Kas būtų, jei gyventume lyg negirdėję apie Niutono dėsnius, gyventume įsivaizduodami esą lyg dvasios be masės, o judėtume paslaptingos teleportacijos būdu? Ar galime gyventi ignoruodami kitus bazinius fizikos dėsnius? Kokios to pasekmės?
Ne išimtis yra ir termodinaminis reiškinys konvekcija. Kaip nurodo Tarptautinių žodžių žodynas, konvekcija yra šilumos perdavimas aplinkoje, susijęs su aplinkos (skysčio, dujų ar birios medžiagos) dalelių judėjimu. Konvekcija veikia visoje žmogaus aplinkoje, įskaitant ir būstą, kuriame jis gyvena.
Kad būstas būtų šiltas žiemą ir vėsus vasarą, jis turi būti sandarus, o jo atitvarai - turėti mažą šiluminį laidumą, kurį apibūdina šilumos laidumo koeficientas λ (lambda). Kuo mažesnio lambda koeficiento siekia visi termoizoliacinių medžiagų gamintojai, jo kruopščiai siekia gamyboje, jį kontroliuoja laboratorijose ir galiausiai deklaruoja ant savo gaminių pakuočių.
Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. gegužės 19 d. direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. Tokį standartą turime. Tai LST EN 10456:2008 „Statybinės medžiagos ir gaminiai. Hidroterminės savybės. Lentelinės projektinės vertės ir deklaruojamųjų bei projektinių šiluminių verčių nustatymo procedūros (ISO 10456:2007)“.
Tačiau Lietuvos Aplinkos ministerija pastaraisiais metais ignoruoja tiek direktyvą 2010/31/ES, tiek LST EN 10456:2008, tiek turbūt ir pačią konvekciją. Ar ji ignoruoja ir Niutono dėsnius?
Polistireninio putplasčio asociacija ir Nacionalinė pasyvaus namo asociacija bendru raštu ministerijai pasiūlė, kad būtų ištaisyta 2019 m. sausio 11 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. Toks sprendimas, kuris neturi jokio mokslinio pagrindimo, orui laidžių medžiagų termoizoliacines savybes „pagerino” 5-30 proc. (Pagal metodiką, galiojusią iki 2019 m.
Laikoma, kad oras yra labai geras šilumos izoliatorius. Tačiau toks jis yra, kai yra sandariai uždarytas, pavyzdžiui, šiuolaikiniuose paketiniuose languose arba statybiniame putplastyje, kuriame oras užima net 98 proc. tūrio. Tačiau oras negali būti laikomas šilumos izoliatoriumi orui laidžiose plaušinėse medžiagose, kuriose jis laisvai juda, išnešiodamas šilumą ar šaltį.
Todėl tai būtina įvertinti skaičiavimo metodikoje, atsižvelgiant į šiltinimui naudojamos medžiagos oro laidumo koeficiento reikšmę, t. Aplinkos ministerijai atsisakius konvekcijos įtakos koeficiento, klaidingai apskaičiuojamas pastato energijos poreikis šildymui ir CO2 sutaupymai.
Kaip žinoma, kita AM darbotvarkės aktualija - senų daugiabučių renovacija. Jei rūpestis renovacija tikrai nuoširdus, konvekcijos pataisos koeficientą būtina kuo skubiau grąžinti, kad projektuotojai ir sertifikavimo ekspertai, rengdami pastatų energinio naudingumo sertifikatus bei ruošdami investicijų planus ir skaičiuodami būsimus šilumos suvartojimus, tai darytų remdamiesi termodinaminiais dėsniais pagrįsta metodika ir gyventojams pateiktų objektyvesnius duomenis.
Naudojant konvekcijos pataisos koeficientą, europinėms struktūroms teikiami duomenys apie CO2 sutaupymus būtų parengti prisilaikant ES standartus atitinkančios metodikos. Deklaruodamos energetikos rodiklius Komisijai, ES narės vadovaujasi 2012 m. spalio 25 d.
Štai kaip gali atrodyti pastato šilumos nuostoliai dėl konvekcijos:
Šiame vaizdo įraše (nuo 8 min.