Apatinės nugaros dalies skausmas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių sveikatos problemų, kuri gali paveikti žmones bet kuriame amžiuje. Ši liga gali būti ūminė, trukdanti kasdieniam gyvenimui, arba lėtinė, trunkanti ilgiau nei tris mėnesius. Mūsų nugara - tai atraminė sistema, be kurios negalėtume normaliai funkcionuoti, tačiau kas nutinka, kad jauni ir darbingi žmonės, vieną dieną staiga pajaučia apatinės nugaros dalies skausmus? Kaip spręsti šią problemą ir kas galėtų padėti panaikinti tuos nemalonius nugaros skausmus?
Apatinės Nugaros Dalies Anatomija Ir Skausmo Priežastys
Apatinė nugaros dalis, dar vadinama juosmenine sritimi, yra sudaryta iš penkių juosmeninių slankstelių (L1-L5), tarpslankstelinio disko, raumenų, raiščių ir nervų. Ši sritis palaiko kūno svorį, leidžia judėti ir apsaugo nervų šaknis, išeinančias iš nugaros smegenų. Apatinės nugaros dalies skausmas dažnai susijęs su šiais anatomijos elementais, nes bet koks pažeidimas ar įtempimas gali sukelti diskomfortą ir skausmą.
Pagrindinės apatinės nugaros dalies skausmo priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra raumenų įtempimai, kurie gali atsirasti dėl netinkamos laikysenos, sunkių daiktų kilnojimo ar fizinio krūvio. Taip pat gali pasitaikyti tarpslankstelinio disko pažeidimų, kurie sukelia nervų šaknelių dirginimą. Kitos priežastys apima artritą, stuburo deformacijas, osteoporozę ir infekcijas.
Ne paslaptis, jog sėdėjimas netinkamoje padėtyje, miegojimas minkštose lovose, netinkamas daiktų kėlimas ar netgi ankštų batų avėjimas gali sukelti nugaros skausmus. O ir pasyvus mūsų gyvenimo būdas - judėjimo stoka ir viršsvoris gali būti priežastis atsirasti nugaros skausmams. Pavyzdžiui, juosmens slankstelių sindromas dažniausiai atsiranda dėl ilgo sėdėjimo prie televizoriaus, kompiuterio, kuomet keliame daiktus netinkamoje padėtyje, vengiame sportuoti, judėti. Tada ir atsiranda tie visi nemalonūs nugaros skausmai.
Apatinės nugaros dalies skausmas - labai dažnas simptomas šių dienų pasaulyje, pasitaikantis tiek aukšto, tiek vidutinio ir žemo ekonominio lygio šalyse, nepriklausamai nuo lyties ir stebimas visose amžiaus grupėse. Didžiausios rizikos atsirasti nugaros skausmui yra fiziškai sunkūs darbai, gretutinės ligos ar įvairios būklės, rūkymas, viršsvoris ar nutukimas, mažas vandens vartojimo kiekis, sėslus gyvenimo būdas, darbas, kuriame dominuoja viena nekintanti padėtis (pvz. sėdimas darbas).
Dažniausiai klinikoje pasitaikantis atvejis, anot kineziterapeutės V. Šatės, yra išialgija, kuri pasireiškia didžiausią ir ilgiausio žmogaus kūne esančio sėdimojo nervo, besitęsiančio nuo nugaros iki pėdos, dirginimu. Taigi, išialgiją sukelia sėdimojo nervo dirginimas / spaudimas dėl:
- Išvaržos, nes padidėja tūris stuburo kanale. Tam įtakos turi: netinkami kasdieniai įpročiai, neergonomiški darbo judesiai, ilga statinė kūno padėtis, antsvoris, prastas darbo / poilsio režimas.
- Stenozės, nes susiaurėja stuburo kanalas.
- Kriaušinio raumens sindromo. Jis gali pasireikšti dėl per didelio krūvio sėdmenų srityje (ėjimas, bėgimas, žygiavimas, netaisyklingas svorio kilnojimas, prastas apšilimas prieš veiklą), kai raumenys nėra pasiruošę tokio intensyvumo krūviui. Taip pat kriaušinis raumuo būna labai įtemptas nuo per mažo fizinio aktyvumo ir ilgo sėdėjimo.
Nugaros skausmas gali būti skiriami į ūminius, apyūmius arba lėtinius. Ūminis skausmas gali trukti 4-6 savaites, apyūmis - 6-12 savaites, lėtinis skausmas - daugiau nei 12 savaičių. Nugaros skausmas gerokai kenkia žmogaus gyvenimo kokybei, mažina darbingumą ir netgi gali būti viena iš invalidumo priežasčių. Tad būtina ieškoti būdų, kaip įveikti nugaros skausmus.
Apatinės nugaros dalies skausmas. Visų pirma turėtume suprasti, jog tai yra ne liga, o simptomas, kuris gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Vienas jų galime identifikuoti tiksliai, tačiau daugeliu atvejų tai būna kombinuotos priežastys, kylančios tiek iš griaučių-raumenų sistemos, tiek iš centrinės nervų sistemos. Bendrai skausmas be aiškios priežasties, kuris pasitaiko 80-90% atvejų, vadinamas nespecifiniu skausmu.
Specifinės Būklės
Yra keletas specifinių būklių, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį ir skirti specialų gydymą bei ypatingą priežiūrą - tai slankstelių lūžiai (dažnai pasitaikantys vyresniame amžiuje, esant osteoporozei), navikai, infekcijos ar lėtinės uždegiminės ligos (spondilioartritas, reumatinis artritas ir pan). Taip pat dažnai žmonėms, jaučiantiems apatinės nugaros dalies skausmą, pasireiškia ir gretutinės fizinės ar psichologinės problemos.
Plintantis skausmas pagal nervo inervacijos kryptį (išialgija) arba dar kitaip vadinama radikulopatija atsiranda esant nervinės šaknelės dirginimui. Tuomet būklės nustatymui iš pradžių pasitelkiama klinikinė apžiūra, o esant reikalui ir magnetinio rezonanso nuotrauka (jei būklė labai bloga ar sparčiai blogėjanti, stebimas staigus jėgos praradimas, jutimų sutrikimai, problemos susijusios su šlapinimusi). Klinikinės apžiūros metu įtariant šaknelės spaudimą, turime pastebėti aštrų plintantį skausmą į galūnę. Skausmas galūnėje dažniausiai stipresnis nei skausmas juosmenyje, skausmas labai sustiprėja kosint, čiaudint, atliekant tiesios kojos kėlimo testą (tiek viena galūne, tiek kita). Tuomet provokuojasi skausmas bei neurologiniai simptomai, galimi refleksų sutrikimai, susiję su tam tikrais nervais, jutimo sutrikimai, bei jėgos praradimas.
Radikulopatija dažniausiai pasitaiko esant tarpslankstelinio disko išvaržai kombinacijoje kartu su apatinės nugaros dalies lokaliu uždegimu ir prieš tai buvusiais nespecifiniais skausmo epizodais. Tiesa, pastebima, jog pas žmonės, kurie neturi nespecifinio apatinės nugaros dalies skausmo epizodų ar lokalių uždegimų juosmeninėje srityje, disko išvaržos taip pat randamos, tačiau jos dažnu atveju būna besimptomės arba keliančios lengvesnius simptomus bei „dingsta“/išgyja savaime.
Žmonės, kurie per savo gyvenimą jau turėjo apatinės nugaros dalies skausmo epizodus, turi ženkliai padidintą riziką patirti juos pakartotinai. Riziką patirti simptomus taip pat didina ir kitos gretutinės lėtinės ligos, kaip pvz. migreniniai skausmai, astma, cukrinis diabetas bei nuo žmogaus nepriklausanti genetika. Labai svarbi ir žmonių psichinė sveikata, ilgai trunkantis stresas ar depresijos epizodai, kurie taip pat didina riziką simptomų atsiradimui ateityje.
Įvairūs gyvenimo būdo pasirinkimai ar priklausomybės gali turėti didelę įtaką skausmo atsiradimui. Dažniausiai žmonės sieja savo nugaros skausmus su darbu ir dažnu atveju jie neklysta. Darbas, kuris yra fiziškai sunkus, kuriame vyrauja ilgai trunkančios nepatogios padėtys, dažnas sunkių daiktų nešiojimas, kilnojimas ir pan., turi padidintą riziką patirti skausmo epizodus. Į šią riziką didinančių darbų sąrašą turėtume įtraukti ir darbą biuruose, kur vyrauja nuolatinis ilgas sėdėjimas, nekintančios padėtys, netinkama ergonomika darbo aplinkoje. Vis dėlto jeigu žmonės prižiūrėtų savo nugaros būklę, greičiausiai galėtų skausmo formavimosi (dirbant sėdimą darbą) išvengti, atliekant reguliarius pratimus.
Apskaičiuota, kad iki 84 proc. suaugusiųjų tam tikru gyvenimo laikotarpiu jaučia juosmens skausmą. Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutės Viktorijos Šatės, iš asmenų, kuriuos nugaros skausmas priverčia ieškoti gydytojo pagalbos, maždaug 60 proc. taip pat vargina kojos skausmas, tirpimas ir nugaros skausmas, pereinantis į kojas, simptomų plitimas nuo nugaros link kelio, pėdos ar iki kojų pirštų.
Statistikos duomenimis, nugaros skausmas dažniausiai kankina darbingo amžiaus žmones, nuo 35 iki 55 m. Tačiau, kineziterapeutės V. „Dažniausios priežastys išlieka tos pačios: pasyvus gyvenimo būdas, antsvoris, prasta laikysena, pasikartojantys judesiai, susiję su darbu (svorio kėlimai, pasilenkimai, pasisukimai), raumenų disbalansas; neatsargus sportas, ilgas sėdėjimas vienoje padėtyje, rūkymas.
Nugaros skausmai labiau linkę atsirasti antsvorio turintiems asmenims, taip pat tiems, kurie dirba sėdimą darbą, mažai juda ar visai neužsiima fiziniu aktyvumu. Nugaros skausmai taip pat dažniau gali atsirasti asmenims, nuolat patiriantiems stresą.
Apatinės Nugaros Dalies Skausmo Diagnostika
Apatinės nugaros dalies skausmo diagnostika apima išsamų paciento istorijos tyrimą, fizinį egzaminą ir, jei reikia, papildomus tyrimus. Gydytojas gali rekomenduoti rentgeno, magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) arba kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimus, kad įvertintų stuburo struktūras ir išsiaiškintų galimas patologijas.
Klinikinio vertinimo metu gydytojas privalo atsižvelgti į tai, kad nugaros apačios skausmas taip pat gali būti veikiamas psichologinių veiksnių, tokių kaip stresas, depresija ir/ar nerimas. Vaizdiniai tyrimai, pvz., magnetinio rezonanso tomografija (MRT), turėtų būti atliekami tik esant neaiškiems klinikiniams elementams arba esant neurologiniams deficitams ar kitoms medicininėms būklėms.
Kuomet žmogus jaučia nugaros skausmus, kuriuos sukėlė nespecifinės priežastys (o kaip jau žinome tai sudaro liūto dalį atvejų), rentgeno nuotrauka ar magnetinio rezonanso tyrimas gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Atlikus šiuos tyrimus, be abejonės pastebėsime vienokius ar kitokius struktūrinius pakitimus - ar tai bus sąnarių nusidėvejimas, vadinamas osteochondroze, tarpslankstelinių angų tarpų sumažejimai, diskozės, ar nežymūs slankstelių poslinkiai (antero/retro listezės) ir pan. Nustačius šiuos pakitimus, dar nereiškia, kad jie ir sukelia skausmus. Pamačius struktūrinius pakitimus tik įsikalsime į galvą šias bėdas ir bandysime „pagydyti“ dalykus, kurie nekelia jokių problemų.
Užklupus ūmiam nugaros skausmui, visada svarbu kreiptis į gydytoją. Gydytojas įvertins jūsų būklę, gebėjimą judėti, stovėti, sėdėti ir apžiūrės nugarą sužalojimams nustatyti. Gydytojas taip pat gali paprašyti jūsų apibūdinti skausmą. Norint išaiškinti galimas nugaros skausmų priežastis, dažniausiai atliekami rentgenologiniai tyrimai, siekiant nustatyti sąnarių, stuburo slankstelių ar diskų patologijas. Taip pat gali būti skiriami ir kraujo ar šlapimo tyrimai, vidaus organų echoskopija, ginekologinis tyrimas, bei kiti tyrimai, reikalingi ištirti vidinius kūno faktorius.
Naujausios metodikos teigia, kad susidūrus su pacientais kenčiančiais nuo nugaros apačios skausmų, gydytojas turėtų atidžiai diagnozuoti mechanizmus, kurie palaiko ūmų ir/ar lėtinį skausmą. Gydymas turi būti nukreiptas būtent į šiuos mechanizmus, taip išvengiant bendros klaidos diagnozuojant įprastą nugaros skausmą, dėl ko gali būti netinkamai gydoma ne konkreti būklė, o tik jos apibūdinimas.
Apatinės Nugaros Dalies Skausmo Gydymas
Apatinės nugaros dalies skausmo gydymas gali būti įvairus ir priklauso nuo skausmo priežasties. Dažniausiai taikomos nemedicininės priemonės, tokios kaip fizinė terapija, masažas, akupunktūra ir gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, svorio metimas ir fizinio aktyvumo didinimas. Medicininiai sprendimai gali apimti skausmą malšinančius vaistus, priešuždegiminius vaistus ir, kai kuriais atvejais, chirurginius gydymo metodus, jei konservatyvus gydymas nesuteikia palengvėjimo.
Naujausios terapijos galimybės apima injekcijas, tokias kaip epidurinės steroidų injekcijos arba radiofrekvencinės abliacijos procedūros, kurios gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Atsiradus ūminiams apatinės nugaros dalies skausmams taikoma ramybė ir gydymas vaistais. Jei nutiko taip, jog pradėjo varginti apatinės nugaros skausmai, padėti juos sumažinti galėtų gydomoji stuburo gimnastika - pratimai, kurie stiprina nugaros, dubens ir pilvo raumenis.
Pirminė pagalba žmogui, kuris skundžiasi apatinės nugaros dalies skausmu, visada turėtų būti siuntimas/patarimas apsilankyti pas gyd. reabilitologą ar kineziterapeutą (kai kuriais atvejais, kuomet turime išreikštus neurologinius simptomus, kaip pvz. staigų jėgos sumažėjimą, nejautrias galūnes ar labai stiprų, plintantį skausmą per visą galūnę, patariama pasikonsultuoti su gyd. neurologu). Šie specialistai anamnezės, apžiūros, apčiuopos, specifinių funkcinių testų pagalba galės padėti atsakyti į klausimus, kodėl mes jaučiame skausmą, ir padės sudėlioti gydymo planą, kuris grindžiamas pratimais, atpalaidavimo technikomis, fizioterapinėmis procedūromis, masažais, minkštųjų audinių mobilizacijos technikomis ir pan.
Nespecifinis nugaros skausmas kyla iš miofascijinių struktūrų, raumeninio audinio, sausgyslių, raiščių, nervo-raumens jungties ir valdymo bei daug kitų priežasčių, kurių klinikinių tyrimų pagalba nustatyti negalime. Taigi dažnu atveju apatinės nugaros dalies skausmas ir jo priežastys būna diagnozuojamos klaidingai, dėl ko nukenčia gydymo taktika bei pats problemos suvokimas.
Gydymo tikslas yra sumažinti skausmą, pagerinti judėjimo funkciją ir užkirsti kelią skausmo pasikartojimui. Nugaros skausmo gydymas gali būti įvairus ir apimti daug būdų. Nugaros skausmas gydomas nuskausminamaisiais vaistais arba vaistais nuo uždegimo, fizioterapija, masažų terapija, poilsis, šilti ir šalti kompresai. Kraštutiniu atveju reikalinga operacija.
Intraveninė terapija taip pat yra vienas iš nugaros skausmo gydymo būdų. Šis būdas yra efektyvus ir naudojamas tada, kai žmogus yra didžiausio skausmo centre ir geriamos tabletės neduoda pakankamo rezultato. Mankštos ir masažų reikėtų vengti esant dideliam skausmui ir tik jį numalšinus naudotis šiais profilaktiniais metodais (sportas, mankšta, masažas). Intraveninė terapija reiškia vaistų įvedimą tiesiai į kraują per veną. Intraveninė terapija padeda atpalaiduoti įtemptus raumenis, mažina skausmą ir kovoja su uždegimu. Dažniausiai nugaros skausmui gydyti skiriamas visas intraveninės terapijos kursas, reikalingi bent 3 kartai, tačiau jei skausmas yra negydytas ir „užleistas” gali prireikti ir 7-10 kartų. Terapijos trukmė ir dažnumas priklauso nuo skausmo pobūdžio ir intensyvumo, bei paciento būklės. Paprastai terapija trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Intraveninė terapija gali būti derinama su kitais gydymo metodais, kaip fizioterapija.
Jaučiant tokio pobūdžio skausmus, patariama pirmiausia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar neurologu dėl medikamentinio gydymo ir pradėti reabilitaciją / kineziterapiją. Kineziterapijoje gali būti naudojamos kelios procedūros, kurias tikslingiausiai parenka kineziterapeutas, įvertinęs paciento būklę. Gali būti taikoma:
- Stuburo centralizacijos ir krypties pirmenybės pratimai.
- Pratimų kartojimas tikslinga kryptimi.
- Sėdimojo nervo mobilizacija.
Pasak kineziterapeutės V. Šatės, nugaros skausmas, pereinantis į koją, dažniausiai išnyksta, taikant individualią reabilitacijos programą. Tačiau jei simptomai yra lėtiniai, gijimas, anot jos, gali trukti gerokai ilgiau. Retais atvejais gali būti reikalingas net operacinis gydymas.
Nugaros Skausmo Gydymas Turi Būti Tęsiamas Ir Namuose
Kineziterapeutės V. Šatės teigimu, yra keli veiksniai, lemiantys greitesnį pasveikimą: „Tai, žinoma, mažesnė skausmo trukmė, mažesnis kojų skausmas, mažiau kitų simptomų, tokių kaip miego sutrikimas, nuovargis, negalėjimas sėdėti ir kt. Taip pat pacientų įsitikinimai, kad skausmas trumpalaikis, reguliariai atliekama speciali mankšta, pratimai nugaros skausmui mažinti ir tinkamai parinkti medikamentai.“
Po gydymo, nebejaučiant nugaros ir kojos skausmo, namuose būtina atlikti specialisto paskirtus specifinius pratimus arba profilaktinius stuburo mobilumo ir liemens korseto stiprinimo pratimus.
Jei nugaros skausmas nėra kažkokios rimtos ligos simptomas, tuomet gydymas pakankamai paprastas. Esant stipresniam, ūminiam skausmui, jums gali padėti nereceptiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo, pavyzdžiui, Voltaren. Žinoma, vaistai nuo nugaros skausmo gali būti skirtingų formų, pavyzdžiui, tablečių, tepalų ar pleistrų pavidalu. Tačiau bet kokiu atveju, prieš vartojant nereceptinius vaistus nuo skausmo, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Taip pat turite palaikyti fizinį aktyvumą. Žinoma, jei nugaros skausmas labai stiprus, pailsėkite 1-2 dienas, bet neužsisėdėkite ilgiau. Lovos režimas gali tik dar labiau sustiprinti nugaros skausmus. Stenkitės išlaikyti savo kasdieninį fizinį aktyvumą bent jau atlikdami lengvą mankštą. Venkite staigių judesių, ilgo stovėjimo ar sėdėjimo ir sunkių daiktų kėlimo.
O esant ūminiam nugaros skausmui, praverčia gydomoji mankšta, padedanti pašalinti raumenų spazmus ir sumažinti raumenų įtampą. Esant ūminiam nugaros skausmui, jėgos pratimai draudžiami. O tinkamų pratimų pasirinkimas priklauso nuo skausmo priežasties, reikalingą kompleksą parenka specialistas. Žinoma, universaliausias, saugiausias ir pigiausias būdas užsiimti fizine veiklą yra ėjimas. Taip pat galite išbandyti ir šiaurietišką ėjimą.
Kaip Būtų Galima Išvengti Apatinės Dalies Nugaros Skausmų?
Norint išvengti nugaros skausmų reikia įprasti laikyti savo kūną taip, kad stuburas būtų kuo mažiau apkraunamas. Štai, kad ir knygoje pateikiamas paprastas kasdieninis veiksmas - kilimo siurbimas. Jei norime nepakenkti savo stuburui, tuomet turėtume siurbti nesusilenkę, bet išsitiesę, taip, kaip pavaizduota šiame paveikslėlyje:
O štai tie, kurie ypač daug važinėja, turėtų pagalvoti apie tai, ar tikrai teisingai sėdi savo automobilyje. Automobilio sėdynės turėtų būti patogios, neturėtumėte vairuoti susilenkę. Jei laukia ilgas kelias, tuomet rekomenduoja sustoti, kad galėtumėte pavaikščioti ir pamankštinti savo kojas.
Pasak gydytojo ryšys tarp nugaros skausmo ir vaikščiojimo gali atrodyti neįprastas. Dažniausiai nugaros skausmą siejame su ilgu stovėjimu ar sėdėjimu. Raumenų disbalansas - per daug sėdite? Per daug stovite? Per mažai judate? Pagalvokite apie mūsų kūnus kaip apie virvės traukimą tarp skirtingų raumenų grupių. Kai kurie raumenys dirba viršvalandžius ir per daug įsitempia, o kiti atsipalaiduoja ir nusilpsta.
Pagerinkite laikyseną: atkreipkite dėmesį į tai, kaip sėdite ir stovite. Dažnai pasitaiko raumenų disbalanso sukeltas nugaros skausmas.
Todėl yra labai svarbu imtis nugaros skausmų prevencijos, ypač jei esate labiau linkęs turėti nugaros skausmų - dirbate sėdimą ar įtemptą darbą, mažai judate ar turite viršsvorio. Būkite fiziškai aktyvūs. Jei turite antsvorio, sureguliuokite savo kūno svorį. Stenkitės išlaikyti taisyklingą laikyseną, ypač vaikštant ar sėdint. Rinkitės ergonomiškus baldus ir priemones darbui ir poilsiui. Kilnodami sunkius daiktus naudokite kojas ir klubus, o ne nugarą. Venkite ilgalaikio sėdėjimo ar stovėjimo vienoje padėtyje.
Ergonomikos Laikymasis: Tinkama laikysena ir ergonomiška darbo aplinka sumažina nugaros raumenų ir skeleto sistemų apkrovą. Tai apima teisingą kėdės aukščio, darbo stalo ir kompiuterio ekrano padėties sureguliavimą.
Specializuoti Pratimai: Pratimai, skirti nugaros raumenų stiprinimui ir lankstumui, yra esminė nugaros apačios skausmų prevencijos dalis.
Apibendrinant, nugaros apačios skausmų prevencija yra kompleksinis procesas, apimantis tinkamą laikyseną, reguliarų fizinį aktyvumą, psichologinės sveikatos priežiūrą ir gyvenimo būdo korekciją.
Statistika
Apatinės nugaros dalies skausmas - labai dažnas simptomas šių dienų pasaulyje, pasitaikantis tiek aukšto, tiek vidutinio ir žemo ekonominio lygio šalyse, nepriklausamai nuo lyties ir stebimas visose amžiaus grupėse. Pasauliniu mastu metai praleisti turint vienokią ar kitokią negalią, sukeltą apatinės nugaros dalies skausmo, tarp 1995 m. - 2015 m. išaugo 54% pagrinde dėl senėjančios visuomenės ir amžiaus vidurkio kilimo. Šis prieaugis labiausiai pastebimas vidutinio ir žemesnio ekonominio lygio šalyse.
2024 m. Nugaros apačios skausmas, medicininiu terminu žinomas kaip "lumbalgija", yra vienas dažniausių raumenų-skeleto sistemos sutrikimų, su kuriuo susiduria tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 60-70% suaugusiųjų bent kartą gyvenime patiria nugaros skausmą.
Prancūzijoje sveikatos priežiūros darbuotojų tarpe lėtinio nugaros apačios skausmo paplitimas svyruoja nuo 15 iki 45%.
Remiantis 2006 m. duomenimis, tiesioginės išlaidos atsiranda dėl didelių sveikatos priežiūros išlaidų, o netiesioginės - dėl sumažėjusio produktyvumo ir galimai prarastų pajamų.
Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tiklais.
Pasidalinkite šitą straipsnį su draugais!
Užklupus nugaros skausmams, neabejokite ir kreipkitės į “Drops Clinic” gydytojų ekspertų komandą, kuri visada yra pasiruošusi jums padėti susigrąžinti gyvenimo kokybę.
Jei jaučiate apatinės nugaros dalies skausmą, kreipkitės į specialistą dėl tinkamos diagnozės ir gydymo plano sudarymo.