Garsus kvėpavimas pas šunį dažnai sukelia nerimą šeimininkams - ir ne veltui. Nors kai kada tai gali būti normalus fiziologinis reiškinys, kitais atvejais - pavojingų sveikatos sutrikimų ženklas. Šiame straipsnyje aptarsime galimas garsaus kvėpavimo priežastis ir kada būtina kreiptis į veterinarą jeigu šuo garsiai kvėpuoja.
Kada garsus kvėpavimas yra normalus?
Garsus kvėpavimas ne visuomet reiškia ligą. Štai keletas atvejų, kai tai laikoma normalu:
- Po aktyvios fizinės veiklos ar bėgiojimo
- Karštomis dienomis, kai šuo vėsinasi per burną (šnopuoja)
- Esant emociniam susijaudinimui ar stresui
Tačiau jei šuo kvėpuoja garsiai be aiškios priežasties ar elgiasi neįprastai - tai jau gali būti signalas apie rimtesnius sutrikimus.
Galimos garsaus kvėpavimo priežastys
Šuo garsiai kvėpuoja - ar tai ligos požymis? Dusimą gali sukelti daugybė priežasčių. Dažniausiai dėl plaučių problemų, plaučių navikų, širdies nepakankamumo, trachėjos patologijų, kraujo sudėties pasikeitimo. Taip pat, šnervių išsiplėtimas gali būti susijęs su intensyviu žaidimu ar bėgiojimu, stresu, agresija ar susijaudinimu.
Sveiko šuns kvėpavimas yra ritmiškas, šunų krūtinė ir pilvas kvėpuojant turi judėti kartu. Jei jūsų šuo labiau kvėpuoja pilvu, tai gali reikšti, kad jam sunku iškvėpti orą iš plaučių. Ši problema tai signalas, kad reikia augintinį vežti pas veterinarijos gydytoją.
Sunkus kvėpavimas ramybės būsenoje arba miego metu gali būti pirmasis plaučių ar kvėpavimo takų problemų požymis. Šunims, sergantiems širdies ligomis ar širdies nepakankamumu dažnai kliniškai pastebimas sunkus kvėpavimas, ilgi įkvėpimai ir iškvėpimai, sunkiai judantis pilvas ar krūtinė kvėpuojant.
Šunų sunkus kvėpavimas naktį - intensyvus kvėpavimas naktį arba miegant gali būti plaučių ar kvėpavimo takų ligų požymis. Jei jūsų šuo kosėja, jo kaklas yra ištiestas, pakinta dantenų spalva arba jam sunku jaustis patogiai, atsigulti, tai gali būti skrandžio užsisukimo, širdies nepakankamumo požymiai.
Jūsų šuo gali daugiau kvėpuoti per burną, jei jo nosis užsikimšusi. Jei sunkus kvėpavimas yra susijęs su mieguistumu, nosies / akių išskyromis, veido simetrijos pokyčiais, lėtiniu čiauduliu ar apetito pokyčiais, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Šunų astma, dar vadinama bronchų astma, yra lėtinė liga, pažeidžianti kvėpavimo takus. Šunų, kaip ir žmonių, astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Šunų bronchų astmą gali sukelti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, alergenai (dulkės, žiedadulkės, pelėsiai), oro tarša ir stresas. Be to, tam tikrų veislių šunys gali būti jautresni šiai ligai, o tai rodo, kad yra tam tikras genetinis polinkis.
Kosulys yra vienas dažniausių šuns astmos simptomų. Jis gali būti sausas ir nuolatinis, kartais panašus į įtraukiamą kosulį, kuris būdingas viršutinių kvėpavimo takų sutrikimams. Švokštimas arba kvėpavimo metu sklindantys būdingi garsai atsiranda dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo. Astma sergančiam šuniui gali būti sunku kvėpuoti, o tai gali pasireikšti greitu, paviršutinišku kvėpavimu. Kraštutiniais atvejais gali pasireikšti dusulys, t. y. staigus ir stiprus kvėpavimo pasunkėjimas.
Astmos priepuolių metu šunį gali ištikti staigūs dusulio priepuoliai. Tokiais atvejais kvėpuoti tampa labai sunku, šuo gali kosėti, švokšti, o kraštutiniais atvejais net prarasti sąmonę. Dėl kvėpavimo takų problemų astma sergančiam šuniui gali sumažėti apetitas. Šunys, sergantys astma, gali būti neramūs, neramūs ar apatiški.
Šunų astmos gydymas grindžiamas simptomų kontrolės ir priepuolių skaičiaus bei sunkumo mažinimo principu. Tyrimai patvirtina bronchus plečiančių vaistų, tokių kaip beta-2 mimetikai, ir kortikosteroidų, turinčių priešuždegiminį poveikį, veiksmingumą. Daugeliu atvejų kortikosteroidai vartojami per burną arba įkvepiami, kad būtų sumažinta šalutinio poveikio rizika.
Kosulys - refleksas, kurio metu iš kvėpavimo takų pašalinamos juos erzinančios medžiagos. Jei šuniui atsiranda lėtinis kosulys, jis iškosti gleivių su krauju, atliekama bronchoskopija. Kosulio priepuoliai, pasireiškiantys iškart po vėmimo arba po to, kai šuo bėgiojo aukštoje žolėje byloja apie tai, kad į kvėpavimo takus įtrauktas svetimkūnis.
Neduokite šuniui medikamentų nuo kosulio patys, kol jų nepaskirs veterinaras. Šis sveikatos sutrikimas pirmiausia pasireiškia vyresniems mažų veislių šunims, pavyzdžiui chihuahua veislei, pomeranijos šuniukams, mažiems pudeliams ir t.t..
Pagrindinis trachėjos kolapso simptomas žąsies gagenimą primenantis kosulys. Kosulys tampa aštresnis nuo spaudimo, pavyzdžiui, kai nepatogus antkaklis. Šuo kosėti gali ir ėsdamas ar lakdamas. Gydant šunų trachėjos kolapsą pirmiausia būtina veterinaro apžiūra.
Šunys, kuriems pasireiškia labai nežymūs šios ligos simptomai, turi būti tinkamai šeriami, reikia stengtis, kad jie patirtų kuo mažiau streso, nes tai padeda sumažinti kosulio priepuolius, ribojama ir fizinė veikla, svarbu vietoje antkaklio naudoti pakinktus. Jei toks šuo turi antsvorio, jam sudaromas dietos planas. Simptomus susilpninti padės tokie medikamentai kaip aminofilinas, teofilinas, albuterolis. Jei šuo patiria stresą, galima duoti raminančių medikamentų. Kosulio slopintojai ir kortikosteroidai išrašomi tik tada, kai kosulys sunkiai pakeliamas.
Kada reikia skubiai kreiptis į veterinarą?
Nedelsiant kreipkitės, jei pastebite šiuos požymius:
- Kvėpavimas tampa labai greitas, paviršutiniškas
- Šuo nenori valgyti, tampa vangus
- Pastebite mėlynuojančias gleivines (burnoje, liežuvyje)
- Atsiranda kosulys, vėmimas ar švokštimas
- Šuo atrodo tarsi skęstų kvėpuodamas
Tai gali būti gyvybei pavojingos būklės - plaučių edema, širdies nepakankamumas, svetimkūnis kvėpavimo takuose ar net šilumos smūgis.
Kaip padėti šuniui namuose?
- Užtikrinkite ramybę ir vėsią aplinką. Stenkitės pašalinti streso veiksnius ir neleiskite šuniui perkaisti.
- Stebėkite kvėpavimo ritmą. Norma - 10-30 įkvėpimų per minutę ramybės būsenoje. Jei kvėpavimas tampa neritmingas, garsus, labai dažnas - tai pavojinga.
- Nepanikuokite, bet veikite. Nedelsdami skambinkite veterinarui, jei kvėpavimas atrodo pavojingas ar lydi kiti simptomai.
Kaip užkirsti kelią garsiam ir pavojingam kvėpavimui?
- Išlaikykite šunį tinkamo svorio
- Venkite aktyvumo karštomis dienomis
- Rinkitės švelnesnius pavadėlius (neveržiančius kvėpavimo takų)
- Reguliariai tirkite širdį ir plaučius pas veterinarą
- Stebėkite veislės specifinius pavojus (ypač trumpasnukių)
Jei susidūrėte su situacija, kai šuo dūsta, springsta ar patiria kitų kvėpavimo sunkumų, svarbu žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Štai keli patarimai, kaip elgtis tokiais atvejais:
- Paspringimas: Jei šuo springsta, apžiūrėkite jo burną, ar nesimato įstrigusio objekto. Jei matote, pabandykite atsargiai ištraukti jį pincetu ar replėmis, bet neįstumkite dar giliau. Jei negalite ištraukti, paguldykite šunį ant šono ir tvirtai suduokite delnu per krūtinės ląstą kelis kartus.
- Jei šuo nekvėpuoja: Atverkite kvėpavimo takus, ištraukdami liežuvį iš burnos. Atlikite gaivinimą burna į nosį: užčiaupkite šuns burną ir kvėpkite į nosį, kol pamatysite, kad krūtinė išsipučia. Kartokite tai kas 4-5 sekundes.
- Šilumos smūgis: Perkelkite šunį į pavėsį, apvyniokite kaklą ir galvą vėsiu drėgnu rankšluosčiu, pilkite ant kūno vandenį, ypač ant pilvo ir tarp užpakalinių kojų.
- Nebeplaka širdis: Paguldykite šunį ant dešinio šono ant kieto paviršiaus. Masažuokite širdį, spausdami krūtinę 80-120 kartų per minutę didesniems šunims ir 100-150 kartų per minutę mažesniems. Atlikite dirbtinį kvėpavimą pakaitomis su širdies masažu.
Atminkite, kad tik skubi pagalba gali išsaugoti jūsų augintiniui gyvybę. Po jūsų suteiktos pirmosios pagalbos būtina gyvūną parodyti veterinarui, nes pirmoji pagalba neatstos veterinarijos gydytojo priežiūros bei gydymo.
KAS YRA PARANALINĖS LIAUKOS ?!
Lentelė: Kvėpavimo dažnis šunims
| Būsena | Kvėpavimų per minutę |
|---|---|
| Ramybės būsena | 10-30 |
| Po fizinio krūvio | Padidėjęs, bet tolygus |
| Miego metu | 10-30 |