Skystis pleuros ertmėje, dažnai vadinamas pleuritu, susijęs su pleuros membranomis, kurios apgaubia plaučius ir krūtinės ertmę. Pleura yra dvi sluoksnių membranos: parietalinė pleura, kuri dengia krūtinės sienelę, ir visceralinė pleura, kuri apgaubia plaučius. Tarp šių dviejų sluoksnių yra pleuros ertmė, kurioje paprastai yra nedidelis kiekis skysčio, leidžiančio plaučiams judėti kvėpuojant.
Skystis pleuros ertmėje sergant ligomis, klasifikuojamoms kitur, apima įvairias situacijas, kai pleuros ertmėje kaupiasi skystis dėl kitų ligų, tokių kaip širdies nepakankamumas, vėžys ar infekcijos. Ši liga yra svarbi, nes skysčio kaupimasis gali sukelti rimtų kvėpavimo problemų ir gali būti ženklas, kad organizme vyksta rimti patologiniai procesai.
Pagrindinės skysčio kaupimosi pleuros ertmėje priežastys gali būti įvairios. Tai gali būti infekcinės ligos, tokios kaip pneumonija, tuberkuliozė, arba navikiniai procesai, pavyzdžiui, plaučių vėžys. Taip pat skysčio kaupimasis gali būti susijęs su širdies ligomis, pavyzdžiui, širdies nepakankamumu, arba su kepenų ligomis, tokiomis kaip cirozė.
Ši liga diagnozuojama atliekant fizinį tyrimą, kuriuo metu gydytojas gali pastebėti dusulį ir kitus simptomus. Papildomi tyrimai, tokie kaip krūtinės ląstos rentgeno nuotraukos, ultragarsas ar kompiuterinė tomografija, gali padėti nustatyti skysčio kiekį ir jo pobūdį.
Gydymo galimybės priklauso nuo skysčio kaupimosi priežasties. Medicininiai sprendimai gali apimti diuretikus, skausmo malšintuvus, antibiotikus (infekcijos atveju), o sunkiems atvejams gali prireikti pleuros drenažo. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip rūkymo nutraukimas ir sveika mityba. Naujausios terapijos galimybės gali apimti imunoterapiją navikų atveju arba specializuotas fizioterapijos procedūras, padedančias pagerinti kvėpavimo funkciją.
Pleuritas
Pleuritas yra būklė, kuriai būdingas pleuros - dviejų plonų audinių sluoksnių, skiriančių plaučius nuo krūtinės sienelės - uždegimas. Pleura, esanti tarp plaučių ir krūtinės sienelės, atlieka svarbų vaidmenį kvėpavimo procese. Ji yra sudaryta iš dviejų sluoksnių: vienas sluoksnis apgaubia plaučius (vadinamas visceraline pleura), o kitas priglunda prie krūtinės sienelės (parietalinė pleura). Tarp šių sluoksnių yra pleuros ertmė, kurioje yra nedidelis kiekis skysčio.
Pleurito metu šiuos audinius ištinka uždegimas, o tai sukelia didesnę trintį tarp sluoksnių. Dėl uždegimo pleuros ertmėje gali kauptis papildomas skystis (pleuros efuzija), kuris dar labiau trukdo normaliam plaučių judėjimui ir gali sukelti spaudimą plaučiams.
Pleurito atveju gali kauptis skysčio tarp dviejų audinių sluoksnių, vadinamo pleuros efuzija. Pleurito gydymas apima skausmo kontrolę ir pagrindinės priežasties gydymą. Pleuritas, kilus uždegimui pleuros audiniuose, gali sukelti skausmą ne tik krūtinės, bet ir nugaros srityje.
Pleuros sluoksniai yra inervuoti daugybės nervų, kurie gali perduoti skausmo signalus įvairiose kūno dalyse, įskaitant nugarą. Skausmas gali "atsispindėti" arba "persiduoti" į kitas kūno dalis. Pleurito sukelto plaučių skausmo nugaroje atvejais, labai svarbu turėti individualų požiūrį į kiekvieną pacientą, atsižvelgiant į jų specifinius simptomus ir būklę.
Technologiniai pasiekimai leidžia tiksliau diagnozuoti ir suprasti pleurito poveikį nugaros skausmui, leidžiant taikyti efektyvesnius gydymo metodus. Reguliarus paciento stebėjimas ir gydymo plano koregavimas, atsižvelgiant į paciento būklės pokyčius, yra būtina veiksmingo gydymo proceso dalis.
Pleurito sukeltos komplikacijos:
- Pleuros efuzija
- Atelektazė
- Empiema
Schema, vaizduojanti pleuros efuziją
Plaučių Uždegimas (Pneumonija)
Plaučių uždegimas, kitaip dar žinomas kaip pneumonija, yra ūmus plaučių infekcinis susirgimas. Jį būtina nedelsiant gydyti: tik taip galima užkirsti kelią rimtoms, gyvybei pavojingoms komplikacijoms. Neretai plaučių uždegimas yra laikomas mažų vaikų bei pagyvenusių žmonių liga: juo dažniausiai suserga vaikai iki 3 m. amžiaus bei 65+ m. asmenys. Gydant dauguma bakterinės pneumonijos tipų išgydoma per 1-2 savaites.
Kas Sukelia Plaučių Uždegimą?
Plaučių uždegimo priežastis yra virusinė arba bakterinė infekcija. Labai dažnai pneumoniją sukelia gripo arba respiratorinis sincitinis virusas (RSV infekcijos sukėlėjas). Sergantiems viruso sukeltu plaučių uždegimu simptomai dažniausiai pasireiškia laikui bėgant (t. y. būdinga lėtesnė ligos eiga) ir būna lengvesni. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai viršutinių kvėpavimo takų infekcija arba gripas komplikuojasi ir pereina į bakterinę infekcija.
Rečiau plaučių uždegimą sukelia bakterijos. Plaučių uždegimo kaltininkės yra bakterijos Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae ar Staphylococcus aureus. O jeigu uždegimo sukėlėja - Mycoplasma pneumoniae bakterija (visų pirma sukelianti mikoplazminę kvėpavimo takų infekciją), temperatūra gali padidėti tik nežymiai, kosulys - būti sausas, be gleivių, sergant šių bakterijų sukeltu plaučių uždegimu gali skaudėti raumenis, sąnarius bei kaulus. Panaši ar net dar lengvesnė simptomatika būdinga ir bakterijų chlamidijų (Chlamydia pneumoniae) sukeltam plaučių uždegimui. Taigi, šių netipinių bakterijų sukeltą plaučių uždegimą lengva supainioti su paprastu peršalimu (juolab, kad užsikrėtimo šiomis bakterijomis neparodo CRB tyrimas). Bakterinio plaučių uždegimo vyraujančios rūšys - pneumokokinė pneumonija ir mikoplazminė pneumonija.
Plaučių Uždegimo Diagnostika
- Paciento apžiūra.
- Kraujo tyrimas. Sergant plaučių uždegimu nustatomas padidėjęs leukocitų kiekis, aptinkama toksinių granuliocitų, padidėja eritrocitų nusėdimo greitis, taip pat C reaktyvinio baltymo (CRB) koncentracija kraujo serume.
- Krūtinės ląstos rentgeno tyrimas.
Plaučių Uždegimo Gydymas
Jei nustatyta, kad plaučių uždegimą sukėlė virusas, antibiotikų nereikia. Įprastai bakteriniam plaučių uždegimui gydyti skiriama per burną vartojamų antibiotikų. Gydant ligoninėje, antibiotikai ir skysčiai lašinami tiesiai į veną. Jei vaikas serga bakterijų sukelta pneumonija, duokite tiksliai tiek vaistų, kiek nurodė gydytojas. Prieš duodami vaikui vaistų nuo kosulio, pasitarkite su gydytoju.
Pats plaučių uždegimas nėra priskiriamas prie užkrečiamų ligų, tačiau galima užsikrėsti jį sukeliančiais kvėpavimo takų virusais ir bakterijomis. Bakterijos taip pat gali plisti dalijantis indais, stalo įrankiais, rankšluosčiais, nosinaitėmis ir pan. Kai kurių tipų plaučių uždegimo galima išvengti skiepijant. Lietuvoje vaikai skiepijami PVC vakcina (skiepais nuo pneumokoko) bei vakcina nuo kokliušo. Taip pat rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19.
Skystis pleuros ertmėje kasdien pasaulyje diagnozuojamas vidutiniškai 1 mln. pacientų. Skysčio pleuros ertmėje norma yra apie 1,0-15 ml, kurios kiekis reguliuojamas balanso tarp hidrostatinio ir onkotinio slėgio visceralinės ir parietalinės pleuros kraujagyslėse ir limfinio drenažo. Sutrikus šiam balansui, pleuros ertmėje skysčio padaugėja. Kai skysčio tūris pasiekia 200-300 ml, jį galima matyti atliekant tiesinę krūtinės ląstos rentgenogramą.
Bet kokiu atveju, esant didesniam skysčio kiekiui, reikia išsiaiškinti ir patikslinti etiologinius veiksnius. Pagrindinė diagnostinė procedūra verifikuojant skysčio kilmę yra pleuros ertmės punkcija. Ji atliekama visiems ligoniams, kuriems yra skysčio pleuros ertmėje, išskyrus tada, kai skysčio kiekis yra labai nedidelis ir punkciją atlikti nesaugu. Atlikus pleuros ertmės aspiracinę punkciją, pirmiausia vertinama pleuros skysčio spalva, skaidrumas ir kvapas. Labai svarbus skysčio pobūdis: kraujingas (hemoraginis pleuritas ir hemotoraksas), pū lingas ar chiliozinis. Dvokiantis kvapas būdingas pleuros empiemai, sukeltai anaerobinių bakterijų.
Tradiciškai skystis pleuros ertmėje klasifikuojamas į transudatą ir eksudatą, kurių diagnostinius kriterijus 1972 metais paskelbė R. W. Laitas su kolegomis. Šiais kriterijais iki šiol vadovaujamasi daugelyje pasaulio klinikų. Manoma, kad transudatas atsiranda sutrikus onkotinio ir hidrostatinio spaudimo pusiausvyrai. Eksudatą daugiau sukelia uždegiminės būklės, tuomet reikalingos intervencinės ir gydomosios procedūros. Uždegiminiai procesai padidina baltymo išskyrimą į pleuros ertmę, todėl paskui baltymą juda skystis. Kaupdamasis jis stimuliuoja tolesnį proceso progresavimą.
Pastebėta, kad dėl padidėjusios baltymo koncentracijos pleuros skystyje diuretikus vartojantiems ligoniams pagal Laito kriterijus galima klaidingai diagnozuoti eksudatą, todėl rekomenduojama papildomai ištirti tokių ligonių albumino koncentraciją pleuros skystyje ir kraujyje. Jei albumino gradientas (kraujo albumino koncentracija minus pleuros skysčio albumino koncentracija) yra didesnis nei 12 g/l - pleuros skystis yra transudatas, o jei mažiau nei 12 g/l - eksudatas.
Nustačius, kad skystis yra transudatas, toliau jį tirti netikslinga. Reikia aiškintis, kuri iš dažniausių 4 priežasčių - ŠN, kepenų cirozė, nefrozinis sindromas ar plaučių arterijos trombinė embolija - dominuoja. Jei skystis yra eksudatas, būtinas tolesnis jo tyrimas (citologinis, biocheminis, bakteriologinis).
Kaip ir kitų ligų atvejais, svarbu įvertinti anksčiau nurodytas skysčio pleuroje priežastis, kryptingai surinkti anamnezę: persirgtas ar esamas ligas (širdies, inkstų, kepenų, kt.), darbo ar gyvenimo sąlygos (kontaktas su asbestu), žalingus įpročius (rūkymas, alkoholio ar narkotinių preparatų vartojimas), krūtinės traumas ar medicininės intervencijos bei vartojami ar anksčiau vartoti medikamentai, galimi navikiniai procesai. Kitas retesnes ligas galima ekskliuduoti jau renkant anamnezę ir grįžti prie jų, jeigu nepatvirtinta nė viena minėta pagrindinė liga.
Pacientas gali skųstis kosuliu, dusuliu ir pleurinio pobūdžio skausmais. Ultragarsinis tyrimas yra pats paprasčiausias ir prieinamiausias tyrimas nustatant ir skystį pleuros ertmėje, jo kiekį, net skysčio buvimo pleuros ertmėje trukmę. Pagal specifiškumą jis prilygsta kompiuterinei tomografijai. Literatūroje nurodoma, kad pagal atstumą nuo plaučio iki parietalinės pleuros galima nustatyti skysčio kiekį. Krūtinės ląstos priekinėje rentgenogramoje pleuritas pastebimas, kai jo yra daugiau nei 150- 170 ml. Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, galima gerai matyti pleuros pokyčius, atskirti solidines struktūras nuo skysčio pleuros ertmėje, įvertinti diafragminės pleuros ir krūtinės sienos pokyčius.
Medikamentų sukelti skysčio kiekiai nebūna dideli. Esant pūlingam skysčiui, jo pH yra mažiau 7,2, jis yra inkapsuliuotas ar randamos bakterijos, todėl reikia skubiai drenuoti storu drenu. Drenuotiems ligoniams, taikant adekvatų antibakterinį gydymą, dažniausiai būklė pagerėja per savaitę. Jeigu po savaitės, ištyrus ultragarsu ar kitu metodu, išlieka didelis skysčio kiekis ar jo daugėja, reikia apsvarstyti pleuros ertmės drenažo galimybę bei dar kartą įvertinti kitas skysčio atsiradimo priežastis. Gali būti, kad pneumonija pasireiškia kartu su navikiniu procesu ar tuberkulioze.
Skystis, atsiradęs onkologiniams ligoniams, dažniausiai yra proceso progresavimo požymis. Tokių ligonių išgyvenimo vidurkis yra apie 1 metai. Skystis paprastai pirmą kartą diagnozuojamas atsiradus palengva progresuojančiam dusuliui. Kadangi procesas yra lėtas, ligoniai negalavimus paaiškina pagrindine liga ir kreipiasi pagalbos tada, kai skysčio būna prisikaupę labai daug. Pašalinus skystį, ligonis pasijunta daug geriau. Tiesa, pagerėjimas būna laikinas. Skystis recidyvuoja per 2-3 savaites. Atliekamos kartotinės pleuros ertmės punkcijos skysčiui pašalinti. Pastebėta, kad skystis geriau pasišalina, jeigu taikomas pleuros drenažas. Kartais dėl ilgalaikio drenažo įvyksta savaiminis pleuros ertmės suaugimas.
Tuberkuliozinis skystis dažniausiai išnyksta savaime, paskyrus adekvatų antituberkuliozinį gydymą. Chirurginė intervencija pasitelkiama norint patikslinti skysčio atsiradimo priežastis, kai nėra kitų galimybių ar grynai gydomaisiais tikslais. Vaizdinės kontroliuojamosios tarokoskopijos metu, taikant vietinę ar bendrąją nejau trą, apžiūrima pleuros ertmė, paimama biopsinė medžiaga ir pašalinamas rastas skystis. Esant reikalui, atliekamas pleuros ertmės talkavimas. Kai pleuros ertmė dėl tam tikrų priežasčių organizuojasi, atliekama dekortikacija - pašalinama sustorėjusi pleura ir atpalaiduojamas plautis. Nepašalinus pažeistos pleuros, suaugimas gniaužia plautį, vystosi dusulys, nes kvėpuojant plautis negali gerai išsiplėsti.
Medikamentinis gydymas taikomas pagrindinėms ligoms gydyti. Jeigu skysčio kilmė yra ŠN, efektyviausi yra diuretikai, vazodilatatoriai ir kiti širdies kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai. Diuretikai nepadės, jei skystį sukėlė plaučių uždegimas, navikas ar tuberkuliozė. Esant pleuros empiemai, svarbiausi, be pleuros ertmės drenažo, yra antibiotikai. Galima skirti cefalosporinų ir antianaerobinių preparatų derinius.
Transudato ir eksudato skirtumai:
| Požymis | Transudatas | Eksudatas |
|---|---|---|
| Priežastis | Hidrostatinio ir onkotinio spaudimo pusiausvyros sutrikimas | Uždegiminės būklės |
| Baltymų kiekis | Mažas | Didelis |
| Gydymas | Priežasties gydymas (ŠN, kepenų cirozė, kt.) | Intervencinės ir gydomosios procedūros |
Plaučių uždegimas, mediciniškai vadinamas pneumonija, yra plaučių audinio uždegiminė būklė, kurios metu alveolės (maži oro maišeliai, esantys plaučiuose, kur vyksta deguonies ir anglies dioksido mainai) užsipildo skysčiu ar pūliais. Tai gali sukelti įvairūs patogenai, įskaitant bakterijas, virusus, grybelius ir parazitus.
Plaučių uždegimas yra infekcinės kilmės plaučių audinio uždegimas, kurio metu alveolės, atsakingos už deguonies ir anglies dioksido mainus organizme, užsipildo skrepliu ar pūliais. Tai sukelia kvėpavimo sunkumą, oksigenacijos proceso sutrikimą ir daugybę susijusių simptomų. Dažniausia plaučių uždegimo priežastis yra bakterijos.
Streptococcus pneumoniae (pneumokokas) yra pagrindinis bakterinės pneumonijos sukėlėjas, ypač suaugusiesiems. Kitos bakterijos, įskaitant Haemophilus influenzae, Staphylococcus aureus ir atipinės bakterijos, tokios kaip Mycoplasma pneumoniae, Chlamydophila pneumoniae ir Legionella pneumophila, taip pat gali sukelti pneumoniją. Virusai yra antra dažniausia plaučių uždegimo priežastis.
Gripo virusas (influenza), respiracinis sincitinis virusas (RSV) ir naujausių metų pandemiją sukėlęs SARS-CoV-2 (COVID-19) yra tarp dažniausių virusinių pneumonijos sukėlėjų. Grybelinis plaučių uždegimas yra rečiau pasitaikantis ir dažniausiai paveikia asmenis su imunodeficito būklėmis, pavyzdžiui, sergančius ŽIV/AIDS, vartojančius imunosupresinius vaistus ar turinčius kitų imuninės sistemos sutrikimų.
Aspiracinis plaučių uždegimas atsiranda, kai maistas, skystis, vėmimas ar svetimkūniai patenka į plaučius, sukeldami uždegimą. Tam tikri rizikos veiksniai padidina pneumonijos išsivystymo riziką. Plaučių uždegimas yra infekcinis procesas, kurio metu plaučių alveolės, atsakingos už dujų mainus (deguonies pasisavinimą ir anglies dioksido išsiskyrimą), užsipildo uždegiminiu eksudatu.
Tai lemia kvėpavimo funkcijos pablogėjimą ir sukelia įvairius simptomus, kurių sunkumas gali svyruoti nuo lengvų iki gyvybei pavojingų. Dažniausiai plaučių uždegimas prasideda staigiu karščiavimu, kartais viršijančiu 38°C, šaltkrėčiu ir gausiu prakaitavimu, ypač naktį. Kosulys yra vienas iš labiausiai būdingų plaučių uždegimo simptomų.
Plaučių uždegimas yra rimta sveikatos būklė, kuri be tinkamo gydymo gali sukelti įvairias komplikacijas, kenkiančias sveikatai ir netgi keldamos grėsmę gyvybei. Plaučių uždegimas yra rimta sveikatos būklė, kuri be tinkamo gydymo gali sukelti įvairias komplikacijas, kenkiančias sveikatai ir netgi keldamos grėsmę gyvybei. Kuo greičiau pradedamas tinkamas gydymas, tuo mažesnė komplikacijų tikimybė.
Skiepai yra veiksminga priemonė užkirsti kelią tam tikrų tipų plaučių uždegimui, ypač pneumokokinės ir gripo sukeltai pneumonijai. Reguliarus rankų plovimas, sveikos gyvensenos palaikymas, subalansuota mityba ir pakankamas poilsis padeda stiprinti imuninę sistemą. Esant plaučių uždegimo simptomams, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Plaučių uždegimo sukeltos komplikacijos:
- Pleuritas ir pleuros išsiskyrimas
- Plaučių abscesas
- Sepsis
- Ūminis respiracinis distreso sindromas
Pleuros išsiliejimas - priežastys, diagnozė, simptomai, gydymas
Pneumonijos faktai (infografikas)