Kas Gali Būti, Kad Ūžia Galva: Priežastys ir Sprendimo Būdai

Galvos svaigimas yra simptomas, kurį esame patyrę daugelis ir į kurį dažnai nekreipiame pakankamai dėmesio. Šiame straipsnyje tyrinėsime galvos svaigimą iš visų pusių. Paaiškinsime, kodėl svaigsta galva, kokios yra galvos svaigimo priežastys. Pirmiausia svarbu suprasti, kad galvos svaigimas yra tik simptomas, atsirandantis dėl įvairių veiksnių. Dažnai šie veiksniai gali būti išoriniai, kaip, pavyzdžiui, supimas mašinoje. Tačiau kartais, galvos svaigimas signalizuoja apie kur kas rimtesnes priežastis ir sveikatos sutrikimus.

Galvos svaigimą esame patyrę kiekvienas, tačiau dažni galvos svaigimo epizodai, nesvarbu, truktų kelias sekundes ar ilgiau, signalizuoja apie vestibuliarinę disfunkciją.

Vidinės ausies schema

Galimos Galvos Svaigimo Priežastys

Tikrojo galvos svaigimo priežastys yra įvairios. Dažniausiai galva svaigsta dėl periferinės vestibulinės sistemos ir vidinės ausies pažeidimo. Tokiu atveju žmogus gali sirgti vestibuliniu neuritu, Menjero liga arba gerybiniu paroksizminiu poziciniu galvos svaigimu.

Vestibuliarinės Priežastys:

• Akustinė neuroma: akustinė neuroma yra gerybinis prieanginio sraigės nervo, atsakingo už informacijos apie aplinkos garsus ir galvos padėtį, navikas.
• Autoimuninė vidinės ausies liga: ši liga atsiranda dėl klaidingai veikiančios imuninės sistemos, kai gynybinės sistemos pradeda atakuoti kūno ląsteles, veikiančias ausį.
• Gerybinis paroksizminis galvos svaigimas: tai trumpalaikis ir epizodinis galvos svaigimo priepuolis, kurį sukelia galvos judesiai, dažniausiai pasireiškiantis galvos svaigimu ir nistagmu (akies nevalingas, pasikartojantis judėjimas). Tai yra viena dažniausių galvos svaigimo priežasčių, net 39 proc.
• Cholesteatoma: tai lėtinis vidurinės ausies uždegimas, kurio metu vidurinėje ausyje formuojasi daugiasluoksnis ragėjantis epitelis vidurinėje ausyje.
• Vestibulinis neuronitas: prieanginio sraigės nervo uždegimas, sukeliantis stiprų galvos sukimąsi.
• Mal de Debarquement sindromas (MdDS): retas sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis po ilgalaikio pasyvaus judesio, pvz., skrydžio lėktuvu ar kruizo laivu.
• Menjero liga: būklė, kurią sukelia padidėjęs skysčių kaupimasis vidinėje ausyje.
• Perilimfinė fistulė: ovalaus lango plyšimas, mažos anatominės struktūros, atskiriančios vidurinę ausį nuo skysčiu užpildytos vidinės ausies.

Nevestibuliarinės Priežastys:

Nevestibuliarinės galvos svaigimo priežastys gali būti netiesiogiai susijusios su vestibuliarinės sistemos veikimu.

• Karotidinio sinuso refleksas: karotidinio sinuso refleksas reguliuoja kraujospūdį, sutraukdamas apatinių galūnių kraujagysles ir plėsdamas galvos kraujagysles sumažėjus kraujospūdžiui miego arterijoje.

Išoriniai veiksniai:

Galvos svaigimas gali būti sukeliamas ne tik įvairių sveikatos problemų, bet ir įvairių išorinių veiksnių.

• Greitas judėjimas ir posūkiai, pavyzdžiui, staigus automobilio stabdymas arba kėlimasis iš gulto.
• Erdvinis aplinkos dezorientavimas, dažnai pasireiškiantis po ilgo skrydžio arba kruizo laivu.
• Įvairūs vaizdiniai arba ilgalaikė koncentracija į ekraną gali sukelti svaigimą.

Galvos svaigimas gali būti įvairių priežasčių pasekmė

Kada Galvos Svaigimas Gali Būti Pavojingas?

Neretai svaigimo priežastimi, anot gydytojos, tampa ir galvos smegenų ligos, kurių metu pažeidžiama centrinė vestibulinė sistema. Tai tokie susirgimai, kaip migrena, galvos smegenų kraujotakos ligos, epilepsija ar išsėtinė sklerozė.

Svaigstanti galva gali būti įspėjimas ir apie rimtą ligą, pavyzdžiui, galvos smegenų kraujotakos sutrikimą. Šią ligą lydi ir tokie požymiai, kaip rankų bei kojų silpnumas arba aptirpimas, sutrikusi kalba, rijimas, atsiradusi veido asimetrija. Žmogui gali dvejintis, kankinti labai stiprus galvos skausmas ir panašiai. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimas nėra dažna svaigimo priežastis, bet ji - labai pavojinga, todėl pajutus tokius negalavimus būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Ūžesys ausyse gali atsirasti ir po garsaus koncerto ar didelio streso, todėl atpažinti tinitą gali būti sunku. Kadangi tinitą sukeliančių priežasčių gali būti labai daug ir įvairių - dažniausiai prireikia įvairių specialistų pagalbos.

Susirūpinti ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją būtina, jei staiga pasireiškia stiprus, aiškiai juntamas galvos svaigimas, lydimas kitų nerimą keliančių simptomų. Pavojų gali rodyti naujai prasidėjęs intensyvus galvos skausmas, dvejinimasis akyse ar regėjimo pakitimai, sunkumai ryjant ar sutrikusi kalba, netikėtai atsiradęs klausos suprastėjimas ar prikurtimas.

Taip pat nerimą turėtų kelti vienos rankos ar kojos silpnumas, nestabilumas ar nesugebėjimas paeiti be pagalbos, nuolatinis vėmimas, krūtinės skausmas, taip pat labai sulėtėjęs arba itin dažnas pulsas.

Kaip Palengvinti Galvos Svaigimą?

Galvos svaigimas gali būti labai nepatogus simptomas ir trikdyti kasdienę mūsų veiklą.

• Atsisėskite arba atsigulkite: jei jaučiate, kad jūsų pusiausvyra yra sutrikusi arba aplinkiniai daiktai sukasi, geriausia yra atsisėsti arba atsigulti ant lovos, grindų ar kito saugaus paviršiaus, kol praeis epizodas. Tai padės išvengti traumų ir sumažins stresą organizmui.
• Sulėtinkite kvėpavimą: gilaus ir lėto kvėpavimo technika gali padėti nuraminti nervų sistemą ir sumažinti galvos svaigimą.
• Vartokite pakankamai skysčių: dehidratacija gali būti viena iš galvos svaigimo priežasčių, todėl svarbu palaikyti tinkamą skysčių balansą organizme. Gerkite gryną vandenį, tinka ir arbatos ar sultiniai.
• Pasitelkite intraveninę terapiją: intraveninė terapija yra puikus būdas atsikratyti galvos svaigimo ir kovoti su įvairiomis jį sukeliančiomis priežastimis.
• Skirkite daugiau dėmesio poilsiui: nuolatinis nuovargis ir stresas gali sukelti galvos svaigimą.
• Užsiimkite mankšta: jei svaigsta galva, kiekvieną dieną reikėtų daryti mankštą, trunkančią iki 15 min ir skirtą būtent galvos svaigimui mažinti. Tokią mankštą reikėtų atlikti 3 kartus per dieną. Tai nesudėtingi pratimai, skirti vidinės ausies dalims kontroliuoti.

Svarbu prisiminti, kad šie patarimai yra bendros gairės. Galvos svaigimas gali turėti daugybę priežasčių, todėl svarbu žinoti, kad vienas gydymo būdas negali atitikti visų atvejų.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Nors tokias problemas turėtų vertinti tik gydytojas specialistas (otorinolaringologas), tačiau galima kreiptis ir į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas apžiūrėjęs ausį, nustatys matomą problemą - ar tai uždegimas, būgnelio problema, ar visai kas kita.

Jei jaučiate galvos svaigimą, o ypač jei galvos svaigimo epizodai dažnai kartojasi ar ilgai trunka, kreipkitės į gydytojų ekspertų komandą, kuri visada yra pasiruošusi Jums padėti susigrąžinti gyvenimo kokybę.

Ūžesys Galvoje: Kas Tai Yra Ir Kaip Jį Atpažinti?

Netikėtai ausyse ar galvoje atsiradęs ūžesys, kitaip dar vadinamas tinitu, daugelį žmonių gali ne juokais išgąsdinti ir sutrikdyti. Dėl kokių priežasčių šis simptomas kyla ir ar dėl jo reikėtų sunerimti?

„Tinitas (ūžesys) - garso suvokimas ausyse ar galvoje, nesant išorinio ar vidinio garso šaltinio. Iš tiesų, tai gana dažnas simptomas, su kuriuo, mokslinės literatūros duomenimis, susiduria maždaug 10-19 proc.

Ūžimą ausyse žmonės dažnai apibūdina kaip spengimą, cypimą, zvimbimą, dundėjimą, traškėjimą, švilpimą ar pulsuojančius garsus.

Ūžesys galvoje, anot V. Vainutienės, atsirasti gali ir pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, mat jų klausą neigiamai veikia intensyvus chemoterapinis gydymas.

Tinitas - visi ūžesiai, atsirandantys galvoje ar ausyse. Tai gali būti ūžimas, cypimas, spengimas, čiurlenimas, ošimas, gaudimas. Dažniausiai jis atsiranda staiga ir, nors yra nepavojingas, sukelia labai nemalonų bei ilgainiui sekinantį pojūtį.

Kadangi tinitą sukeliančių priežasčių gali būti labai daug ir įvairių - dažniausiai prireikia įvairių specialistų pagalbos. Svarbu žinoti ir tai, jog kuo anksčiau liga pradedama gydyti, tuo geresnė būna prognozė.

Galimos Ūžimo Ausyse Priežastys:

• Sieros kamštis ar ausies svetimkūnis.
• Vidurinės ausies uždegimas ir kitos jos ligos.
• Klausos nervo galūnėlių pažeidimas (kochlearinis neuritas).
• Amžiaus nulemtas klausos susilpnėjimas, t.y. senatvinis kurtumas (presbiakuzija).
• Aterosklerozė ir smegenų kraujotakos pablogėjimas.
• Aneurizma - tam tikros kraujagyslės sienelės dalies išsiplėtimas. Kraujui tekant tokia kraujagysle atsiranda ūžesys.
• Galimas ir apatinio žandikaulio-smilkinkaulio sąnario vienpusis ar abipusis pažeidimas.
• Smegenų auglys ar akustinė neuroma - klausos-pusiausvyros nervo gerybinis auglys.
• Ūžesius gali sukelti ir vaistai: aspirinas, ibuprofenas ir kt. vaistai nuo skausmo ir uždegimo, kontraceptiniai vaistai.
• Lėtinės ligos - arterinė hipertenzija, depresija, cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimas, įvairios kraujagyslių ligos.

Galvos svaigimą bent kartą gyvenime esame patyrę daugelis. Dažnai galvos svaigimas yra visai nepavojingas, galintis atsirasti dėl staigių judesių, streso ar dėl to, jog neišgeriame pakankamai vandens. Galvos svaigimas gali būti nepatogus simptomas, tačiau žinodami, kokios gali būti jo priežastys ir kaip tinkamai su juo kovoti, mes galime vėl grįžti prie aktyvaus ir pilnaverčio gyvenimo.

tags: #kas #gali #buti #kad #uzia #galva