Kas Gali Būti Draudikais Lietuvoje: Teisinis Reglamentavimas ir Svarbūs Aspektai

Šiame straipsnyje aptariama, kas Lietuvoje gali būti draudikais, remiantis galiojančiais teisės aktais. Nagrinėjami transporto priemonių draudimo aspektai, draudimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo sąlygos, taip pat ginčų sprendimo galimybės.

Teisinis pagrindas

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, yra įstatymas, kuris buvo paskelbtas Žin., 2001, Nr. 56-1977, i. k. Nr. XIV-2388, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-21, i. k. 2001 m. birželio 14 d. Nr. 1 straipsnis.

Įstatymo taikymo sritis

Šio įstatymo nuostatos taikomos:

• Kiekvienai privalomai registruoti važiuoti žeme skirtai motorinei transporto priemonei, traktoriui ir savaeigei mašinai, kurios didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba kurios didžiausias grynasis svoris - daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis - daugiau kaip 14 km/h, taip pat priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones.
• Šis įstatymas taip pat taikomas ir pirmiau nurodytus kriterijus atitinkančioms neregistruotinoms transporto priemonėms - motorinėms transporto priemonėms, traktoriams ir savaeigėms mašinoms, kurių privaloma registracija pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių registravimą, nėra numatyta.

Tačiau, įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos uždarose teritorijose sporto renginiuose ir veikloje, įskaitant lenktynes, varžybas, treniruotes, bandymus ar pasirodymus (toliau - renginys). Kai organizuojamas renginys, jo organizatorius turi turėti renginio civilinės atsakomybės draudimo ar garantijos sutartį dėl žalos, kurią sukėlė renginyje dalyvaujanti transporto priemonė, atlyginimo tretiesiems asmenims, įskaitant žiūrovus ir kitus pašalinius asmenis, bet nebūtinai dengiančias renginyje dalyvaujančioms vairuotojams ir jų transporto priemonėms padarytą žalą.

Taip pat, šio įstatymo nuostatos, kiek jos susijusios su pareiga sudaryti draudimo sutartį, netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos riboto patekimo oro uostų teritorijose.

Pagrindinės sąvokos

• Eismo įvykio deklaracija - eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų ranka pildomas ir pasirašomas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis pildomas nustatytos formos dokumentas, kuriame fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos jo aplinkybės ir braižoma schema.
• Europos Sąjungos valstybė narė - Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė.
• Nacionalinis draudikų biuras - pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.
• Transporto priemonės valdytojas - asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę.

Draudimo sutarties sudarymas

Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

Už draudimo sutarties sudarymą atsakingas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse (toliau kartu - valstybės registrai) transporto priemonės savininku nurodytas asmuo arba, jeigu transporto priemonė neregistruota, paskutinis žinomas transporto priemonės savininkas.

Draudimo sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu, šių įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais ir draudimo priežiūros institucijos - Lietuvos banko tvirtinamomis standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis.

Draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su įstatyme nurodytais asmenimis, kurie pateikia prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti.

Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Draudėjas taip pat turi teisę savo iniciatyva pateikti papildomą informaciją ir (ar) dokumentus, draudiko nurodytus kaip turinčius reikšmės vertinant draudimo riziką.

Grupinė draudimo sutartis

Su Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka registruotų ūkių ūkininkais, taip pat kitais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nurodytais žemės ūkio veiklos subjektais gali būti sudaroma grupinė draudimo sutartis. Grupinė draudimo sutartis sudaroma dėl keleto transporto priemonių, išduodant vieną draudimo liudijimą. Grupinė draudimo sutartis gali būti sudaroma ne daugiau kaip dėl 5 transporto priemonių, iš kurių tik viena gali būti lengvasis automobilis.

Pasienio draudimo sutartis sudaroma, kai ketinama Europos Sąjungos valstybės narės kelių eisme dalyvauti naudojant transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra užsienio valstybės teritorijoje, jeigu tokios transporto priemonės valdytojas neturi kitos Lietuvos Respublikoje galiojančios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojodraudimo sutarties. Išimtiniais atvejais pasienio draudimo sutartis gali būti sudaroma dėl į Lietuvos Respubliką įvežamos įsigytos transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, jeigu ši transporto priemonė nėra apdrausta.

Draudimo sutarties nutraukimas

Draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki numatomo šios sutarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama sumokėta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmoka (toliau - draudimo įmoka) už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius įprastinės draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas.

Įprastinė draudimo sutartis gali būti nutraukiama draudiko iniciatyva, jeigu draudėjas sutarties neįvykdo ar ją įvykdo netinkamai ir tai yra esminis įprastinės draudimo sutarties pažeidimas, nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje nurodytus atvejus. Tokiu atveju įprastinė draudimo sutartis turi būti nutraukiama nuo joje nurodytos draudiko teisės nutraukti įprastinę draudimo sutartį atsiradimo dienos.

Įprastinė draudimo sutartis pasibaigia, jeigu transporto priemonė, kuri buvo apdrausta pagal įprastinę draudimo sutartį, įregistruojama kitoje užsienio valstybėje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje (toliau kartu - kita valstybė) ir transporto priemonei išduodamas kitos valstybės nuolatinis ar laikinas valstybinis numerio ženklas arba registracijos ženklas (toliau - valstybinis numerio ženklas).

Apdraustos transporto priemonės savininko pasikeitimas

Pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, naujasis transporto priemonės savininkas, prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę, privalo užtikrinti, kad būtų sudaryta nauja draudimo sutartis laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Jeigu draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, naujajam transporto priemonės savininkui sudaryti naują draudimo sutartį nėra privaloma - jam pereina draudėjo teisės ir pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį, jeigu tai nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Naujasis transporto priemonės savininkas, kuriam perėjo draudėjo teisės ir pareigos, nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis.

Draudėjui mirus draudimo sutartis nepasibaigia. Transporto priemonę faktiškai naudojančiam asmeniui pereina draudėjo teisės ir pareigos (įskaitant ir pareigą informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką) pagal sudarytą draudimo sutartį. Transporto priemonę faktiškai naudojantis asmuo per 15 dienų nuo faktiško transporto priemonės naudojimo pradžios dienos turi apie tai pranešti draudikui, nurodydamas transporto priemonės valdytojo tapatybę ir kontaktinius ...

Ginčų sprendimas

Jei iš draudimo bendrovės negausite Jus tenkinančio atsakymo į skundą, galite kreiptis į Lietuvos banką ar į teismą. Skundo pareiškėjas turi užpildyti skundo pateikimo formą. Skundai teikiami raštu, tvarkingai ir aiškiai parašyti valstybine kalba. Formoje turi būti nurodyta pareiškimo data, pareiškėjo duomenys (vardas, pavardė, adresas, kontaktinė informacija), draudimo rūšis ir draudimo liudijimo numeris, išdėstyta skundo esmė ir aiškiai motyvuoti reikalavimai. Prie formos yra pridedamas papildomai pateikiamų dokumentų sąrašas.

Draudimo bendrovė privalo išnagrinėti rašytinį vartotojo kreipimąsi ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo kreipimosi gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė vartotojas ir finansų rinkos dalyvis. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių finansų rinkos dalyvis negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, jis turi išsiųsti negalutinį atsakymą, aiškiai nurodęs atsakymo į vartotojo kreipimąsi vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio vartotojas gaus galutinį atsakymą.

Vartotojo ginčas su draudiku turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl ginčo esmės priimtas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo vartotojo kreipimosi su visais reikiamais dokumentais gavimo Lietuvos banke dienos.

Įsidėmėkite, kad Lietuvos banko sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio, tad neprivalomas nei skundo pateikėjui, nei draudikui. Jei ginčo nepavyksta išspręsti su Lietuvos banko pagalba, tuomet galima kreiptis į teismą. Į teismą kreiptis galima ir prieš tai nesikreipus į Lietuvos banką. Teismo priimamas sprendimas yra privalomas.

Lietuvos bankas vartotojų ir draudikų ginčus nagrinėja neatlygintinai. Daugiau informacijos apie draudikų ir vartotojų ginčų nagrinėjamą galite rasti čia.

Statistika

2015 m. ginčai, kilę iš draudimo paslaugų sutarčių, sudarė didžiausią Lietuvos banko gautų kreipimųsi dėl ginčų, kilusių iš finansinių paslaugų teikimo sutartinių santykių, dalį - net 59 procentus visų gautų kreipimųsi, t. y. 277 kreipimaisi iš 474. Iš esmės panašus gautų kreipimųsi procentas buvo ir 2014 m. (58 proc.

Dažniausios vartotojų klaidos

Neretai vartotojas kreipiasi į Lietuvos banką, nepateikdamas draudiko atžvilgiu suformuluoto aiškaus reikalavimo, o prašydamas apginti jo pažeistas teises arba pateikdamas bendro pobūdžio klausimus, kurie nelaikytini reikalavimu ginčo nagrinėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų požiūriu. Taip pat, kaip minėta, vartotojai dažnai kreipiasi į Lietuvos banką, prieš tai nesikreipę į draudiką su pretenzija, kurioje turi būti nurodytos ginčo aplinkybės, pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai ir suformuluotas draudikui keliamas reikalavimas.

Be to, neretai vartotojai Lietuvos bankui pateikia susirašinėjimo su draudimo įmonės darbuotoju (pvz., draudimo įmonės ekspertu) duomenis, kuriuose draudimo įmonės darbuotojui pateikiami su draudimo sutarties vykdymu susiję klausimai, laikydami, kad draudimo įmonės darbuotojui pateikti klausimai yra pirmiau nurodyta vartotojo pretenzija dėl jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų, o draudimo įmonės darbuotojo vartotojui pateikti atsakymai - draudimo įmonės motyvuotas sprendimas dėl vartotojo pretenzijoje nurodytų ginčo aplinkybių ir pateikto reikalavimo pagrįstumo.

Taip pat vartotojai dažnai ginčija draudiko priimtą sprendimą, neįsigilinę į draudimo sutartimi nustatytas draudimo sutarties sąlygas, kuriomis apibrėžiama draudiko prisiimtų įsipareigojimų apimtis.

Ar draudikai vadovaujasi Lietuvos banko išvadomis?

Nors Lietuvos banko sprendimai dėl ginčų yra rekomendaciniai ir neprivalomi vykdyti, tačiau 2015 m. 89 procentai tokių sprendimų vartotojų reikalavimus patenkinti visiškai arba iš dalies draudimo įmonių buvo įvykdyti. 2014 m. draudikai įvykdė 83 procentus Lietuvos banko rekomendacijų dėl vartotojų ir draudikų ginčų, o 2013 m.

Kiekvieno mūsų nagrinėto vartotojo ir draudiko ginčo aplinkybės yra individualios ir skirtingų ginčų situacijos yra unikalios. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai ginčų nagrinėjimo Lietuvos banke tvarkai, Lietuvos banko sprendimai dėl ginčo esmės tapo vieši ir jie yra skelbiami Lietuvos banko interneto svetainėje, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat vartotojo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Dažniausiai pasitaikantys ginčai pagal draudimo rūšį

Daugiausia vartotojų ir draudikų nesutarimų kyla iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartinių santykių. 2015 m. kreipimųsi dėl minėtų ginčų skaičius sudarė 31 procentą visų kreipimųsi dėl ginčų su draudimo įmonėmis. 2014 m. tokių kreipimųsi buvo 37 procentai. Kita draudimo rūšis, dėl kurios kyla nemažai ginčų, yra transporto priemonių (kasko) draudimas. 2015 m. iš transporto priemonių (kasko) draudimo sutarčių kilę ginčai sudarė 20 procentų, o 2014 m. - 19 procentų. Nemažą dalį ginčų sudarė ir ginčai dėl nekilnojamojo turto (būsto) draudimo sutarčių (2015 m. buvo 19 procentų tokio pobūdžio kreipimųsi dėl ginčų, o 2014 m. - 16 procentų) bei nelaimingų atsitikimų, sveikatos draudimo sutarčių (2015 m. 10 procentų kreipimųsi, 2014 m.

Kreipimosi į Lietuvos banką surašymas nereikalauja specialių (teisinių) žinių, o reikalavimai, kuriuos turi atitikti toks raštas, nėra sudėtingi. Teisės aktų reikalavimus atitinkantį prašymą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo vartotojas Lietuvos bankui gali ne tik įteikti per mūsų raštinę (Vilnius, Totorių g. Tuo atveju, kai vartotojo kreipimasis dėl ginčo nagrinėjimo neatitinka Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių 15, 16 ir 17 punkto reikalavimų, Lietuvos bankas raštu kreipiasi į vartotoją ir nustato ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą kreipimosi trūkumams pašalinti.

Lietuvos bankas, gavęs vartotojo kreipimąsi dėl ginčo nagrinėjimo, per 5 darbo dienas nuo šio kreipimosi gavimo turi patikrinti, ar vartotojo kreipimasis atitinka ginčų nagrinėjimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir išspręsti ginčo priėmimo klausimą. Jei nustatomos aplinkybės, dėl kurių vartotojo ir draudiko ginčas Lietuvos banke negali būti nagrinėjamas, Lietuvos bankas per minėtą terminą priima motyvuotą sprendimą atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, kurio nuorašai per 3 darbo dienas išsiunčiami ginčo šalims. Lietuvos bankui priėmus nagrinėti vartojimo ginčą, per 3 darbo dienas vartotojui išsiunčiamas pranešimas apie ginčo nagrinėjimo pradėjimą, o draudikui išsiunčiamas prašymas per 10 dienų nuo Lietuvos banko pateikto pranešimo apie gautą vartotojo kreipimąsi dėl ginčo nagrinėjimo pateikti atsiliepimą į vartotojo kreipimąsi.

Lietuvos bankui gavus ginčo nagrinėjimui reikalingus dokumentus, šalių ginčas paprastai nagrinėjamas rašytinės procedūros tvarka pagal ginčo šalių pateiktus įrodymus. Vadovaujantis Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių 34 punktu, vartojimo ginčas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl ginčo esmės priimtas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo to laiko, kai Lietuvos bankas gavo reikalavimus atitinkantį vartotojo kreipimąsi dėl ginčo nagrinėjimo (dėl svarbių priežasčių minėtas terminas, tačiau ne ilgiau kaip 30 dienų, gali būti pratęstas). Lietuvos bankas, išnagrinėjęs ginčą, priima vieną iš šių sprendimų dėl ginčo esmės: visiškai arba iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus arba vartotojo reikalavimus atmesti. Lietuvos bankas sprendimą dėl ginčo esmės per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčia ginčo šalims.

tags: #kas #gali #buti #draudikais