Žemės ūkio verslas vis labiau įtraukiamas į Lietuvos mokesčių sistemą. Nuo šių metų neliko lengvatinio pelno mokesčio žemės ūkio įmonėms, išskyrus žemės ūkio kooperatyvus. Gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio bei sveikatos draudimo įmokų tarifai ūkininkams sulyginti su kitų individualia veikla besiverčiančių asmenų mokesčių tarifais.
Mokesčių optimizavimas yra svarbus ir opus klausimas ne tik Lietuvoje ir ne vien žemės ūkiui, bet įvairių sričių verslui visame pasaulyje. Optimizuodamas mokesčius verslas siekia būti konkurencingas rinkoje ir kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti geriausią veiklos rezultatą. Mokesčių optimizavimas įmanomas tik teisėtomis priemonėmis ir būdais. Mokslininkai mokesčių optimizavimui apibūdinti naudoja mokesčių mažinimo ir mokesčių planavimo sąvokas. Tačiau mokesčių optimizavimas yra platesnė sąvoka nei mokesčių mažinimas ar mokesčių planavimas.
Bet kuri įmonė ar gyventojas, laiku pasirinkę savo veiklos strategiją, apskaičiavę finansus ir tinkamai juos paskirstę, gali kontroliuoti pinigų srautus, efektyviau juos panaudoti ir sumažinti veiklos kaštus, padidinti pranašumą konkurentų atžvilgiu, o kartu ir grąžą. Tam didelės reikšmės turi tinkamas mokesčių optimizavimas. Mokestinė nauda, kuri gaunama vykdant mokesčių optimizavimo procesą, yra teisėta, nes gaunama pasinaudojant mokesčių įstatymuose suteiktomis galimybėmis.
Optimali mokesčių sistema yra ta, kuri sumažina verslo išteklių sąnaudas bei surenka mokesčius. Optimali mokesčių sistema turi būti formuojama pagal ekonominius kriterijus ir efektyvumo principą. Ši sistema turėtų maksimaliai sumažinti galimus nukrypimus nuo bet kurių gaunamų pajamų ar viešųjų išlaidų. Optimalios mokesčių teorijos pradininkas britų matematikas, filosofas ir ekonomistas Frenkas Plamptonas Ramsejus (Frank Plumpton Ramsey) rėmėsi nuostata, kad vyriausybė, nustatydama mokesčių dydžius, iškraipo šalies ekonomiką, todėl esminis klausimas - kaip turi būti nustatomi mokesčiai, kad ekonomikos nukrypimai būtų sumažinti.
Daugelis mokslininkų sukūrė įvairių optimalios mokesčių sistemos modelių. Optimalių mokesčių teorija apima įvairius skirtingus modelius, kurie orientuoti į konkrečias mokesčių sistemas. Plėtojantis rinkos santykiams, faktiškiems mokesčių mokėtojams bei tam tikrų mokesčių realiam paskirstymui tarp prekių vartotojų (pirkėjų) ir gamintojų didžiausią įtaką daro pasiūlos ir paklausos elastingumas.
Pastebima tendencija: kai prekių ar paslaugų paklausa yra pastovi arba neelastinga, visą atitinkamo mokesčio dalį sumoka vartotojas, o kadangi tokių prekių nuolat trūksta, vartotojai toliau perka jų daugiau, nepaisydami kainų didėjimo. Esant neelastingam prekių perkamo kiekio koeficientui, apmokestintų parduotų prekių apimtis sumažėja mažesniu dydžiu, o kaina labiau padidėja negu minėtam koeficientui esant elastingam. Todėl kuo prekių perkamo kiekio koeficientas elastingesnis, tuo didesni mokesčiai tenka gamintojui.
Prieš pasirenkant tinkamą mokesčių optimizavimo strategiją ir būdus, būtina atlikti parengiamuosius darbus. Ilgalaikio materialiojo turto palankiausio (-ių) pelno mokesčiui nusidėvėjimo metodo taikymas. Kadangi žemės ūkio darbai sezoniniai, tuo pasinaudojant galima įdarbinti darbuotojus pagal sezoninio darbo poreikius.
Ar turiu ūkį ar hobio ūkį (pagal IRS)?
Ūkininkų iniciatyvos dėl žemės mokesčio mažinimo
Radviliškio krašto ūkininkų sąjunga oficialiai įteikė net kelis raštus Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariams. Kreipimąsi ūkininkų vardu pateikė Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Aivaras Rimkus. Kreipimesi prašoma sumažinti arba visiškai panaikinti valstybinės žemės nuomos mokesčius tiems, kurie pirmą kartą nuomoja apleistus sklypus, bei visiems ūkininkams sumažinti mokestį, t. y. padidintą 3,5 proc.
A. Rimkus teigė, kad šiuo metu ūkininkams taikomas valstybinės žemės mokesčio tarifas nėra konkurencingas, o valdininkai neatsižvelgia į tai, kad ūkininkai dažnai savo lėšomis prisideda prie apleistų ir mažaverčių valstybinių sklypų priežiūros: „Rajono valdantiesiems teikėme prašymą peržiūrėti valstybinės nuomos mokesčio tarifus, taikomus mūsų rajone. Iki šiol jokios konkrečios informacijos nei iš mero K. Račkauskio, nei iš valdančiosios koalicijos taip ir nesulaukėme. Savivaldybės atstovai buvo pakvietę mus susitikimui, po kurio teigė, kad Radviliškio ūkininkų sąjungos prašymas bus pradėtas svarstyti komitetuose. Mūsų manymu, šiuo metu taikomi valstybinės žemės mokesčio tarifai yra per dideli ir tai skatina ūkininkus apsvarstyti galimybę iš viso atsisakyti nuomoti valstybinę žemę, kadangi kalba eina apie nedidelio ploto, dažnai apleistus ir neprižiūrimus sklypus“ - redakcijai teigė A.
Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas taip pat pridūrė, kad neslepia nusivylimo tuo, jog ir anksčiau ūkininkų teikti prašymai per metus laiko taip ir nebuvo išgirsti: „Dar praėjusiais metais valdantiesiems buvome teikę prašymą atleisti pirmą kartą valstybinę žemę nuomuojančius ūkininkus nuo žemės mokesčio, tačiau be pažadų jokių konkrečių sprendimų nesulaukėme. Dažnai ūkininkai nusprendžia nuomotis valstybinės žemės sklypus tik dėl to, kad jie ribojasi su jų turima žeme, niekas šalia nenori augančių krūmynų ir neprižiūrimų žemės plotų. Ūkininkai savo lėšomis ne tik sutvarko teritorijas, bet ir apmoka geodezinių matavimų ir sklypų projektavimo kainas. Taigi papildomai apmokestinti tokius žemės sklypus atrodo nesąžininga ūkininkų atžvilgiu“ - teigė A. Rimkus.
Tarybai išsiųstame prašyme ūkininkai taip pat siūlo panaikinti mokestį penkeriems metams tiems, kurie pirmą kartą nuomoja sklypus. Pagal oficialius duomenis, Radviliškio rajone patvirtintas 3,5 proc. tarifas yra vienas didžiausių Lietuvoje. Kaimyniniuose rajonuose taikomi gerokai mažesni tarifai: Šiaulių rajone 0,49-1,08 proc., Kėdainių rajone iki 1 proc. ir 2,5 proc. ypatingai vertingai žemei, Panevėžio rajone 0,1-0,3 proc., Raseinių rajone 1,6 proc., Pakruojo rajone 3 proc.
Šiandienos situacija akivaizdžiai rodo gilėjantį atotrūkį tarp valdžios ir žemės ūkio bendruomenės. Ūkininkai, kurie kasdien rūpinasi maisto gamyba ir vietinių bendruomenių išlikimu, susiduria su biurokratiniu požiūriu ir nesupratimu.
Pasak iniciatorių, Seimo priimtame mokestinių pakeitimų pakete liko spraga dėl GPM lengvatos žemdirbiams, todėl siūloma, kad 15 proc. ir 20 proc. 15 proc. tarifas būtų taikomas iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) siekiančioms metinėms žemės ūkio pajamoms, o 20 proc. BNS rašė, kad ūkininkams reiškus nepasitenkinimą Seime svarstomais mokesčių pakeitimais parlamentas birželį pritarė, kad visiems asmenims, turintiems ūkininko pažymėjimą, tačiau nebūtinai besiverčiantiems ūkininko veikla, būtų taikomi 15 proc. ir 20 proc.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas yra sakęs, kad lengvatą planuojama pakoreguoti, tačiau patvirtinti tarifai žemdirbiams nesikeis. Apie tokios korekcijos būtinumą yra pasisakiusi ir premjerė Inga Ruginienė, ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuvoje 2024-ieji prasidėjo naujais akcizų tarifais, kurie turi įtakos ir žemės ūkio verslui. Gyvulininkystei didžiausią įtaką daro ligų protrūkiai. Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje mokesčiai imami už vandens naudojimą. Leidimai už išmetamą taršą gali priklausyti nuo gamybos sistemos, pavyzdžiui, Lenkijoje apmokestinami paukščių ir kiaulių augintojai. Danija, Prancūzija, Norvegija ir Švedija taiko pesticidų mokesčius. Santykinis šių priemonių veiksmingumas mažinant pesticidų naudojimą yra ribotas, tačiau Norvegijos schema, pagal kurią pesticidų prekės ženklai apmokestinami atsižvelgiant į jų keliamą pavojų aplinkai, sumažino kenksmingesnių produktų naudojimą. Danijoje trąšų vartotojai moka už jas aplinkosaugos mokesčius.
Vienas iš svarbiausių elementų yra politikos nuoseklumo užtikrinimas. Belgija ir Lietuva taiko mokesčius už žemės ūkyje naudojamas pakuotes. Beveiks viso šalys taiko akcizų mokesčius.
2020 m. OECD ataskaitoje, kuri skirta žemės ūkio apmokestinimui, rekomenduojama žemės ūkiui pereiti prie biodyzelino ar kitų alternatyvių energijos šaltinių naudojimo žemės ūkyje, taip užtikrinant tvarų žemės ūkio vystymąsi, mažinant CO2 emisijas, tačiau reikia nepamiršti, kad biodegalų naudojimas didina bendrus kaštus ūkiuose.
Noriu pabrėžti, kad iš visų Europos Sąjungos šalių tik Austrija ir Graikija šiuo metu netaiko dyzelino akcizo mokesčio lengvatų žemės ūkio produkcijos gamintojams. Šalių pasirinkimai taikyti akcizus žemės ūkyje ir jų lengvatas yra gana įvairūs. Pavyzdžiui, Kroatija visai netaiko akcizo mokesčio kurui, naudojamam žemės ūkyje (taip vadinamajam „mėlynajam dyzelinui“.
Čekija kompensuoja iki 40 proc. dyzelinio kuro akcizo augalininkystėje, o gyvulininkystėje netgi nuo 40 iki 87 proc. dyzelino akcizo. Tai priklauso nuo gyvulių rūšies ir pan. Estija mažina dyzelino akcizo mokestį savo ūkininkams iki 73 proc. Suomija taip pat taiko mažesnį akcizą dyzelinui, įsigyjamam žemės ūkio darbams, tačiau netaiko jokių papildomų kvotų. Taip elgiasi ir Prancūzija, Tik šiuo atveju reikėtų akcentuoti, kad didesnės akcizo nuolaidos taikomos, kai ūkiai atsižvelgia ir taiko įvairius aplinkosauginius standartus ir inovacijas.
Ispanijoje sumažinti akcizo mokesčiai už dyzeliną, naudojamą traktoriams ir žemės ūkio mašinoms: taikomi 96,71 euro už 1 000 litrų, kai įprastas tarifas dyzelinui bendram naudojimui - 331 EUR už 1 000 litrų. Švedijoje ūkininkai gali susigrąžinti iki 99 proc. sumokėto akcizo, sunaudoto traktoriams ir kitai žemės ūkio technikai, taip pat 77 proc. Europos Sąjungos šalyse šios lengvatos sudaro gana dideles sumas.
Pavyzdžiui, mūsų kaimynėje Lenkijoje 2018 m. akcizo, skirto žemės ūkiui, lengvatų apimtis buvo 216 mln. Eur, Italijos ūkininkai dėl šios lengvatos sutaupė 990 mln.
Žemės mokesčio tarifų palyginimas Radviliškio rajone ir kaimyniniuose rajonuose
| Rajonas | Tarifas |
|---|---|
| Radviliškio | 3,5 proc. |
| Šiaulių | 0,49-1,08 proc. |
| Kėdainių | Iki 1 proc. (2,5 proc. ypatingai vertingai žemei) |
| Panevėžio | 0,1-0,3 proc. |
| Raseinių | 1,6 proc. |
| Pakruojo | 3 proc. |