Apie profilaktinių sveikatos patikrinimų svarbą kalbama nuolat, tačiau, kol nejaučiame skausmo ar kitų simptomų, bylojančių apie pablogėjusią sveikatą, vizitą pas gydytoją dažnai atidedame. Deja, bet simptomų nebuvimas neužtikrina nepriekaištingos sveikatos.
Statistika rodo, kad pasitikrinti sveikatą ypač vengia vyrai - jie kur kas rečiau negu moterys tikrinasi sveikatą profilaktiškai. Pasak Panevėžio Respublikinės ligoninės intervencinės kardiologijos skyriaus gydytojo kardiologo Karolio Bumblausko, toks elgesys po kelių ar keliolikos metų gali tapti gydymo reikalaujančia liga.
K. Bumblauskas pabrėžia, kad svarbiausia yra ligos profilaktika. „Kalbant apie laiku negydomas širdies ir kraujagyslių ligas, atsiranda miokardo infarkto, nestabilios krūtinės anginos, rezistencinės hipertenzijos ligų rizika. Visa tai - kadaise laiku nepradėto gydymo ar vengimo apsilankyti pas specialistus pasekmė.
Dažnai žmonės susimąsto tik sulaukę 55-60 metų, pradėjus blogėti bendrai sveikatai, tuomet jie ateina pas gydytoją su dideliais lūkesčiais, o mes, deja, jau nebegalime užkirsti kelio ligai, tik gydyti komplikacijas, ir tai yra kur kas sudėtingiau.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa vyrams ir moterims.
Kodėl Vyrai Vengia Profilaktinių Patikrinimų?
Pasak kardiologo K. Bumblausko, „Remiantis statistika, vyrų profilaktiniai apsilankymai pas gydytojus Lietuvoje, deja, yra gana reti. Tie, kurie anksčiau nėra susidūrę su sveikatos problemomis, retai kada tikrinasi profilaktiškai. Nebent jie pagal amžių priklauso kokių nors ligų rizikos grupei.
Dauguma vyrų būna priversti profilaktiškai pasitikrinti sveikatą tuomet, kai reikia pratęsti vairuotojo pažymėjimą ar atsinaujinti medicininę darbo knygelę, o kai kuriuos vyrus pas gydytoją atveda ir artimieji. Dar vienas labai svarbus veiksnys, veikiantis vyrų apsisprendimą apsilankyti pas gydytoją, yra ligos atvejis jų artimoje aplinkoje.
Jeigu šeimoje, darbe ar kitoje vyrui artimoje aplinkoje kas nors suserga tam tikra specifine liga, pavyzdžiui, onkologine arba širdies ir kraujagyslių liga, tai paskatina juos apsilankyti ir pasitikrinti“, - teigia K. Bumblauskas.
„Deja, vyrams sudėtingiau pripažinti, kad juos gali užklupti kokia nors liga, ypač kol jaučiasi gana gerai. Todėl vyrai dažnai ignoruoja pirmuosius simptomus, tai įrodo ir klinikinė praktika, ir stebėsenos rezultatai“, - įžvalgomis dalijasi K. Bumblauskas.
„Jeigu žmogus nejaučia jokių simptomų, tačiau liga yra diagnozuojama iš kraujo ar kitų tyrimų, jam sunku patikėti ir pripažinti, kad serga. Todėl tokie žmonės yra linkę netikėti diagnoze ir vengti gydymo vaistais.
Visuomet pacientą perspėju, kad, nepradėjus gydymo dabar, vėliau geriau nebus - po kelerių metų gali tekti gydyti jau įsisenėjusią ligą, o tai padaryti kur kas sunkiau, negu užbėgti ligai už akių, vos jai prasidėjus. Dažnai susiduriu su šia situacija dirbdamas su jaunesnio amžiaus pacientais, kuriems diagnozuojama arterinė hipertenzija ar aukštas cholesterolis. Kadangi sergant šiomis ligomis neskauda, vengiama vartoti vaistus. Taip dažniau elgiasi vyrai, tačiau pasitaiko ir nepatiklių moterų, įsitikinusių, kad propaguodamos sveiką gyvenimo būdą negali susirgti.
Širdies Ir Kraujagyslių Ligų Ypatumai Vyrams
„Kol moteris yra vaisinga, nepasiekusi klimakterinio periodo, ji turi teigiamą lytinio hormono estrogeno poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms, taip pat aterosklerozei. Todėl moterys širdies ir kraujagyslių ligomis dažniausiai pradeda sirgti vyresnio amžiaus, o vyrai - anksčiau.
Tai iliustruoja ir profilaktinės patikros programos - vyrai kviečiami tikrintis dešimčia metų anksčiau negu moterys. Vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis pradeda sirgti 40-45 metų, o jų sergamumas su metais tendencingai auga. Moterys pradeda sirgti dažniausiai apie 50-uosius metus ir jų sergamumas eksponentiškai auga maždaug iki 60 metų. 65-erių sulaukusių moterų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis netgi viršija vyrų“, - aiškina K. Bumblauskas.
Širdies Ir Kraujagyslių Ligų Simptomai
Kalbėdamas apie širdies ir kraujagyslių ligų simptomus, gydytojas kardiologas išskiria dvi simptomų kategorijas. „Tipiniai simptomai yra būdingi konkrečiai ligai ir nepriklauso nuo žmogaus, jo gyvenamosios vietos, amžiaus ar kitų veiksnių. Pavyzdžiui, tipiniai simptomai, būdingi išeminei širdies ligai, yra skausmas krūtinėje fizinio krūvio metu ir dusulys po sporto.
Netipiniai simptomai - mišrūs, nebūtinai vienai konkrečiai ligai būdingi simptomai, kuriuos sunku diferencijuoti ir tiriant dažnai išaiškinamos kelios ligos. Statistika rodo, kad vyrai dažniausiai skundžiasi tipiniais, moterys - netipiniais simptomais, tokiais kaip širdies permušimai, skausmas kakle ir kitokie diskomfortą sukeliantys požymiai. O vyrai dažniausiai turi konkrečių skundų, susijusių su negebėjimu atlikti tam tikrų kasdienių veiksmų, tokių kaip lipti laiptais neuždusus“, - apie skirtingus širdies ir kraujagyslių ligų simptomus pasakoja K. Bumblauskas.
Padidėjęs Cholesterolio Gydymas
„Cholesterolio norma kiekvienam pacientui nustatoma pagal rizikos laipsnį, gretutinių ligų ir turimų žalingų įpročių veiksnius. Liūdna tiesa tokia, kad visoje Europos Sąjungoje Lietuva pirmauja dėl mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Jeigu pacientas renkasi negydyti padidėjusio cholesterolio, išauga tikimybė susirgti miokardo infarktu ir kitomis ligomis. Padidėjęs cholesterolio kiekis dažniausiai gydomas statinais - vaistais, kurie mažina ne tik cholesterolį, bet ir riziką patirti insultą ar infarktą“, - apie padidėjusio cholesterolio gydymą pasakoja K. Bumblauskas.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis cholesterolį mažinančių vaistų (statinų) vartojimas gali sumažinti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Lėtinė Obstrukcinė Plaučių Liga (LOPL)
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra progresuojanti kvėpavimo takų liga, kuriai būdingas nuolatinis oro srauto apribojimas plaučiuose. Ši būklė dažniausiai išsivysto dėl ilgalaikio kenksmingų dalelių ar dujų, ypač tabako dūmų, poveikio, kuris sukelia uždegimą ir pažeidžia plaučių audinį.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 40 metų žmonėms, ypač tiems, kurie ilgą laiką rūko ar buvo veikiami aplinkos teršalų. Liga yra lėtinė ir negrįžtama, tačiau tinkamas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali sulėtinti jos progresavimą, sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
LOPL Priežastys Ir Rizikos Veiksniai
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) išsivysto dėl ilgalaikio kvėpavimo takų ir plaučių audinio pažeidimo, kurį dažniausiai sukelia kenksmingos medžiagos.
- Rūkymas: Tabako dūmai yra pagrindinė Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) priežastis, sukelianti lėtinį uždegimą ir plaučių audinio destrukciją.
LOPL Simptomai
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) simptomai dažniausiai išsivysto lėtai, todėl liga gali ilgai likti nepastebėta.
- Dusulys: Sunkumas kvėpuoti, ypač fizinio krūvio metu.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) paūmėjimai - tai staigus simptomų pablogėjimas, dažnai sukeltas infekcijų ar teršalų poveikio.
LOPL Diagnozė
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) diagnozė nustatoma remiantis simptomais, medicinine istorija ir tyrimais.
- Spirometrija: Pagrindinis LOPL diagnostikos testas, matuojantis plaučių tūrį ir oro srautą kvėpuojant.
LOPL Gydymas
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) visiškai išgydyti neįmanoma, tačiau gydymas padeda kontroliuoti simptomus, mažinti paūmėjimų riziką ir gerinti gyvenimo kokybę.
- Rūkymo metimas: Svarbiausias žingsnis, sulėtinantis ligos progresavimą.
LOPL Poveikis Kasdieniam Gyvenimui
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga gali žymiai riboti kasdienę veiklą, tokią kaip vaikščiojimas, laiptų lipimas ar net apsirengimas. Dėl nuolatinio dusulio ir nuovargio gali sumažėti gyvenimo kokybė, atsirasti emocinių problemų, tokių kaip nerimas ar depresija. Norint sumažinti šį poveikį, svarbu dalyvauti plaučių reabilitacijos programose, ieškoti artimųjų paramos ir, jei reikia, kreiptis į psichologą.
LOPL Prevencija
Jei jaučiate nuolatinį dusulį, lėtinį kosulį, skrepliavimą ar kitus LOPL simptomus, kreipkitės į gydytoją.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
„Šeimos gydytojas turėtų kasmet pasiūlyti pasitikrinti sveikatą profilaktiškai. Profilaktinis sveikatos patikrinimas bent kartą per metus yra būtinas visiems, net jeigu nejaučiate jokių simptomų. Sveikata turi būti svarbiausia pagrindinių darbų sąraše. Kuo geriau vykdoma profilaktika, tuo geresnių rezultatų pasiekiama, padidėja ilgaamžiškumas ir pagerėja gyvenimo kokybė. Tad patariu pasitikrinti laiku, o esant ligai - paisyti gydytojo rekomendacijų. To nepadarius, liga anksčiau ar vėliau vis tiek pasivys, tuomet kova su ja bus kur kas sudėtingesnė“, - atkreipia dėmesį gydytojas kardiologas K. Bumblauskas.
Kitos Dusulio Priežastys
Dusulys gali pradėti varginti ne tik dėl kvėpavimo takų problemų. Jūs ką tik patyrėte sunkų fizinį krūvį: skaldėte malkas, vijotės maršrutinį taksi ar praleidote audringą meilės naktį. Dusulys sveiką žmogų gali pradėti kamuoti kilus įtampai.
Kai patiriamas didelis fizinis krūvis, raumenims prisotinti reikia daugiau deguonies ir oro. Tokiu atveju netreniruota kvėpavimo sistema nespėja patenkinti visų raumenų poreikių. Audiniams laikinai ima stigti deguonies.
Jūs dažnai peršąlate, kosėjate, vakarais gali pakilti nedidelė temperatūra. Greičiausiai prieš mėnesį sirgote virusine infekcija. Gali būti, jog jus vargina chroniškas bronchitas. Didelio pavojaus, žinoma, nėra, tačiau gyvenimo kokybė pablogėja. Be to, yra rizika susirgti lėtine obstrukcine plaučių liga, kai bronchai ir plaučiai tampa suglebę, blogai prisipildo oro, atsiranda sąaugų.
Dusulys atsiranda staiga po įprasto krūvio, lipant laiptais į 3-4 aukštą, kur anksčiau jūs užbėgdavote lengvai ir be jokių problemų? Reikia būtinai nueiti pas kardiologą ir, pasidaryti širdies kardiogramą. Galbūt tai pirmasis stenokardijos simptomas.
Jūs susinervinote, susibarėte su vyru ar viršininku ir staiga negalite nei įkvėpti, nei iškvėpti… Dusulys - dažnas stresų, depresijų, paprasčiausiai blogos nuotaikos palydovas. Tokiu atveju organizmui reikia papildomo deguonies kiekio, nes stipriai susijaudinus gali atsirasti kvėpavimo spazmų.
Svaigsta galva, esate išbalęs, jaučiate silpnumą, rodos, negaluoja visas kūnas, rytais jaučiatės tarsi sudaužytas… Tačiau tyrimai rodo, kad širdis sveika. Pasidarykite kraujo tyrimus - greičiausiai jums anemija, kurios simptomai panašūs į visus „klasikinio” chroniško nuovargio sindromo požymius.
Dusulys vargina tuomet, kai pažaidžiate su kate, įkvepiate laikraščio dulkių arba pauostote egzotišką gėlę. Tai panašu į bronchinės astmos priepuolį.
Be dusulio, dažnai skauda galvą: galbūt patyrėte traumą arba persirgote gripu. Arba galbūt neseniai patyrėte mikro insultą? Pablogėjo pastabumas, nuolat norisi miego… Dusulys dažnai vargina sutrikus galvos smegenų kraujotakai, sergant epilepsija, smegenų žievės uždegimu.
Kaip Pasitikrinti Plaučius?
- Testas Nr. 1: Matuojamas kvėpavimo sulaikymas įkvėpimo metu. Kvėpuodami normaliu ritmu, ramiai pasėdėkite penkias minutes. Paskui kuo giliau įkvėpkite, visiškai iškvėpkite, dar kartą įkvėpkite ir sulaikykite kvėpavimą, užspausdami nosį pirštais. Normali kvėpavimo sulaikymo įkvėpimo metu trukmė - 40-45 sekundės. Ir neturi būti jokio kosulio.
- Testas Nr. 2: Kokiu atstumu jums pavyks užpūsti žvakę, nepradėjus kosėti ir „nesprogus” nuo įtampos?