Kas Gali Būti Įmonės Komisijos Nariais: Reikalavimai ir Atrankos Principai

Straipsnyje aptariami reikalavimai, keliami įmonių komisijų nariams, atrankos principai ir kitos svarbios nuostatos, susijusios su komisijų sudarymu ir veikla.

Pirkimo Komisijos Sudarymas ir Veikla

Privalomas Komisijos Sudarymas

PĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkantieji subjektai pirkimų procedūroms privalo sudaryti pirkimo komisiją.

Įstatyme įtvirtintos išimtys, kuomet pirkimo komisijos galima nesudaryti, t. y. mažos vertės pirkimų procedūroms, atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms pagal preliminariąją sutartį bei dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliekamoms procedūroms - šiais atvejais komisijos sudarymas yra perkančiojo subjekto teisė, o ne pareiga.

Komisija gali būti sudaroma tiek nuolatinės sudėties (nebent kiltų poreikis ją keisti) visiems perkančiojo subjekto vykdomiems pirkimams, tiek kiekvienam pirkimui atskirai.

Kas Sudaro Komisiją?

Jeigu pirkimo procedūras atlieka pats perkantysis subjektas - komisiją sudaro, nustato atitinkamas užduotis ir visus įgaliojimus suteikia pats perkantysis subjektas.

Tuo tarpu, jeigu pirkimo procedūras pagal įgaliojimą atlieka kitas perkantysis subjektas pagal PĮ 91 straipsnį, tuomet pirmiau nurodytus veiksmus atlieka būtent įgaliotasis perkantysis subjektas.

Atitinkamai jis yra ir atsakingas už šios komisijos veiklą, funkcijas ir tokios veiklos atitiktį PĮ nustatytiems reikalavimams.

Komisijos Atskaitomybė ir Sprendimų Priėmimas

PĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komisija yra atskaitinga ją sudariusiam perkančiajam subjektui, tačiau tai nereiškia, jog komisija yra varžoma perkančiojo subjekto bei, vykdydama savo funkcijas, negali savarankiškai priimti sprendimų.

PĮ 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti ir užduočių jai nustatymo iki sprendimo ją panaikinti priėmimo arba nuo ją sudariusio subjekto rašytinių užduočių jai paskyrimo iki visų nustatytų užduočių įvykdymo arba sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo.

Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu.

Balsuoti galima tik už arba prieš siūlomą sprendimą. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.

Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, Komisijos narių atskirosios nuomonės.

Rašytinės Užduotys Komisijai

PĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad komisijos užduotys ir įpareigojimai, kurias joms nustato perkantieji subjektai, turi būti tik rašytinės formos.

Vis dėlto įstatyme daugiau nėra aiškių, privalomųjų įpareigojimų nustatymo formos reikalavimų.

Tai reiškia, kad perkantieji subjektai užduočių įforminimo ir komisijos supažindinimo su paskirtomis užduotimis nuostatas gali nustatyti vidaus tvarkos dokumentuose.

Pavyzdžiui, komisijai skiriamos užduotys gali būti patvirtinamos perkančiojo subjekto direktoriaus įsakymu, potvarkiu ir pan. ir įteikiamos komisijos nariams susipažinti pasirašytinai, arba užduotys gali būti pateikiamos elektroniniu laišku, išsiunčiant iš atsakingo asmens, pavyzdžiui, perkančiojo subjekto direktoriaus elektroninio pašto, ar paskelbiamos perkančiojo subjekto naudojamoje vidaus informacinėje sistemoje, kuria taip pat naudojasi ir komisijos nariai, ir pan.

Komisijos Darbo Reglamentas

Komisijos darbo tvarka (komisijos pareigas, teises, atsakomybes ir kt. sąlygas) reglamentuojama komisijos darbo reglamentu, kurį rengia ir tvirtina ją sudaręs perkantysis subjektas.

Jeigu perkantysis subjektas yra sudaręs ne vieną komisiją, jis gali nustatyti vieną komisijos darbo reglamentą visoms komisijoms, arba, jeigu yra poreikis, atskirus darbo reglamentus prieš kiekvieną naujai sudaromą komisiją (t. y. kiekviena perkančiojo subjekto sudaryta komisija gali turėti po atskirą darbo reglamentą, jeigu perkantysis subjektas mano, kad tai yra reikalinga).

Atskirų komisijų sudarymo poreikis priklauso tiek nuo perkančiojo subjekto dydžio bei jo vykdomų pirkimų apimties, tiek nuo vykdomų pirkimų pobūdžio.

Atskira komisija konkrečiam pirkimui gali būti reikalinga tuomet, kai perkantysis subjektas vykdo nestandartinį, sudėtingą pirkimą, kuriam yra reikalingos specialios žinios (pavyzdžiui, perkantysis subjektas siekia įsigyti oro uosto rekonstrukcijos darbus ir šiuo atveju reikalingos tam tikros techninės statybų srities žinios, arba siekia įsigyti informacinės sistemos įdiegimo darbus ir yra reikalingos informacinių technologijų srities žinios).

Tuo tarpu atskiros komisijos pirkimams pagal atitinkamus sektorius, o ne konkrečiam vienam pirkimui, gali būti reikalingos, kai perkantysis subjektas vykdo daug pirkimų skirtingose srityse ir viena komisija tiesiog fiziškai nebūtų pajėgi įvykdyti visas jai skiriamas užduotis.

Įstatyme nėra nustatytų reikalavimų, kaip turi būti sudaromas komisijos darbo reglamentas ir kas jame turi būti nustatyta.

Perkantieji subjektai komisijos darbo reglamentą rengia pagal vidaus tvarką, nustatytą pirkimų organizavimą reglamentuojančiuose dokumentuose.

Rekomenduotina komisijos darbo reglamente ne tik formaliai perrašyti imperatyviąsias PĮ normas, bet aptarti situacijas, kurios, nors ir aiškiai nereglamentuojamos įstatymo, bet yra reikšmingos praktikai, su kuriomis dažniausiai susiduria perkantysis subjektas konkrečiai savo veikloje, vykdydamas pirkimus.

Reikalavimai Komisijos Sudėčiai

PĮ 31 straipsnio 2 dalyje reglamentuojami reikalavimai komisijos sudėčiai.

Komisijos sudėtį įsakymu arba potvarkiu tvirtina ją sudarančio perkančiojo subjekto vadovas.

Šiame įsakyme ar potvarkyje turėtų būti nurodyta, kokie asmenys yra skiriami komisijos nariais (nurodant jų vardus, pavardes, pareigas), kas iš jų yra skiriamas komisijos pirmininku, taip pat, ar yra sudaroma nuolatinės sudėties komisija visiems perkančiojo subjekto vykdomiems pirkimams, ar komisija sudaroma konkrečiam pirkimui, ar konkrečios srities pirkimams.

Komisijos Narių Keitimas

Įstatyme nėra nustatytų reikalavimų dėl komisijos narių keitimo.

Jeigu perkančiajam subjektui atsiranda poreikis pakeisti komisijos sudėtį (pavyzdžiui, vienam iš komisijos narių susirgus, išvykus į komandiruotę, išvykus atostogų, pakeitus darbovietę ar dėl kitų priežasčių), jis gali tai padaryti pagal komisijos darbo reglamentą ar kitus vidaus pirkimų organizavimo tvarką reglamentuojančius dokumentus.

Tokiu atveju, keičiant komisijos narių sudėtį, naują sudėtį reikia patvirtinti perkančiojo subjekto vadovo potvarkiu ar įsakymu.

Komisijos sudėtis gali būti keičiama bet kuriuo metu (net ir prasidėjus konkretaus pirkimo procedūroms).

Atsižvelgiant į tai, keičiant komisijos sudėtį, pavyzdžiui, prasidėjus konkretaus pirkimo procedūroms, nauji komisijos nariai turėtų susipažinti su vykdomo pirkimo eiga, priimtais sprendimais ir pan.

Be to, pakeitus komisijos sudėtį, negali būti keičiamas jau priimtų buvusios komisijos sudėties sprendimų galiojimas.

Atitinkamai naujos sudėties komisijai turėtų galioti apribojimas keisti savo priimtus sprendimus, išskyrus išimtines situacijas, pavyzdžiui, kai buvusios komisijos narių sprendimai buvo neteisėti.

Minimalus Komisijos Narių Skaičius

PĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip trys fiziniai asmenys, iš kurių vienas skiriamas komisijos pirmininku.

Įstatyme nėra nustatyto ribojimo dėl maksimalaus komisijos narių skaičiaus, taigi, perkantieji subjektai vidaus tvarkos taisyklėse patys nustato maksimalų skiriamų komisijos narių skaičių.

Jeigu perkantysis subjektas komisiją sudaro atskirai kiekvienam pirkimui, tokiu atveju kiekvienos komisijos narių skaičius gali skirtis, tačiau bet kuriuo atveju negali būti mažesnis nei trys.

Nors įstatyme nustatytas įpareigojimas tik dėl minimalaus trijų komisijos narių skaičiaus, visais atvejais rekomenduotina, kad komisija būtų sudaryta iš didesnio skaičiaus asmenų, pavyzdžiui, ne mažiau kaip penkių asmenų.

Tokia rekomendacija sietina su PĮ 31 straipsnio 3 dalyje nustatytu komisijos kvorumu, t. y.

Kas Gali Būti Komisijos Nariais?

Įstatyme nėra įtvirtinto įpareigojimo, kad komisijos nariais (išskyrus pirmininką) būtų skiriami tik ją sudariusio perkančiojo subjekto darbuotojai.

Tai reiškia, kad perkantieji subjektai gali pasirinkti ir komisijos nariais skirti ne savo darbuotojus, tačiau trečiuosius asmenis, turinčius tam tikros srities žinių (pavyzdžiui, pirkimų srities specialistus, arba konkrečios srities, susijusios su pirkimo objektu - jūrų transporto sektoriaus, informacinių technologijų, aplinkosaugos ar kitus specialistus).

Tai aktualu ypač tais atvejais, kai komisija yra sudaroma ne viena visiems vykdomiems pirkimams, o konkrečiam pirkimui arba atitinkamo sektoriaus pirkimams.

Perkantysis subjektas taip pat turi teisę, esant ekspertinių žinių poreikiui konkrečiu klausimu, pasitelkti ekspertus, kurie nebūtų skiriami komisijos nariais, tačiau vykdytų savo ekspertų pareigas - pavyzdžiui, teiktų konsultacijas, vertinant pasiūlymų techninę dalį ir pan.

Ekspertai Komisijoje

Taigi, egzistuoja dvi situacijos: pirma, kai ekspertines žinias turintis asmuo paskiriamas į komisijos sudėtį; šiuo atveju ekspertas, kuris turi tam tikras specialias žinias, jas gali pritaikyti, tačiau būdamas komisijos nariu jis teikia ne formalizuotas ekspertines išvadas, o dalyvauja komisijos darbe lygiais pagrindais su kitais jos nariais, priimant komisijos sprendimus, turi tiek pat teisių (įskaitant vieną balsą), kiek ir bet kuris kitas komisijos narys; antra, kai ekspertines žinias turintis asmuo nėra skiriamas būti komisijos nariu, tačiau yra paskiriamas konkrečiai užduočiai atlikti (pavyzdžiui, patikrinti ekonominio naudingumo kriterijų atitiktį), tokiu atveju paskirtas ekspertas neturi sprendimo teisės, tačiau turi teisę teikti savo ekspertines išvadas jam nurodytais klausimais; taigi, tokiu atveju ekspertas priima savo sprendimą dėl ekspertinio vertinimo, tačiau galutinį žodį taria komisija, kurios eksperto pozicija nesaisto.

Išsilavinimo ir Patirties Reikalavimai

Įstatyme nėra įtvirtintų aiškių skiriamų komisijos narių ir komisijos pirmininko išsilavinimo ar patirties reikalavimų.

Vis dėlto PĮ 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kuriuo atveju turi būti atsižvelgiama į skiriamų komisijos narių, įskaitant komisijos pirmininką, žinias bei kompetencijas, t. y. komisijos nariai turi turėti reikiamų ekonominių, techninių, teisinių žinių, turi išmanyti PĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Perkantieji subjektai savo vidaus pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarką reglamentuojančiuose dokumentuose arba komisijos darbo reglamente gali nustatyti aiškesnius ir konkretesnius reikalavimus, kuriuos turi atitikti skiriami komisijos nariai bei komisijos pirmininkas, atsižvelgiant į minėtas PĮ 31 straipsnio 3 dalyje nustatytas sritis (pavyzdžiui, reikalavimus turėti teisinį, ekonominį ar kt.

Rekomenduojamos Kompetencijos

Visais atvejais rekomenduotina, kad komisijos nariai būtų skirtingų sričių atstovai, kurių kiekvienas turėtų specialių žinių, skirtingos patirties savo profesinėje veikloje.

Pavyzdžiui, kad bent vienas komisijos narys (dar geriau - bent keli) turėtų geras teisės žinias, taip pat gerai išmanytų pirkimų reguliavimą bei praktiką; bent vienas komisijos narys gerai išmanytų finansų sritį ir pardavimus, kiti komisijos nariai galėtų turėti specialių konkrečios srities žinių (pavyzdžiui, projektų valdymo, teritorijų planavimo ir kt.); jeigu komisija yra sudaroma konkrečiam pirkimui, bent vienas ar keli komisijos nariai turėtų būti konkrečios su pirkimo objektu susijusios srities atstovai (inžinerinio projektavimo, vandentiekio, dujų ir pan.).

Perkantieji subjektai vidaus pirkimų vykdymo tvarką reglamentuojančiuose dokumentuose taip pat gali nustatyti reikalavimus, kad kiekvienas komisijos narys, prieš pradėdamas darbą komisijoje, susipažintų su pirkimų reguliavimo specifika, pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, pavyzdžiui, sudalyvaujant vidaus ar išorės pirkimų mokymuose, ar papildomai išlaikant perkančiojo subjekto parengtą testą.

Nepriekaištinga Reputacija

PĮ 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos, tačiau ši norma nėra papildomai detalizuota.

PĮ 31 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtintos nepriekaištingos reputacijos sąvokos, taip pat neįtvirtinti reikalavimai, kaip komisijos nariai turėtų pagrįsti savo nepriekaištingą reputaciją.

Dėl to šiuo atveju reikėtų vadovautis PĮ 2 straipsnio 5 dalies norma, kurioje apibrėžta nepriekaištingos reputacijos asmens sąvoka.

Konfidencialumas ir Nešališkumas

Nors PĮ 31 straipsnio 3 dalyje neįtvirtinta, tačiau, atsižvelgiant į PĮ 33 straipsnio 2 dalies reikalavimus, komisijos kviestiniai nariai ir ekspertai, jeigu perkantieji subjektai konkrečiu atveju tokius pasitelkia, prieš pradėdami darbą privalo būti pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus, kurie apibrėžti PĮ 2 straipsnio 4 dalyje, bei nešališkumo deklaracijas, kurios apibrėžtos PĮ 2 straipsnio 5 dalyje.

Nurodytos pareigos sietinos su tiekėjų konfidencialios informacijos užtikrinimu bei su vienodo požiūrio į pirkimo dalyvius principu, kurio tikslas skatinti sveiką ir veiksmingą konkurenciją tarp tiekėjų.

Valstybės Valdomų Įmonių (VVĮ) Kolegialūs Organai

Kolegialių Organų Svarba

Kolegialūs priežiūros ar valdymo organai (kolegialūs organai) laikomi viena iš svarbiausių efektyvios valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdysenos dalių.

Šių organų sudarymui bei veiklos principams pasauliniuose VVĮ valdysenos standartuose taikomas ypač didelis dėmesys.

Kolegialių organų funkcijos suprantamos kaip būtinos siekiant užtikrinti profesionalią ir kokybišką vadybą bei apribojant tiesioginę politinę įtaką valstybės valdomoms įmonėms.

Siekiant įgyvendinti šias nuostatas, Lietuvoje VVĮ kolegialių organų sudėties ir atrankos principai yra detaliai įtvirtinti teisės aktuose.

Teisinis Reglamentavimas

Pagrindinis teisės aktas, formuojantis atrankos procedūras bei nustatantis VVĮ kolegialių organų sudėties principus, yra Kandidatų į valstybės įmonę ar savivaldybės įmonę, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašas (Atrankos gairės), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631.

Pagrindiniai VVĮ Kolegialių Organų Principa

• Autonomiškumas. Tai apima nepriklausomų kolegialaus organo narių paskyrimą bei apribojimus valstybės politikams dalyvauti šių organų veikloje.
• Kompetencija. VVĮ kolegialūs organai sudaromi remiantis kompetencijų principų bei atsižvelgiant į konkrečios VVĮ veiklos specifiką ir strateginius tikslus.
• Profesionali ir skaidri atranka. Nepriklausomų narių atrankai taikomos detalios atrankos procedūros, apimančios žingsnius nuo atrankos iniciavimo iki paskyrimo kolegialaus organo nariu.
• Įgalinta. Valstybės valdomų bendrovių (VVB) kolegialių organų funkcijos nesiskiria nuo pasaulinių valdysenos praktikų.

Reikalavimai VVĮ Kolegialių Organų Nariams

• Bendrieji reikalavimai.
• Nepriklausomumo reikalavimai.
• Specialieji reikalavimai. Šie reikalavimai remiasi kompetencijų sudarymo principu, t. y. nustatomi atsižvelgiant į konkrečius įmonės poreikius bei gali skirtis priklausomai nuo ieškomų kompetencijų.

VVĮ Kolegialių Organų Veiklos Principai

Valstybės valdomų įmonių kolegialių organų veiklos principai nesiskiria nuo pasaulinių korporatyvinės valdysenos principų (taikomų ir privataus kapitalo įmonėse).

Dėl VVĮ kolegialiam organui suteikiamos autonomijos, ypač svarbus korporatyvinės valdysenos principų taikymas bei tinkamos komunikacijos tarp valstybei atstovaujančios institucijos (akcininko) ir kolegialaus organo palaikymas.

Valstybė iš savo pusės komunikaciją palaiko per periodinius susitikimus su kolegialaus organo pirmininku bei per įmonei rengiamą Lūkesčių raštą.

Lūkesčių raštas - svarbiausias formalizuotas dokumentas, kuriame apibrėžiami valstybės lūkesčiai ir sutariami veiklos principai.

Už kolegialaus organo veiklos organizavimą atsakingas yra pats kolegialus organas, tačiau keliami lūkesčiai, kad kolegialus organas vadovautųsi korporatyvinės valdysenos principais bei užtikrintų efektyvią veiklą.

Viena iš tokių praktikų - periodinis ir struktūruotas savo veiklos vertinimas.

Savo veiklos vertinimas pasaulinėje praktikoje išskiriamas kaip viena pagrindinių priemonių valdybų veiklos tobulinimui ir vertinimui.

Kiekvienais metais VVĮ kolegialūs organai turi atlikti struktūruotą savo veiklos vertinimą, kurio metu identifikuotų kolegialaus organo veiklos trūkumus bei sudarytų veiksmų planą šiems trūkumams šalinti.

tags: #kas #gali #buti #imones #komisijos #nariais