilgiau, signalizuoja apie vestibuliarinę disfunkciją.
Galvos svaigimas gali būti nepatogus simptomas, tačiau žinodami, kokios gali būti jo priežastys ir kaip tinkamai su juo kovoti, mes galime vėl grįžti prie aktyvaus ir pilnaverčio gyvenimo.
Staiga ima svaigti galva ir viskas sukasi aplink kaip karuselėje? Tai gali reikšti, kad turite sveikatos sutrikimą, vadinamą vertigo. Anot specialistų, šio sveikatos sutrikimo priežastys gali būti įvairios.
Ką daryti, jei svaigsta galva? | Neurologė Jolita Čičelienė
Svaigimo tipai
Yra dvi svaigimo kategorijos: periferinis svaigimas ir centrinis svaigimas.
Periferinis svaigimas
Periferinis svaigimas yra labiausiai paplitęs svaigimo tipas. Jis atsiranda dėl vidinės ausies arba vestibulinio nervo, kuris kontroliuoja pusiausvyrą, sutrikimų.
Centrinis galvos svaigimas
Centrinis galvos svaigimas atsiranda dėl smegenų sutrikimų. Jį gali sukelti įvairios priežastys, tarp jų:
- insultas
- smegenų auglys
- migrena
- trauminis smegenų sužalojimas
- infekcija
- išsėtinė sklerozė
Dažniausios galvos svaigimo priežastys
Dažniausios galvos svaigimo priežastys yra šios:
- Gerybinis paroksizminis padėties galvos svaigimas (BPPV). Tai dažniausia galvos svaigimo priežastis, sukelianti intensyvų, trumpalaikį jausmą, kad sukasi ar juda. Šiuos epizodus sukelia staigus galvos judesio pasikeitimas, pvz., smūgis į galvą.
- Infekcija. Vestibulinio nervo virusinė infekcija, vadinama vestibuliniu neuritu arba labirintitu, gali sukelti intensyvų, nuolatinį galvos svaigimą.
- Meniere’o liga. Kai vidinėje ausyje susikaupia per daug skysčių, gali atsirasti staigūs galvos svaigimo epizodai, trunkantys keletą valandų.
- Migrena. Migrenos sukeltas galvos svaigimas gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų.
- Galvos ar kaklo trauma. Galvos svaigimas yra dažnas simptomas po trauminės galvos ar kaklo traumos, ypač jei yra pažeista vestibulinė sistema.
- Vaistai. Tam tikri vaistai gali sukelti galvos svaigimą, kartu su kitais simptomais, pvz., apsvaigimu, klausos praradimu ir spengimu ausyse.
Galvos svaigimą gali sukelti daugybė veiksnių, pvz., vidinės ausies sutrikimai, neurologinės ir kraujotakos problemos.
Kitos galimos priežastys:
- Akustinė neuroma: akustinė neuroma yra gerybinis prieanginio sraigės nervo, atsakingo už informacijos apie aplinkos garsus ir galvos padėtį, navikas.
- Autoimuninė vidinės ausies liga: ši liga atsiranda dėl klaidingai veikiančios imuninės sistemos, kai gynybinės sistemos pradeda atakuoti kūno ląsteles, veikiančias ausį.
- Cholesteatoma: tai lėtinis vidurinės ausies uždegimas, kurio metu vidurinėje ausyje formuojasi daugiasluoksnis ragėjantis epitelis vidurinėje ausyje.
- Vestibulinis neuronitas: prieanginio sraigės nervo uždegimas, sukeliantis stiprų galvos sukimąsi.
- Mal de Debarquement sindromas (MdDS): retas sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis po ilgalaikio pasyvaus judesio, pvz., skrydžio lėktuvu ar kruizo laivu.
- Meniere’o liga: būklė, kurią sukelia padidėjęs skysčių kaupimasis vidinėje ausyje.
- Perilimfinė fistulė: ovalaus lango plyšimas, mažos anatominės struktūros, atskiriančios vidurinę ausį nuo skysčiu užpildytos vidinės ausies.
Nevestibuliarinės galvos svaigimo priežastys gali būti netiesiogiai susijusios su vestibuliarinės sistemos veikimu:
- Karotidinio sinuso refleksas: karotidinio sinuso refleksas reguliuoja kraujospūdį, sutraukdamas apatinių galūnių kraujagysles ir plėsdamas galvos kraujagysles sumažėjus kraujospūdžiui miego arterijoje.
Galvos svaigimas gali būti sukeliamas ne tik įvairių sveikatos problemų, bet ir įvairių išorinių veiksnių:
- Greitas judėjimas ir posūkiai, pavyzdžiui, staigus automobilio stabdymas arba kėlimasis iš gulto.
- Erdvinis aplinkos dezorientavimas, dažnai pasireiškiantis po ilgo skrydžio arba kruizo laivu.
- Įvairūs vaizdiniai arba ilgalaikė koncentracija į ekraną gali sukelti svaigimą.
Gerybinis padėties sukeltas galvos svaigimas (BPPV)
Nors gerybinis paroksizminis padėties sukeltas galvos svaigimas gali būti nemalonus, jis retai būna rimtas, išskyrus atvejus, kai padidina kritimo tikimybę. BPPV požymiai ir simptomai gali atsirasti ir išnykti, o simptomai paprastai trunka mažiau nei minutę.
Simptomai:
- galvos svaigimas
- jausmas, kad jūs ar jūsų aplinka sukasi ar juda
- pusiausvyros praradimas ar nestabilumas
- pykinimas
- vėmimas
Ar stresas gali sukelti galvos svaigimą?
Nors stresas tiesiogiai nesukelia galvos svaigimo, jis gali jį sustiprinti. Be to, 2016 m. tyrimai rodo, kad stiprus stresas gali padidinti insulto riziką, o tai gali sukelti galvos svaigimą.
Simptomai
Vienas iš dažniausių galvos svaigimo simptomų yra galvos sukimasis, kuris paprastai sustiprėja judinant galvą. Paprastai pacientai jį apibūdina kaip sukimosi pojūtį, kai atrodo, kad kambarys ar daiktai aplink juos juda.
Kiti galvos svaigimo simptomai:
- padidėjęs prakaitavimas
- pykinimas
- vėmimas
- galvos skausmas
- spengimas ar švilpimas ausyse
- klausos praradimas
- nevalingi akių judesiai
- pusiausvyros praradimas
Svaigimas nėštumo metu
Remiantis 2020 m. tyrimu, svaigimas yra dažniausiai pasitaikantis vestibulinis simptomas pirmuoju nėštumo trimestru. BPPV yra ypač dažnas nėštumo metu. Remiantis 2017 m. tyrimu, kuriame dalyviai buvo suskirstyti į moteris ir vyrus, BPPV moteris veikia dažniau nei vyrus, santykiu 2:1.
Veiksniai, galintys sukelti galvos svaigimą nėštumo metu, yra šie:
- hormonų lygio svyravimai
- ilgas gulėjimas lovoje
- tam tikrų maistinių medžiagų, įskaitant vitaminą D ir kalcį, metabolizmo pokyčiai
Daugelis žmonių nėštumo metu taip pat patiria galvos svaigimą. Tai gali sukelti keli veiksniai, įskaitant nestabilų cukraus kiekį kraujyje. Trečiojo trimestro metu, kai motina guli ant nugaros, kūdikis gali spaudžiami kai kurias pagrindines pilvo venas, o tai taip pat gali sukelti galvos svaigimą.
Svaigimo diagnozė
Sveikatos priežiūros specialistas gali diagnozuoti svaigimą atlikdamas klinikinį tyrimą ir surinkdamas informaciją apie jūsų simptomus ir ligos istoriją. Vertinant svaigimą gali būti naudingi tam tikri klinikiniai tyrimai ir stebėjimai. Tai apima galvos impulsų tyrimą arba Dix-Hallpike manevrą (pacientai greitai nuleidžiami iš sėdimos padėties į gulimą).
Kai kuriais atvejais svaigimui diagnozuoti gali būti reikalingi papildomi tyrimai, įskaitant vaizdo diagnostiką, klausos tyrimus ir pusiausvyros tyrimus.
Kiek laiko trunka galvos svaigimas?
BPPV požymiai ir simptomai gali atsirasti ir išnykti, o simptomai paprastai trunka mažiau nei minutę. Menjero ligos atveju galvos svaigimo epizodas gali trukti ilgiau nei 20 minučių. Migrenos sukeltas galvos svaigimas gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų.
Gydymas
Gydymo galimybės priklauso nuo galvos svaigimo priežasties. Simptomams palengvinti veiksminga yra vestibulinė reabilitacijos terapija ir vaistai, pvz., meklizinas (Antivert).
Galvos manevrai
Kanalito perstatymo manevras, taip pat žinomas kaip Epley manevras, naudojamas BPPV simptomams palengvinti. Šie specifiniai galvos manevrai gali padėti pašalinti kanalito kristalus (mažas daleles, galinčias sukelti galvos svaigimą) iš vidinės ausies kanalų. Kiekvienos gydymo sesijos metu reikia išlaikyti keturias pozicijas po 30-60 sekundžių ir, jei reikia, pakartoti kiekvieną poziciją keletą kartų. Sveikatos priežiūros specialistas gali padėti atlikti kiekvieną judesį seanso metu. Jis taip pat gali suteikti papildomų patarimų, kaip atlikti šią procedūrą namuose.
Vaistai
Meclizine yra antihistamininis vaistas, kuris dažnai vartojamas alergijoms gydyti. Meclizine veiksmingas gydant judėjimo ligą ar galvos svaigimą. Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms jis gali sukelti sumišimą ar net amneziją.
Pratimai
Yra keletas pratimų, padedančių sumažinti galvos svaigimo simptomus. Paprastai jie apima žingsniavimą vietoje arba tam tikrų pozicijų laikymą, siekiant pagerinti pusiausvyrą. Šie pratimai yra panašūs į tuos, kurie naudojami vestibulinės reabilitacijos terapijoje (VRT).
VRT apima pratimus, pritaikytus kiekvienam asmeniui ir jo simptomams. Po išsamaus klinikinio tyrimo taikomas vienas iš trijų pagrindinių metodų:
- pripratimas, kuris sumažina galvos svaigimą
- žvilgsnio stabilizavimas, kuris pagerina akių judesių kontrolę, kad galvos judesio metu regėjimas būtų aiškus
- pusiausvyros treniruotės, kurios pagerina stabilumą
Tačiau jei turite stiprų galvos svaigimą, geriausia kreiptis į patyrusį fizioterapeutą, kad jis suteiktų papildomų patarimų, o ne atlikti šiuos pratimus savarankiškai.
Operacija
Operacija gali būti būtina tam tikrų pagrindinių ligų, galinčių sukelti galvos svaigimą, pvz., smegenų auglio ar galvos traumos, gydymui.
Kaip sumažinti diskomfortą natūraliais būdais?
Yra keletas būdų, kaip natūraliai sumažinti galvos svaigimo sukeliamą diskomfortą. Pavyzdžiui, tam tikri maisto papildai, įskaitant ginkgo biloba ir melatoniną, gali padėti pagerinti miegą, kai kenčiate nuo galvos svaigimo. Taip pat yra daug galvos svaigimo pratimų, kuriuos galite atlikti namuose, pavyzdžiui, Brandt-Daroff pratimai, Semont manevras ir Foster manevras.
Eteriniai aliejai nuo galvos svaigimo
Eteriniai aliejai, tokie kaip levandų, gali padėti sustabdyti galvos svaigimą ir pykinimą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad šiuo metu nėra tyrimų, patvirtinančių eterinių aliejų naudą galvos svaigimo atveju.
Patarimai, kaip palengvinti galvos svaigimą
Galvos svaigimas gali būti labai nepatogus simptomas ir trikdyti kasdienę mūsų veiklą:
- Atsisėskite arba atsigulkite: jei jaučiate, kad jūsų pusiausvyra yra sutrikusi arba aplinkiniai daiktai sukasi, geriausia yra atsisėsti arba atsigulti ant lovos, grindų ar kito saugaus paviršiaus, kol praeis epizodas. Tai padės išvengti traumų ir sumažins stresą organizmui.
- Sulėtinkite kvėpavimą: gilaus ir lėto kvėpavimo technika gali padėti nuraminti nervų sistemą ir sumažinti galvos svaigimą.
- Vartokite pakankamai skysčių: dehidratacija gali būti viena iš galvos svaigimo priežasčių, todėl svarbu palaikyti tinkamą skysčių balansą organizme. Gerkite gryną vandenį, tinka ir arbatos ar sultiniai.
- Pasitelkite intraveninę terapiją: intraveninė terapija yra puikus būdas atsikratyti galvos svaigimo ir kovoti su įvairiomis jį sukeliančiomis priežastimis.
- Nors tokias problemas turėtų vertinti tik gydytojas specialistas (otorinolaringologas), tačiau galima kreiptis ir į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas apžiūrėjęs ausį, nustatys matomą problemą - ar tai uždegimas, būgnelio problema, ar visai kas kita.
- Skirkite daugiau dėmesio poilsiui: nuolatinis nuovargis ir stresas gali sukelti galvos svaigimą.
- Užsiimkite mankšta: jei svaigsta galva, kiekvieną dieną reikėtų daryti mankštą, trunkančią iki 15 min ir skirtą būtent galvos svaigimui mažinti. Tokią mankštą reikėtų atlikti 3 kartus per dieną. Tai nesudėtingi pratimai, skirti vidinės ausies dalims kontroliuoti.
Svarbu prisiminti, kad šie patarimai yra bendros gairės. Galvos svaigimas gali turėti daugybę priežasčių, todėl svarbu žinoti, kad vienas gydymo būdas negali atitikti visų atvejų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate galvos svaigimą, o ypač jei galvos svaigimo epizodai dažnai kartojasi ar ilgai trunka, kreipkitės į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir parinktų jums tinkamą gydymo planą.
Į gydytoją patariama kreiptis, jei galvos svaigimas yra neįprastai stiprus, pasikartojantis arba lydimas kitų rimtų simptomų.
Taigi, medicininė pagalba būtina:
- Esant staigiam ir stipriam svaigimui. Pavyzdžiui, atsiranda pojūtis, kad negalite išlaikyti pusiausvyros ar stovėti.
- Jei svaigimą lydi galvos skausmas, rankų ar kojų silpnumas, sunkumas kalbėti ar regos sutrikimai.
- Jei galvos svaigimas pasireiškia su pykinimu, vėmimu ar klausos sutrikimais, spengimu ausyse.
Jei žmogus pirmą kartą gyvenime patiria stiprų galvos svaigimą kartu su pykinimu ar vėmimu, patariu iškart kreiptis skubios pagalbos, ypač vyresnio amžiaus pacientams. Taip pat būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei galva sukasi kelias minutes ar valandas ir to nesate patyrę anksčiau.