Oda - tai mūsų didžiausias organas, kuris atlieka daug svarbių funkcijų, pradedant nuo kūno temperatūros reguliavimo ir baigiant apsauga nuo kenksmingų aplinkos veiksnių.
Kartais oda gali būti pažeista įvairių infekcijų, tarp kurių gana dažnos yra grybelinės kilmės infekcijos.
Nors daugelis žmonių mano, kad tai yra gana paprastai ir lengvai sprendžiama problema, tačiau grybelinė infekcija gali sukelti tikrai nemalonių simptomų ir reikalauti ilgalaikio gydymo - pažymi BIOFIRST klinikos gydytoja dermatovenerologė dr. Silvija Kontautienė.
Oda yra ne tik mūsų vizitinė kortelė, bet ir svarbus barjeras nuo įvairių išorinių veiksnių, tokių kaip bakterijos, virusai ir, žinoma, grybeliai.
Nors daugelis grybelinių odos infekcijų yra paviršutiniškos ir dėl jų nereikėtų pernelyg nerimauti, kai kurios jų gali tapti rimta problema sveikatai, jei nebus laiku ir tinkamai gydomos.
Grybelinės odos infekcijos rūšys
Grybelinės odos infekcijos skiriamos pagal jų atsiradimo vietą ir sukeliančius grybelius:
Dermatofitai
Tai yra grybeliai, kurie linkę gyventi ant odos, plaukų ir nagų.
Jie sukelia daugumą grybelinių odos infekcijų.
Priklausomai nuo užsikrėtimo vietos, dermatofitų infekcijos gali būti klasifikuojamos:
Pėdų grybelis („atleto pėda“)
Šis odos susirgimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių grybelinių odos infekcijų.
Nors pavadinimas sufleruoja, kad ši liga paplitusi tarp sportininkų, iš tikrųjų ja gali susirgti bet kuris asmuo.
Šie grybeliai prisitaikę gyventi šiltoje, drėgnoje aplinkoje, todėl tarpupirščių erdvė tampa idealia vieta jų plitimui.
Dažniausiai pažeidžia padus ar tarpupirščius, ypač tarp ketvirtojo ir penktojo piršto.
Pažeista oda parausta, šerpetoja, atsiranda įtrūkimų.
Kai kuriais atvejais gali atsirasti pūslelių, kurioms įplyšus lieka smulkių šlapiuojančių erozijų.
Kūno grybelis
Ši grybelinė infekcija gali pažeisti bet kurią kūno vietą, išskyrus pėdas ir galvą.
Literatūroje anglų kalba ši infekcija neretai vadinama „ringworm“ (liet. žiedinė kirmėlė).
Nors šis pavadinimas gali kelti klaidingą nuomonę, kad šią ligą sukelia parazitai, iš tikrųjų ją sukelia dermatofitų grupės grybeliai.
Būdingiausias simptomas yra aiškiai apibrėžtos žiedinės formos pleiskanojantys odos pažeidimai, kuriems plintant, centras šviesėja.
Dažnai pažeistose vietose gali būti jaučiamas niežėjimas.
Kartais pažeista odos vieta gali sutrūkinėti.
Galvos grybelis
Grybelinė infekcija plaukuotose galvos srityse.
Šis dermatofitų sukeliamas susirgimas dažniausiai pasitaiko vaikams, bet gali užklupti ir suaugusiuosius.
Galvos grybelinę infekciją dažniausiai sukelia grybeliai, priklausantys Trichophyton ir Microsporum genčiai.
Nors ši liga yra išgydoma, siekiant išvengti pasekmių - plaukų iškritimo, odos randėjimo, svarbu ją laiku atpažinti ir imtis reikiamų veiksmų.
Pažeistuose odos plotuose plaukai gali iškristi ar nulūžti ties odos paviršiumi, kartais - susidaryti pūliniai.
Kirkšnių grybelis
Ši infekcija dažniausiai pažeidžia viršutines vidines šlaunų dalis, kirkšnis ir sėdmenis.
Vyrai šia liga yra labiau linkę sirgti nei moterys, ir, nors tai nėra rimta grėsmė sveikatai, kirkšnių grybelis gali sukelti gana didelį diskomfortą.
Susirgti kirkšnių grybeliu galima plintant infekcijai iš kitų pažeistų kūno sričių - pvz., iš pėdų ar nagų per užterštas rankas ar rankšluosčius.
Būdingiausias simptomas yra niežėjimas, odoje - paraudimas ir pleiskanojimas.
Įvairiaspalvė dedervinė
Šią infekciją sukelia grybeliai iš Malassezia šeimos.
Tai paviršinė odos infekcija, pasireiškianti mažomis šerpetojančiomis dėmelėmis ant odos.
Malassezia grybeliai egzistuoja daugelio žmonių odos paviršiuje, nesukeldami jokio bėrimo.
Tačiau, esant tam tikroms sąlygoms, tokioms kaip per didelė drėgmė, šiluma arba susilpnėjęs imunitetas, šie grybeliai gali gana greitai daugintis, sukeldami reikšmingus odos pažeidimus.
Įvairiaspalvei dedervinei būdingos smulkios, šerpetojančios dėmėlės, kurios gali būti arba šviesesnės, arba tamsesnės už aplinkinę odą.
Kartais jos gali susijungti tarpusavyje ir sudaryti didesnes pažeidimo zonas.
Neretai, sergant šia infekcija, pasireiškia nestiprus niežėjimas, ypač suprakaitavus ar sušilus.
Dažniausiai pažeidimai atsiranda krūtinės, nugaros, žastų srityse.
Kandidozė
Sukeliama Candida rūšies grybelių.
Šie grybeliai dažnai gyvena ant odos, burnoje, virškinimo trakte ir moters makštyje, tačiau tampa problema tik tada, kai pradeda per daug intensyviai daugintis.
Odos kandidozė dažnai pasireiškia drėgnose odos srityse, tokiose kaip raukšlės ar tarpupirščiai.
Dažniausiai pasitaikančios kandidozės formos:
- Burnos kandidozė: Infekcija burnoje. Dažnai pasitaiko kūdikiams, vyresniems žmonėms ir žmonėms su susilpnėjusiu imunitetu.
- Lytinių organų kandidozė: Dažniausiai vargina moteris, tačiau gali sirgti ir vyrai.
- Invazinė kandidozė: Kai Candida patenka į kraują ir plinta visame kūne. Tai reta, bet labai rimta medicininė būklė.
Kodėl svarbu laiku diagnozuoti grybelines odos infekcijas?
Nors daugelis grybelinių infekcijų yra lengvai gydomos, šios infekcijos, ilgai ir tinkamai negydant, gali tapti lėtinėmis arba besikartojančiomis.
Be to, infekcija gali plisti į kitas kūno dalis arba užkrėsti kitus asmenis.
Šiuo atžvilgiu supratimas apie grybelines infekcijas yra pirmas žingsnis į grybelinių infekcijų prevenciją ir gydymą.
Mūsų oda yra pirmoji linija mūsų sveikatos gynyboje, todėl mums reikia rūpintis ja ir žinoti, kaip ją apsaugoti - pažymi BIOFIRST klinikos gydytoja dermatovenerologė dr. Silvija Kontautienė.
Grybelinų odos infekcijų simptomatika
Grybelinės odos infekcijos gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo užsikrėtimo vietos ir tipo.
Tarp labiausiai paplitusių simptomų yra:
- Niežėjimas.
- Paraudimas ir /arba patinimas.
- Pleiskanojimas.
- Baltos, rožinės arba rusvos spalvos dėmelės ant odos.
- Pūslelės, erozijos.
- Skausmas arba deginimas.
Užsikrėtimo būdai
Yra keli būdai, kaip galima užsikrėsti odos grybelinėmis infekcijomis:
- Tiesioginis kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu ar gyvūnu. Kai kurie grybeliai yra labai užkrečiami ir gali būti perduodami per tiesioginį odos kontaktą.
- Kontaktas su užsikrėtusiais daiktais. Tai gali būti drabužiai, avalynė, rankšluosčiai ar netgi sporto įranga.
- Viešosios vietos. Dušai, baseinai, pirtys ir sporto klubai yra puikios vietos grybelinėms infekcijoms plisti.
Gydymas
Jei įtariate, kad turite odos grybelinę infekciją, svarbu kreiptis į gydytoją dermatovenerologą.
Jis nustatys tikslią diagnozę ir parinks tinkamą gydymo būdą.
Gydymas gali apimti:
- Medikamentinį gydymą išoriniais vaistais - tai gali būti kremai, tepalai ar purškalai, kurie turi veikliųjų medžiagų, sunaikinančių grybelius.
- Vaistus nuo grybelio, vartojamus per burną. Kai kurios grybelinės infekcijos gali reikalauti stipresnio gydymo, todėl gali būti skiriamos tabletės ar kapsulės.
- Priežiūros patarimus. Grybelinė infekcija gali grįžti, jei nesilaikoma tinkamos higienos ar infekcija tinkamai ir galutinai neišgydoma.
Prevencinės priemonės
- Asmeninė higiena. Reguliariai praustis, keisti drabužius, patalynę, rankšluosčius.
- Vengti per didelės drėgmės. Grybeliai mėgsta šiltą, drėgną aplinką. Todėl reikėtų vengti per didelio prakaitavimo ir dėvėti drabužius, kurie leidžia odai „kvėpuoti”.
- Vengti tiesioginio kontakto su užsikrėtusiais asmenimis ar gyvūnais.
- Būti atsargiems viešose vietose. Stengtis visada naudoti kojines ar maudymosi avalynę tokiose viešose vietose, kaip pirtys ar baseinai.
Grybelinės odos infekcijos yra dažna problema, su kuria gali susidurti bet kas.
Svarbu žinoti, kaip atpažinti šią ligą, kaip ją gydyti ir kaip jos išvengti.
Jei turite kokių nors klausimų ar įtarimų, visada kreipkitės į specialistą.
Kaip greičiausiai atsikratyti gaktos niežulio?
Gaktos niežulys yra infekcija, dažniausiai pažįstama kaip niežulys ir bėrimas kirkšnies srityje.
Ši būklė pasireiškia dėl grybelių, mėgstančių drėgną bei šiltą odos aplinką.
Dažniausiai pažeidžiamos vietos - kirkšnys, vidinės šlaunys, aplink sėdmenis.
Diagnozė
Gydytojai dažniausiai nustato gaktos niežulį vos apžiūrėję odos pažeidimus ir išklausę nusiskundimus.
Kartais diagnozei patvirtinti oda nuskenuojama mikroskopu.
Tam paimamas mažas odos pavyzdys, kuris gali būti apdorojamas tam tikrais tirpalais - taip grybelius tampa lengviau pastebėti ir atskirti nuo sveikos odos ląstelių.
Gydymo priemonės
Negydomas gaktos niežulys savaime paprastai neišnyksta.
Infekcija gali plisti į kitas kūno dalis - nagus, rankas, pėdas.
Tačiau grybelius veikiančios priemonės dažniausiai užkerta kelią infekcijai per keletą savaičių.
Šių vaistų galima įsigyti vaistinėse įvairiomis formomis: tepalų, kremų, gelių, miltelių ar purškalų.
Dažniausiai naudojami preparatai:
- Klotrimazolis - randamas kaip kremas, losjono, tepalo ar tirpalo pavidalu.
- Mikonazolis - dažniausiai naudojamas miltelių pavidalu.
- Terbinafinas - naudojamas tepalo, gelio arba purškalo forma.
- Tolnaftatas - gaminamas miltelių pavidalu.
Jei išorinio naudojimo preparatai nepadeda, gydytojas gali skirti geriamųjų priešgrybelinių vaistų.
Norint kuo sparčiau pašalinti šią infekciją, verta kuo anksčiau pradėti naudoti vaistinėse prieinamus priešgrybelinius kremus ar purškalus.
Svarbu griežtai laikytis instrukcijų ir nuosekliai naudoti vaistą.
Jei po dviejų savaičių nepagerėja - verta pasitarti su gydytoju dėl stipresnių priemonių.
Be vaistų svarbu palaikyti higieną - dažnai plauti ir kruopščiai sausinti pažeistą vietą.
Po prausimosi naudokite švarius rankšluosčius: vieną kirkšnies zonai, kitą likusiai kūno daliai.
Rekomenduojama dėvėti laisvus, orui pralaidžius drabužius.
Natūralios priemonės
Nors namų priemonės visiškai neišgydo grybelių, jos gali padėti apsisaugoti nuo infekcijos, jei esate linkę ją patirti:
- Aromatiniai aliejai - tam tikrų augalų, pavyzdžiui, arbatmedžio, eukalipto, pipirmėtės ar karčiosios apelsino eteriniai aliejai gali suteikti apsaugą nuo infekcijos. Visada maišykite nedidelį aromatinio aliejaus kiekį su kitu baziniu aliejumi, pavyzdžiui, kokosų aliejumi (santykiu 1:10), kad išvengtumėte odos dirginimo.
- Ant odos eterinius aliejus geriausia tepti naudojant švarius, vienkartinius vatos diskelius. Geriau sumaišyti du ar tris aliejus prieš juos praskiedžiant - taip galima sustiprinti efektą.
- Daugiau česnako mityboje - česnakas pasižymi natūraliomis antimikrobinėmis savybėmis. Jame esanti medžiaga alicinas trukdo daugintis bakterijoms ir grybeliams. Tačiau tyrimų apie česnako poveikį šios infekcijos gydymui vis dar per mažai.
Jei infekcija jau prasidėjo, dažniausiai natūralių priemonių vien neužtenka - būtinas priešgrybelinis gydymas.
Prevencija
Įpročiai, padedantys išvengti gaktos niežulio:
- Kasdien plaukite kūną ir po sporto ar intensyvaus darbo dar kartą apsiprauskite.
- Kirkšnies zoną kruopščiai nusausinkite - stenkitės naudoti sausą, švarų rankšluostį. Jei gausiai prakaituojate, verta naudoti priešgrybelinius miltelius.
- Nesidalinkite rankšluosčiais ir kitomis asmeninėmis higienos priemonėmis.
- Kasdien keiskite apatinius, sportinius rūbus skalbkite po kiekvieno dėvėjimo. Asmeninius sporto reikmenis taip pat būtina palaikyti švarius.
- Dėvėkite laisvus, „kvėpuojančius“ drabužius. Aptemti drabužiai gali trinti ir dirginti odą, todėl infekcijos tikimybė padidėja.
Kiti grybeliai, pavyzdžiui, susidarantys ant pėdų (vadinamas atleto pėda), taip pat gali išplisti į kirkšnį.
Kaip sumažinti riziką?
- Gydykite pėdų grybelį priešgrybeliniais preparatais.
- Rankšluosčiu pirmiausia sausinkite kirkšnis, tik po to - pėdas.
- Dėvėkite kojines prieš apsimaudami apatiniais - taip sumažinsite grybelio persikėlimo tikimybę.
Kodėl neverta kasytis?
Nereikėtų kasytis, net jei niežulys labai stiprus.
Kasant galima pažeisti odą, infekcija lengviau išplis po kitas kūno vietas.
Negana to, per sudraskytą odą bakterijos ar grybeliai gali lengviau patekti į kraują ir sukelti naujų infekcijų židinių.
Norėdami sumažinti niežulį, uždėkite ant pažeistos vietos vėsų kompresą, bet visada naudokite švarų, atskirą rankšluostį.
Gaktos niežulys yra erzinantis, tačiau paprastai nesunkiai išgydomas susirgimas.
Svarbiausia nedelsti ir pradėti gydymą tinkamais vaistiniais preparatais.
Palaikykite higieną, stenkitės visada išlaikyti kirkšnies zoną sausą ir nevartokite per siaurų drabužių.
