Žaizdelės burnoje - skausmingos ir erzinančios, netikėtai sukeliančios diskomfortą. Nedidelės opos burnoje gali atsirasti bet kada ir pridaryti rūpesčių. Burnos gleivinės opa yra nedidelė žaizdelė, dažniausiai atsirandanti ant liežuvio, dantenų, vidinėje lūpų ar skruostų pusėje, gomuryje.
Ši problema gali turėti įvairių priežasčių, įskaitant mechaninį sužalojimą, pavyzdžiui, įbrėžimą ar įkandimą, taip pat hormoninius pokyčius, stresą, virusines infekcijas ar netgi tam tikrus maisto produktus. Daugelis žmonių, turinčių burnos žaizdelių, gali nežinoti, kaip jas gydyti ar palengvinti diskomfortą. Svarbu pabrėžti, kad nors daugelis burnos žaizdelių išnyksta savaime per kelias dienas ar savaites, yra keletas priemonių, kurios gali pagreitinti gijimo procesą ir sumažinti skausmą.
Žaizdelės burnoje mediciniškai vadinamos aftomis, dažniausiai pasireiškiančios kaip nedidelės, skausmingos opelės ant burnos gleivinės. Jos gali pasirodyti ant lūpų, skruostų, liežuvio ar gomurio ir kartais sukelti sunkumų valgant, geriant ar net kalbant.
Susiformavusios žaizdos burnoje būna šiek tiek paburkusios, apvalios arba ovalios formos, rausvos, baltos, pilkos ar geltonos spalvos.
Opa - tai apvali ar ovali, neretai - paburkusi, raudona, geltona, pilka ar balta žaizdelė burnoje, dažniausiai atsirandanti vidinėje skruostų ar lūpų pusėje (tačiau galimos ir kitos šios burnos ertmės problemos „lokacijos“ vietos - dantenos, liežuvis, gomurys), lydima ne tik nemalonaus skausmo, bet ir diskomforto, gyvenant kasdienį gyvenimą - valgant, kalbant ir pan.
Burnos ertmės problemos, nors ir yra vertinamos atlaidžiau, turėtų būti traktuojamos vienodai kaip ir visi organizmo sutrikimai. Taip yra dėl to, kad sudėtingesnės ligos dažnai pirmuosius simptomus signalizuoja būtent per burnos ertmę: patinusios dantenos, skausmingas valgymas, nemalonus burnos kvapas - tai vos keletas simptomų galinčių reikšti organizme esančias problemas.
Vienas dažniausiai pasitaikančių burnos ertmės negalavimų - tai burnos opelės.

Žaizdelių burnoje atsiradimo priežastys
Žaizdelių sukėlėjai Paprastai žaizdelės burnoje atsiranda ir išnyksta, tačiau kartais tai virsta lėtiniu uždegimu. Dažniausios opelių atsiradimo priežastys yra dantenų ir minkštųjų burnos ertmės audinių pažeidimai. Tai gali nutikti minkštuosius audinius pažeidus aštriais paviršiais, pavyzdžiui nuskilus danties kaului ar susidėjus breketus.
- Opelė gali susiformuoti ir tada, kai įsikandama sau į skruostą ar liežuvį.
- Netinkama mityba. Yra žinoma, jog tie, kurių mitybos racione yra mažai geležies, vitamino B, turi padidintą riziką susirgti aftiniu stomatitu. Geležies galima gauti iš mėsos, o vitamino B - iš riešutų.
- Alergija maistui. Visai tikėtina, jog opas gali išprovokuoti ir tam tikri vartojami maisto produktai, kuriems galimai esate alergiški, o neretai - tiesiog per daug aštrus maistas.
- Hormoniniai pokyčiai. Ne paslaptis, jog opų burnoje gali padaugėti prieš mėnesines, taip pat - po jų.
- Žaizdelės burnoje gali atsirasti ir dėl įvairių lėtinių susirgimų, taip pat pastarąsias gali išprovokuoti ir dažnas medikamentų vartojimas.
- Polinkis į opas gali būti ir paveldėtas.
Taip pat opeles sukelia netaisyklingas dantų valymas ar per kieti dantų šepetėlio šereliai. Jei burnoje pastebėjote žaizdeles - jas galėjo sukelti ir naudojami cheminiai preparatai ar burnos gleivinei nepriimtini vaistai, kurie gali būti infekcinės ligos priežastis.
Konservantai maiste, stresas, nuovargis, nusideginimas maistu - nemalonų skausmą sukeliančių žaizdelių atsiradimo priežastys, kurios gali būti pačios įvairiausios, todėl nėra vieno atsakymo į klausimą, kodėl burnos opelės vis pasikartoja. Tai gali būti ir paprasčiausias nusilpusio organizmo signalas, tačiau nusilpęs organizmas gali būti atstatomas vitaminais, subalansuota mityba ir tinkamu poilsiu.
Netinkamai traktuojant opelių atsiradimą galima sukelti komplikacijas bei padidėja rizika atsirasti bakterinėms infekcijoms, burnos ertmės uždegimui ar susiformuoti dantų pūliniams.
Aftinio stomatito atsiradimo priežastys gali būti labai įvairios - nusilpęs imunitetas, netinkama mityba, virusinės ir bakterinės infekcijos, tiesioginiai burnos pažeidimai, stresas, virškinimo sutrikimai ar net onkologinės ligos. Taigi, apie kiekvieną iš jų plačiau.
- Tiesioginiai burnos pažeidimai. Neatsargus dantų valymas, breketai, dantų plokštelės, per karšto, aštraus maisto valgymas - visa tai taip pat padidina aftinio stomatito atsiradimo riziką.
- Nusilpęs imunitetas. Dėl nusilpusio imuniteto atsiranda ne tik įvairios peršalimo ligos, bet ir nemalonios žaizdelės burnoje, ant lūpų.
- Virusinės ir bakterinės infekcijos. Herpinio tipo stomatito sukėlėjas - Herpes simplex virusas. Blogiausia tai, kad šis virusas išlieka organizme ir yra linkęs kartotis tuomet, kai žmogus perserga gripu, jo nusilpęs imunitetas, vargina stresas. Be to, herpinio tipo stomatitas yra užkrečiamas tiesiogiai kontaktuojant su sergančiuoju. Dažnai po pirminės infekcijos atsiranda antrinė - herpinė infekcija, kurios viena iš populiariausių formų yra lūpų pūslelinė.
- Onkologinės ligos. Vartojami vaistai nuo vėžio gali sukelti šalutinį poveikį - žaizdelių atsiradimą burnos ertmėje.
Vitaminų trūkumas. Kai organizmui trūksta vienų ar kitų mineralinių medžiagų, vitaminų, opa burnoje, kartu su visa „puokšte“ kitų galimų sveikatos problemų - tikėtinas svečias. Itin akcentuoti reikėtų vitamino B12, geležies, folio rūgšties trūkumą.
Nerimas ir stresas - negatyvūs jausmai, kuriems pasiduodame, ilgainiui veikia mūsų bendrą emocinę būklę ir netgi imunitetą.
Kaip atpažinti opelę burnoje?
Opelės paprastai atrodo kaip nedidelės žaizdelės atsiradusios ant liežuvio arba vidinėje žandų pusėje. Kartais jas galima pastebėti ir ant dantenų. Tai apvalios baltos arba pilkšvos spalvos žaizdelės su raudonomis sienelėmis. Tokio tipo opelės būna gana skausmingos, sukelia nemalonų pojūtį valgant maistą, gali atsirasti patinusios dantenos, sudėtingesniais atvejais tampa sunkiau judinti lūpas - kalbėti.
Aftiniui stomatitui yra būdinga viena opa arba jų grupė, kuri susiformuoti gali ant skruostų, lūpų vidinėje pusėje, ant liežuvio. Ši stomatito forma yra viena iš dažniausių ir gali varginti tiek suaugusius žmones, tiek vaikus. Be to, vaikams gali padidėti seilių išsiskyrimas, dėl skausmingų opelių vaiko apetitas bus sumažėjęs.
Kaip gydyti burnos opeles?
Kol opa gyja, susilaikykite nuo aštraus, sūraus, rūgštaus ar karšto maisto, venkite tų maisto produktų, kurie galėjo opą išprovokuoti. Visą gijimo laikotarpį kruopščiai valykite dantis, pageidautina, minkštu dantų šepetėliu.
Norint išvengti nemalonių burnoje atsirandančių žaizdelių pirmiausia reikia nustatyti jų priežastis. Paprastai jei tai momentinės opelės - užtenka vengti aštraus ar rūgštaus maisto, o dezinfekavimą atlikti skalaujant šiltu pasūdytu vandeniu. Druska panaikins susikaupusias bakterijas ir padės greičiau užgyti žaizdelei. Patariama reguliariai prižiūrėti dantis, tačiau vengti aštrios konsistencijos burnos skalavimo skysčio, kuris gali dar labiau paskatinti žaizdelių plitimą.
Laimei, vaistinėje galima rasti daugybę burnos higienos produktų, kurie efektyviai gydo aftinį stomatitą ir numalšina burnos ertmės opelių sukeltą skausmą.
Nemedicininiai sprendimai gali apimti burnos higienos gerinimą, specialias dietas, kuriomis siekiama sumažinti dirginimą, ir streso valdymo strategijas.
Gydymo būdai
- Burnos skalavimas druskos tirpalu arba vandenilio peroksidu. Šie skysčiai gali padėti dezinfekuoti žaizdelę ir sumažinti uždegimą.
- Teisingas burnos higienos palaikymas. Reguliariai valantis dantis ir taikant tinkamą burnos priežiūrą, galima sumažinti bakterijų ir infekcijos riziką.
- Vitaminų ir mineralų papildai. Kai kurie žmonės pastebi, kad jų burnos žaizdelės atsiranda dėl tam tikrų vitaminų ar mineralų trūkumo organizme. Papildai, tokie kaip vitaminas B12 ar folio rūgštis, gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir sumažinti žaizdų pasikartojimo tikimybę.
- Streso valdymas. Kadangi stresas gali būti viena iš burnos žaizdelių priežasčių, svarbu atrasti streso valdymo būdus ir siekti sumažinti patiriama įtampą.
- Venkite aštrių ir rūgščių maisto produktų. Toks maistas gali sudirginti jau esančią žaizdelę ir padidinti skausmą.
Gera burnos ertmės sveikata tik jūsų rankose - belieka pasinaudoti pažangiausių technologijų suteikiamomis galimybėmis.
Daug padėti gali specialiai sukurtas burnos irigatorius, kuris valo dantis ir visą burnos ertmę itin švelniai. Nedidelė, tačiau pakankamai intensyvi irigatoriaus vandens srovė pašalina apnašas ir nešvarumus iš sunkiausiai prieinamų tarpdančių vietų.
Tad opų gijimui yra naudojama burnos higienos priemonės, kurių pasirinkimas yra labai įvairus ir platus - pradedant geliais, purškalais ir baigiant skalavimo skysčiais. Tad kaip nepasimesti ir išsirinkti iš tokios gausybės gydymo priemonių?
Visų pirma, reikėtų atsižvelgti į opų tipą. Pavyzdžiui, gelis yra rekomenduojamas tada, kai yra pavienės burnos opos, ribotai pažeistose vietose. O štai purškalas bus skiriamas daugiau tuo atveju, kai pacientą vargina dauginės burnos opos arba opos, kurios yra sunkiai prieinamose vietose.
Skalavimo skystis yra rekomenduojamas tada, kai žmogų vargina dauginės, išplitusios burnos opos, kurios gali atsirasti pakartotinai tuomet, kai sergama ortodontinėmis ligomis.
Visos šios gydymo priemonės ne tik kad numalšina aftinių opelių keliamus skausmus, bet ir padeda joms greičiau sugyti. Be to, tam tikri vaistai, kurie yra skirti burnos opoms gydyti savo sudedamosiose dalyse turi alavijų. Yra žinoma, jog dar Senovės Egipte alavijai buvo vartojami kaip vaistiniai augalai odos ligoms gydyti, o šiomis dienomis - įvairiems nudegimams gydyti bei uždegimams, skausmui slopinti.
„Anaftin“ tiekiamas skysčio, purškalo ir gelio pavidalais. Jų sudedamosios dalys yra tos pačios, tačiau skiriasi medicinos priemonių forma. Pavyzdžiui, skalavimo skystis tinkamiausias, kai aftinių opų skaičius yra gana didelis ir jos nusėdusios didesniąją dalį burnos gleivinės. „Anaftin“ purškalą ir gelį patogiau vartoti ant tam tikrų pažeistų sričių.
Geliu gydomi nesunkiai pasiekiami pažeidimai, o purškalu - tam tikros opelių apimtos sritys. Kiekvienas pacientas gali pasirinkti sau tinkamiausią formą. Medicinos priemonė „Anaftin“ yra unikalios sudėties produktas, padedantis sumažinti opelių sukeliamą skausmą ir pagreitinti šių nemalonių pažeidimų gijimą. Priemonę galima naudoti tiek, kiek reikia (geriausiai po valgio ir dantų valymo, tuomet susiformuojanti plėvelė bus patvaresnė).
Atsiradus opai burnos gleivinėje praneša apie sveikatos problemas. Todėl pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją, pasidomėti savo sveikata ir skirti jai daugiau dėmesio.
Jei aftos kartojasi dažnai, tuomet parenkamos specialios priemonės, mažinančios jų sukeliamą skausmą ir greitinančios jų gijimą. Siekiama profilaktinėmis priemonėmis sumažinti aftų atsiradimo tikimybę.
Jei burnos opos neužgyja net naudojant specialias priemones arba jos formuojasi itin dažnai ir ypač dideliais kiekiais, tuomet reikėtų ieškoti jų atsiradimo priežasčių.
Naujausios terapijos galimybės gali apimti lazerinę terapiją ir imunoterapiją, kurios gali būti taikomos sunkiems atvejams.
Svarbu! Nors dauguma žaizdelių burnoje yra nekenksmingos ir išnyksta savaime, būna situacijų, kai patartina kreiptis į gydytoją. Jei žaizdelės neužgyja per kelias savaites, nuolatos atsiranda arba yra itin skausmingos, sukeliančios karščiavimą ar kitus simptomus, svarbu pasitarti su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.
Gyvenimas su žaizdelėmis burnoje gali būti nepatogus, tačiau laikantis tinkamos burnos higienos, tinkamo maisto raciono, streso valdymo praktikų, atrandant žaizdelių keliamą diskomfortą palengvinančius kitus būdus, daugelis gali sumažinti burnos žaizdelių pasikartojimo tikimybę ir lengviau jas įveikti.
Liežuvio ligos
Liežuvio ligos dažniausiai paveikia burnos ertmę, ypač liežuvį, kuris yra raumeninis organas, atsakingas už kalbėjimą, skonio suvokimą ir maisto judėjimą. Liežuvio paviršius yra padengtas gleivine, kurioje yra skonio receptoriai ir įvairios liaukos, kurios gamina seiles.
Liežuvio ligos apima įvairias patologijas, kurios gali pasireikšti liežuvio paviršiuje ir struktūrose. Tai gali būti uždegimai, infekcijos, navikai, alerginės reakcijos ar autoimuninės ligos. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali paveikti žmogaus gebėjimą kalbėti, valgyti ir bendrauti, taip pat gali sukelti skausmą ir diskomfortą.
Liežuvio ligų priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima bakterines, virusines ar grybelines infekcijas, sužalojimus, alergijas, autoimunines reakcijas, taip pat vitaminų trūkumą, ypač B grupės vitaminų. Be to, tam tikros lėtinės ligos, tokios kaip diabetas, gali padidinti riziką susirgti liežuvio ligomis.
Pagrindiniai liežuvio ligų simptomai gali būti skausmas, patinimas, paraudimas, deginimo pojūtis, skonio praradimas, burnos džiūvimas ar net opų susidarymas.
Liežuvio ligų diagnostika dažnai prasideda nuo klinikinio tyrimo, kurio metu gydytojas apžiūri liežuvį ir burnos ertmę. Gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, kultūros ar biopsijos, siekiant nustatyti infekcijos pobūdį ar kitus ligos mechanizmus.
Liežuvio ligų gydymas priklauso nuo ligos pobūdžio ir gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti antibiotikus, priešgrybelinius vaistus, antihistamininius preparatus ar kortikosteroidus, priklausomai nuo ligos priežasties.
Burnos vėžys
Burnos vėžys - tai viena pavojingiausių burnos ertmės ligų. Laiku nepradėtas gydyti burnos vėžys gali tapti mirtina liga, o simptomus pastebėti ne visuomet paprasta.
Dažniausiai burnos vėžys yra pastebimas tuomet, kai kurioje nors burnos ertmės vietoje atsiranda neišnykstantis skausmas ir patinimas.
Alkoholio ir rūkalų vartojimas yra pagrindinės priežastys burnos vėžiui atsirasti. Jei pacientas reguliariai rūko arba piktnaudžiauja alkoholiu, burnos vėžio tikimybė padidėja maždaug 6 kartus, tačiau ir rūkantiems ir vartojantiems alkoholį rizika susirgti padidėja net iki 15 kartų.
Tarp papildomų rizikos faktorių yra ir genetika (vėžio atvejai šeimos istorijoje) ir įprotis daug laiko praleisti saulėje, nesisaugant nuo kenksmingų UV spindulių.
Net ir pastebėjus kai kuriuos nerima keliančius vėžio simptomus, rekomenduojame nepanikuoti - tai gali būti dantenų ligos sukelti simptomai.
Bet kuriuo atveju, apie šiuos požymius rekomenduojame informuoti savo gydytoją odontologą.
| Liga | Priežastys | Simptomai | Gydymas |
|---|---|---|---|
| Aftinis stomatitas | Nusilpęs imunitetas, netinkama mityba, stresas, traumos | Skausmingos opos burnoje | Burnos skalavimas, specialūs geliai ir purškalai |
| Herpetinis stomatitas | Herpes simplex virusas | Mažos pūslelės, skausmas | Antivirusiniai vaistai |
| Liežuvio ligos | Infekcijos, traumos, vitaminų trūkumas | Skausmas, patinimas, skonio pokyčiai | Priklauso nuo priežasties, gali būti antibiotikai ar priešgrybeliniai vaistai |
| Burnos vėžys | Rūkymas, alkoholio vartojimas, genetika | Neišnykstantis skausmas, patinimas | Chirurgija, radioterapija, chemoterapija |