Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo tabako sukeltų ligų kas pusšeštos sekundės pasaulyje miršta žmogus. Pasaulyje kasmet miršta beveik pusantro milijono žmonių.
Cigarečių rūkymas yra viena iš pavojingiausių ir žalingiausių įpročių, kurio neigiamas poveikis niekuomet nepasireiškia staiga. Cigarečių dūmuose yra daugiau nei 4000 nuodingų cheminių junginių. Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta daugiau nei milijonas žmonių.
PSO duomenimis, trys iš keturių rūkančiųjų norėtų atsisakyti šio įpročio. Visgi keisti savo elgseną rūkančiajam nėra lengva, kadangi rūkant plaučiuose iš dūmų į kraują patenkančios narkotinės ir psichotropinės medžiagos sukuria stiprią fiziologinę bei psichologinę priklausomybę nuo tabako.
Psichologiniai aspektai yra svarbūs priklausomybės nuo rūkymo formavimuisi:
- Bet kuri priklausomybė atsiranda, kai žmogus turi kokią nors vidinę psichologinę problemą. Galbūt žmogų kamuoja neigiamos emocijos: pyktis, susierzinimas, vienatvė, bendravimo stoka.
- Kita situacija - žmogus nuolat bėga, lekia, dirba. Jis nuolat užsiėmęs ir neleidžia sau pailsėti. Kad daro žmogus, kuris rūko? Pauzę: išeina, palieka visus reikalus ir tiesiog ramiai pabūna su cigarete. Taip randamos kelios minutės poilsio.
- Dar vienas pretekstas užtraukti dūmą - kompanija. Jei žmogų supa rūkantieji, jis nenori išsiskirti, būti „balta varna“. Be to, rūkantieji kartu dar ir pasikalba.
- Jaunimui cigaretės - savarankiškumo, maišto ženklas: „Nesvarbu, ką sako tėvai“.
Tačiau rūkymas pats savaime nėra tai, kas laiko. Dažniausiai esmė yra psichologiniai momentai, slypintys „už kadro“.
Rūkymo žala sveikatai
Pasirinkę šį žalingą įprotį - rūkymą, turi žinoti: tabako rūkymas 10-25 metais sutrumpina gyvenimo trukmę.
Tabako rūkymas lemia:
- 85 proc. lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL)
- 85 proc. plaučių vėžio
- 70 proc. viršutinių kvėpavimo takų ir stemplės vėžio
- apie 50 proc. širdies ir kraujagyslių ligų
- skrandžio opaligės atvejų
Rūkymas skatina cukrinio diabeto komplikacijas ir iki keturių kartų padidina riziką susirgti plaučių uždegimu. Nuo rūkymo sukeltų ligų Europoje kas 10 sekundžių miršta vienas žmogus.
Tabako rūkymo sukelti pokyčiai tiesiogiai priklauso nuo cigarečių skaičiaus ir rūkymo trukmės. Pypkės rūkymas, beje, nesumažina žalingo tabako poveikio.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)
Klastingiausia liga, kurios daugeliu atvejų galima išvengti - lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Ji vystosi laipsniškai, pradžioje simptomai minimalūs, prie jų rūkantieji savotiškai pripranta ir nekreipia į juos dėmesio. Tik ligai toliau pažengus ir atsiradus dusuliui ieškoma pagalbos. Tabako rūkymas pirmiausiai kaip tik ir pažeidžia kvėpavimo sistemą. Rūkaliai vidutiniškai 20 kartų dažniau serga plaučių vėžiu, o tarp susirgusiųjų LOPL - 80-90 procentų rūkančiųjų.
Rūkantiems ar žalingoje dulkėtoje aplinkoje ilgai būnantiems asmenims reikėtų atsakyti į keletą klausimų, kurie padės įtarti LOPL. Toks testas labai naudingas kiekvienam, nors jis ir mano esąs sveikas:
- Ar dažnai daugelį dienų kosite?
- Ar dažnai skrepliuojate?
- Ar sunkiau kvėpuojate, palyginti su jūsų bendraamžiais?
- Ar rūkote arba esate rūkęs (rūkiusi)?
- Ar jūsų darbovietėje ar gyvenamojoje vietoje yra kenksmingų dulkių bei cheminių medžiagų?
- Ar jums jau daugiau nei 40 metų?
Jeigu iš tų šešių klausimų į tris ar daugiau atsakote taip, tuomet reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir atlikti kvėpavimo funkcijos įvertinimą - spirometrijos tyrimą.
Nesigydant bei toliau rūkant liga progresuoja: trūksta oro, sumažėja fizinis pajėgumas, žmogaus organizmas vis blogiau aprūpinamas deguonimi, iš organizmo nepasišalina anglies dvideginis. Kuo tai gali baigtis, aišku...
Žalingo, ligą sukėlusio veiksnio pašalinimas - būtina sėkmingo gydymo sąlyga. Nors nustojus rūkyti kvėpavimo funkcijos rodikliai negrįžta į normos ribas, bet pavyksta sumažinti ligos progresavimo tempą, sumažėja ligos paūmėjimų, pagerėja vaistų poveikis.
Pasyvus rūkymas
Deja, tabako aukomis tampa ir nerūkantys suaugusieji bei vaikai, priversti nuolat būti prirūkytoje patalpoje - rūkyti pasyviai. Atlikus tyrimus nustatyta, jog pasyvus rūkymas atitinka 0,1-2 surūkytas cigaretes per dieną.
Pasyvus rūkymas - tai kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru. Nerūkantysis, kurį laiką išbuvęs prirūkytoje patalpoje, gali jausti intoksikacijos požymius: galvos skausmą, pykinimą.
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais pasyvus rūkymas nužudo per 600 tūkst. žmonių. Smilkstančios cigaretės dūmuose yra didesnė vėžį sukeliančių ir kitų sveikatai pavojingų medžiagų koncentracija nei aktyvaus rūkymo metu per cigaretės filtrą į plaučius traukiamuose dūmuose.
Apie 15 proc. cigaretės dūmo yra įkvepiama rūkymo metu, o likusi dalis pasiskirsto aplinkoje ir gali būti įkvepiama aplinkinių žmonių. Pasak Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės Linos Kleinauskienės, vieną valandą, praleistą prirūkytoje patalpoje, galima prilyginti surūkytai vienai cigaretei.
Pasyvus rūkymas gali 25-30 proc. padidinti širdies ligų riziką ir 20-30 proc. Rizika susirgti astma žmonėms, veikiamiems aplinkoje esančių tabako dūmų, išauga 40-60 procentų.
Pasyvaus rūkymo keliami pavojai
- Tabako dūmams ypač jautrūs vaikai. Jie dažniau serga astma, kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, vidurinės ausies uždegimu.
- Staigios kūdikių mirties sindromas taip pat yra susijęs su pasyviu rūkymu.
Tretinis rūkymas - tai įkvėpimas arba absorbavimas per odą kenksmingų medžiagų, iš cigarečių dūmų, nusėdusių ant baldų, kilimų, sienų, drabužių, plaukų ar odos, joms vėl patekus į orą.
Jei namuose rūkoma, vaikai, ypač maži, auga ir vystosi blogiau, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, didesnis jų mirtingumas. Be to, nuolat matydami rūkančius tėvus ar kitus suaugusiuosius, jie ir patys užaugę dažniau tampa rūkančiais.
Visų šių ligų bei simptomų galime išvengti nerūkydami ir vengdami kontakto su oru, kuris užterštas tabako dūmais.
Statistika Lietuvoje
Nerimą kelia tai, jog Lietuvoje nuolat rūko apie 25 proc. moksleivių. Be to, per pastaruosius 5 metus vis daugėja rūkančių jaunų (25-29 metų) moterų, šis rodiklis padidėjo nuo 5 proc. iki 18 proc.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro turimi duomenys rodo, kad 2012 m. naujai su rūkymu susijusiomis ligomis susirgo 1 665 asmenys, kuriems 15 ir daugiau metų. 2013 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 563 asmenys (52,85 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Kaip mesti rūkyti?
Metimas rūkyti yra kol kas veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirtingumą nuo jų. Mesti rūkyti verta bet kokiu amžiaus tarpsniu.
Jei asmuo surenka mažiau nei 5 balus, priklausomybės lygis žemas, tačiau susirūpinti reikėtų jau dabar, o ne laukti, kol priklausomybės nuo nikotino lygis pakils. Jei surenkama daugiau nei 5 balai, priklausomybė vidutinio stiprumo. Jeigu surenkama daugiau nei 7 balai, priklausomybės lygis labai aukštas.
Raskite savo aplinkoje žmonių, taip pat norinčių mesti rūkyti. 3 - 9 mėnesiams - pradeda nykti tokie simptomai kaip kosulys, dusulys.
Daugelyje šalių paminėta diena be tabako ar nerūkymo diena medikams buvo papildoma proga priminti visuomenei, kad kiekvienas žmogus pats yra atsakingas už savo sveikatą ir pirmiausia turėtų vengti žalingų įpročių bei pasistengti gyventi, taip, kad kuo mažiau sau pakenktų.
Svarbu suprasti, kad metimas rūkyti yra procesas, reikalaujantis pastangų ir palaikymo. Kreipkitės į specialistus, jei jaučiate, kad vieniems mesti rūkyti per sunku.