Karveliškių Kapinių Sklypo 108 Istorija: Archeologų Pėdsakai

Šiame straipsnyje aptariama Karveliškių kapinių sklypo 108 istorija, remiantis RKIC archyvo ir žiniasklaidos priemonėse skelbiamą informaciją. Čia aptariami žymūs archeologai ir kultūros veikėjai, palaidoti šiame sklype, ir jų indėlis į Lietuvos istoriją ir kultūrą.

Karveliškių kapinės

Žymūs Archeologai ir Kultūros Veikėjai

Renaldas Augustinavičius

RENALDAS AUGUSTINAVIČIUS - archeologas, kultūros ir valstybės veikėjas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros lektorius. Gimė 1979 m. birželio 7 d. Mažeikiuose.

Iki 1994 m. mokėsi Ventos vidurinėje mokykloje, nuo 1994 m. - Mažeikių Merkelio Račkausko vidurinėje mokykloje, kuri 1996 m. reorganizuota į gimnaziją. 2001 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto archeologijos bakalauro, 2013 m. 2001 m. 2002-2006 m. buvo Kultūros paveldo centro archeologas.

2002 m. vadovavo Paparčių piliakalnio II ir Velžio XVI-XVII a. kaimavietės žvalgomiesiems archeologijos tyrimams, tyrinėjo Jokšų ir Jokšų II senovės gyvenvietę, 2003 m. - Telšių senojo miesto teritoriją, Saleninkų akmens amžiaus stovyklavietę, žvalgė Vanagiškio akmens amžiaus stovyklavietę. 2006-2016 m. 2016-2018 m. 2019-2020 m. 2020 m. if. vu.

Mykolas Eustachijus Brenšteinas

MYKOLAS EUSTACHIJUS BRENŠTEINAS (lenk. Michał Eustachy Brensztein), 1874-1938) - Lietuvos, daugiausia Žemaitijos istorijos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, etnografas, bibliotekininkas, Vilniaus universiteto garbės dr. (1937). Gimė 1874 m. rugsėjo 20 d. Telšiuose.

Yra pagrindo manyti, kad jo šeima buvo kilusi iš XVIII a. pradžios išeivių iš Švedijos. Tėvas Konstantinas buvo leibgvardijos dragūnų pulkininkas, motina - žemaičių bajoraitė Melanija Marčevskaitė. Anksti netekęs motinos, Mykolas augo lenkiškoje aplinkoje, mokėsi Telšių, vėliau Vilniaus realinėje gimnazijose.

Nuo vaikystės buvo silpnos sveikatos (sirgo džiova), tad turėjo nutraukti vidurinį mokslą. Nuo 1910 m. gyveno Vilniuje. Vilniaus žurnalistas Rapolas Mackonis (1900-1982) atsiminimuose taip yra apibūdinęs M. Brenšteino išvaizdą: „. . buvo žemo ūgio, laibutis, veidas beveik moteriškas, vietoj barzdos ir ūsų keletas retų gyvaplaukių. Netgi balso tembras nebuvo vyriškas.

Dirbo laikraščio „Goniec Wileński“ redakcijoje, vėliau, iki 1915 m. , - „Kurier Litewski“. 1916-1919 m. buvo Lenkų draugijos visuomenės darbui remti (Towarzystwo popierania pracy spolnecznej) Statistikos skyriaus vedėjas. 1919-1938 m. dirbo Vilniaus universiteto bibliotekos bibliotekininku, 1925-1938 m.

Nuo 1893 m. Sankt Peterburgo, Krokuvos, Varšuvos laikraščiuose paskelbė apie 300 mokslinių straipsnių apie Lietuvos kultūrą, istoriją, bibliotekininkystę ir bibliografiją. Žemaitijoje savo surinktas kolekcijas - archeologijos, etnografijos, istorijos rinkinius atidavė Vilniaus mokslo bičiulių draugijos muziejui, kitą dalį (tautinius drabužius ir raižinius) - Varšuvos etnografijos muziejui, Viekšnių valsčiuje surinktą moteriškų drabužių kolekciją - Krokuvos muziejui.

Parengė knygą apie Lietuvos mokslo, švietimo, meno ir kt. M. E. Brenšteinas mirė 1938 m. kovo 29 d. Išspaudintos M. „Vilniaus universiteto biblioteka iki 1832 m. “ (Biblioteka uniwersytecka w Wilnie do r. 1832 m.), 1922, 2 leid. „Liejybos istorijos buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje apybraiža“ (Zarys dziejów ludwisarstwa na ziemiach b. W. Ks. „Lietuviškos dainos, užrašytos Adomo Mickevičiaus“ (Dajny litewskie zapisanie przez Adama Mickiewicza), su J. „Adomo Mickevičiaus kūrinių, išverstų į lietuvių k. „Filomatas Kražiuose (Janas Sobolevskis) 1821-1823 m. 1914 m. Genovaitė Raguotienė. „Mykolas Eustachijus Brenšteinas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 3. Vilnius, 2003, p. archyvai.

Donatas Butkus

DONATAS BUTKUS (1952-2018) - muziejininkas, archeologas, vienas geriausių vakarų baltų, kuršių kapinynų, laidosenos tradicijų, artefaktų subtilybių žinovų Lietuvoje. Gimė 1952 m. vasario 17 d. Alsėdžiuose (Plungės raj. ). Tais pačiais metais jo šeima persikėlė į Skuodo miestą, kuriame gyveno iki 1960 metų. Nuo XX a. 7 deš. pr.

Apie savo susidomėjimą archeologija D. Butkus yra taip rašęs: „Pirmuosius archeologinius tyrinėjimus pamačiau dar besimokydamas Palangos vidurinės mokyklos pradinėse klasėse. Berods 1961 ar 1962 metais mums, grupei moksleivių, buvo surengta pažintinė ekskursija į kasinėjimų vietą tuometinėje Komjaunimo (dabar - Plytų) gatvėje. Visam gyvenimui įstrigo atidengto kario kapo vaizdas. Vėliau teko perskaityti nemažai literatūros, kur buvo aprašyti svarbiausi pasauliniai archeologiniai atradimai.

Donatas Butkus

1970 m. baigė Palangos vidurinę mokyklą, 1975 m. Nuo 1976 m. buvo Kretingos muziejaus vyr. muziejininkas, nuo 2007 m. D. Butkus mirė 2018 m. gegužės 23 d. Andulių, Ėgliškių kapinynas, Kretingos r. , 1988 m. (su J. Kanarsku, I. Lazdininkų, Kalnalaukio kapinynas, Kretingos r. , 1991 m. (su J. Kanarsku), 1992 m. (su J. Kanarsku, R. Sidriu), 1993, 1996 m. (su J. Kanarsku), 1997 m. , 1998 m. (su A. Bliujiene), 2000 m. (su J. Kanarsku, A. Merkevičiumi), 2003 m. (su J. Kanarsku), 2006 (su J. Kretingos senojo miesto vieta (Rotušės aikštė), Kretinga, Kretingos r. Kretingos senkapiai (Basanavičiaus g. ), Kretinga, Kretingos r. , 2004 m. (su J. Kretingos dvaro sodyba, Kretinga, Kretingos r. , 2004 m. (su J.

Paskelbti D. Butkus D. , „Kretingos kraštotyros muziejaus monetų lobiai“, Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. Vilnius, 1983, p. Butkus D. , Kanarskas J. , „Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1991 m. “„, ATL 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992, sąs. 1, p. Butkus D. , Kanarskas J. , „Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietės“„, ATL 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992, sąs. 1, p. Butkus D. , Sidrys R. , Kanarskas J. , „Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais“„, ATL 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994, p. Butkus D. , „Žymus visuomenės veikėjas Vladas Nagevičius (1881. 06. 17 - 1954. 09. 15)“, Pajūrio naujienos (Kretinga), 1995 m. Butkus D. , „Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1996-1997 metais“„, ATL 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p. Butkus D. , „Senovės kuršių moterų kostiumas Kretingos muziejuje“, Švyturys (Kretinga), 1998 m. kovo 10, p. Butkus D. , „Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas“„, ATL 2000 metais. Vilnius, 2002, p. Butkus D. , „Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas“„, ATL 2001 metais. Vilnius, 2002, p.

Bliujienė A. , Butkus D. , „VII a. pirmosios pusės karys iš Lazdininkų (Kalnalaukio)“, Archaeologia Lituana. Vilnius, 2002, t. 3, p. Jankūnienė V. , Butkus D. , „Lazdininkų plokštinio kapinyno tyrinėjimai ir kapo Nr. 65 dėžučių su įkapėmis konservavimas“, Lietuvos dailės muziejus. Metraštis. Vilnius, 2002, t. 5, p. Butkus D. , Kanarskas J. , „Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietė“„, ATL 2003 metais. Vilnius, 2005, p. Butkus D. , Kanarskas J. , „Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas“„, ATL 2003 metais. Vilnius, 2005, p. Kanarskas, J. , Butkus. , „Kretingos senkapis“„, ATL 2004 metais. Vilnius, 2006, p. Kanarskas, J. , Butkus, D. , „Kretingos dvarvietė. ATL 2004 metais. Vilnius, 2006, p.

Butkus D. , „Archeologijos rinkinys“, Iš praeities į dabartį. Mokslinės konferencijos, skirtos Kretingos muziejaus 70-osioms įkūrimo metinėms, pranešimai, Kretinga: Kretingos muziejus, 2005 m. rugpjūčio 5, p. 24-28 (apie Kretingos muziejuje sukauptas archeologijos vertybes, tyrinėtas archeologijos vietas). Kanarskas, J. , Butkus, D. , Merkevičius, A. (jaun. ), „Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietė“„, ATL 2006 metais. Vilnius, 2007, p. Kanarskas, J. , Butkus, D. , „Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas“„, ATL 2006 metais. Vilnius, 2007, p. Butkus, D. , „Kretingos Rotušės aikštės žvalgymai 2003 m. Kretingoje“„, ATL 2006 metais. Vilnius, 2007, p. Butkus D. , A. Bliujienė. , „Bronze Drinking Horne Terminals from Kašučiai Cemetery in the Western Lithuania as a part of Lively Connections between the Southern Curonia and Central Scandinavia. Światowit, t. VI (XLVII), Warsawa, 2007, p. Butkus D. , „Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas“„, ATL 2007 metais. Vilnius, 2008, p. Butkus D. , „Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas“„, ATL 2008 metais. Vilnius, 2009, p.

„Netekome archeologo Donato Butkaus (1952-2018 m.)“, Alkas.

Adomas Butrimas

ADOMAS BUTRIMAS - Lietuvos meno istorikas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, knygų autorius, visuomenės ir kultūros veikėjas, rektorius. Gimė 1955 m. rugpjūčio 16 d. Telšiuose. Gyvena ir dirba Vilniuje.

1978 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, kuriame įgijo archeologo specialybę. 1985 m. Lietuvos istorijos institute apgynė humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro disertaciją tema „Vėlyvas neolitas Žemaičių aukštumoje“ (mokslinė vadovė habil. dr. Rimutė Rimantienė). Dirbo Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus Archeologijos skyriaus moksliniu bendradarbiu (1975-1986).

1986 m. pradėjo dirbti Vilniaus dailės akademijoje, tapo Dailės istorijos ir teorijos katedros vyr. dėstytoju. Nuo 1991 m. ėjo VDA prorektoriaus mokslui ir menui pareigas, 2004-2011 m. buvo VDA rektorius, 2011-2014 m. 1998 m. pradėjo dirbti Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dailėtyros institute. Nuo 2002 m. - VDA profesorius, nuo 2004 m. A.

Nuo 1986 m. skaito Vakarų meno istorijos ir Europos bei baltų archeologijos kursus VDA studentams. Dviejų Doktorantūros komitetų narys, doktorantų mokslinių darbų vadovas ir oponentas. Organizuoja nacionalines ir tarptautines konferencijas, rengia leidinius, skirtus Baltijos gintarui, priešistorinei dailei, archeologijai. Rengė Žemaičių muziejaus „Alka“ ir Mažeikių muziejaus archeologijos ekspozicijų koncepcijas ir dizainą (2011-2014 m.). Leidinių „Acta Academiae Artium Vilnensis ir Žemaičių praeitis“ redaktorius. 2009 m.

Svarbiausi A. LMT mokslo projektas „Vakarų Lietuvos akmens amžiaus kaulo ir rago dirbiniai: technologija ir chronologija“ registracijos Nr. P-MIP-21-111, Nr. S-MIP-21-59. Helsinkio universiteto tarptautinis projektas „The Animals Make Identities: The Social Bioarchaeology of Late Mesolithic and Early Neolithic Cemeteries in North-East Europe (AMI)“.

A. Butrimas yra vienas iš Žemaičių kultūros draugijos, Žemaičių akademijos steigėjų, ilgametis Žemaičių akademijos rektorius. 2008 m. jam įteiktas Žemaičių savivaldybių ordinas Žemaičių šlovės žvaigždė, 2013 m. 2008 m. jis apdovanotas Nyderlandų Orange-Nassau Riterio ordinu, 2011 m. - Latvijos Respublikos Pripažinimo ordino kryžiumi, 2014 m. - Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2021 m.

Kultūrinio lanšafto raida per 5 000 metų Virvytės, Minijos, Varduvos aukštupiuose, 2001-2004. Projekto vadovas. Lietuvos tūkstanmečio programa, tarptautinė paroda „Baltų menas“ 2006-2011. Projekto vadovas. Projektas „Žemaitijos muziejus „Alka“ archeologijos ekspozicijos konsepsija ir dizainas“, 2013-2014. Projekto vadovas. Tarptautinis mokslo projektas „Priešistorinė dailė: chronologija, kontekstas, ritualas ir simbolika (kartu su Latvijos universitetu ir Latvijos istorijos institutu), 2015-2018.

LMT mokslo projektas „Vakarų Lietuvos akmens amžiaus kaulo ir rago dirbiniai: technologija ir chronologija“ registracijos Nr. P-MIP-21-111, Nr. S-MIP-21-59. 2021 09 01-2024 09 01. Projekto vadovas. Helsinkio universiteto tarptautinis projektas „The Animals Make Identities: The Social Bioarchaeology of Late Mesolithic and Early Neolithic Cemeteries in North-East Europe (AMI)“. 2020-2025. „Žemaičių Kalvarija: vienuolynas, bažnyčia ir Kryžiaus kelio stotys“ (kartu su N. Markauskaite, A. Vitėnu, A. Pacevičiumi), sudarė A. Butrimas, L. Spelskienė.

Vilnius, 2003. „Telšių kraštas. Istorija, kultūra, meno paminklai“. Vilnius, 2005. „Telšiai: sakralinis kompleksas Insulos kalvoje“, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008. „Donkalnio ir Spigino mezolito-neolito kapinynai: seniausi laidojimo paminklai Lietuvoje“. Vilnius, 2012. „Telšiai ir apylinkės / Telšiai and Surrounding Areas“, Klaipėda: Baltic Printing House, 2013. „Žemaitija. Istorijos ir kultūros bruožai / Samogitia. Historical and Curtual Features. Klaipėda: Baltic Printing House“, 2013. „Senoji Žemaitijos praeitis. Vadovas po žemaičių „Alkos“ muziejaus archeologinę ekspoziciją“, vadovas Adomas Butrimas, bendraautoriai: Valdemaras Šimėnas, Marius Iršėnas. Vilnius, 2014. „Biržulis. Medžiotojai, žvejai ir senieji žemdirbiai X-II tūkstantmetyje pr. Kr. II Gintaras / Biržulis. Hunters, Fishermen and Ancient Farmers 10 000-1000 BC. II. Amber“. Vilnius, 2016.

„Lietuvos gintaro tūkstantmečiai“. Vilnius, 2016. „Amber Discs with cross decoration in the South eastern Baltic“. Vilnius, 2018. „Biržulis. Medžiotojai, žvejai ir senieji žemdirbiai X-II tūkstantmetyje pr. Kr. Paminklų tyrinėjimai / Biržulis. Hunters, Fishermen and Ancient Farmers 10 000-1000 BC. I. Research of Monuments“. Vilnius, 2019. „Žemaičiu Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose / The Duchy of Somogitia in the Texts by the Gadonas Noble Family“. Vilnius, 2019. „Note on the Writing of Textbooks on Lithuanian History“, in: National History and Identity. Studia Fennica, Etnologica. Helsinki-Tampere, 1999, No. 6, p. 265-269.

„Tanged Points Cultures in Lithuania“ (kartu su, t. Ostrausku), in: Tanged Points Cultures in Europe, sudarė S. K. Kozłowski, J. Gurba. Lublin: MariaCurie-Skłodowska University Press, 1999, p. 267-271. „Daktariškės 5-osios gyvenvietės keramikos su organinės kilmės priemaišomis ornamentika“ (kartu su M. Iršėnu), in: Lietuvos archeologija, kn. 19. Vilnius: Diemedžio leidykla, 2000, p. 125-138. „Human Figurines in Eastern-Baltic Prehistoric Art“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 20: Prehistoric Art in the Baltic Region, sudarė A. Butrimas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2000, p. 7-29. „The Amber Ornament Collection from Dakatriške 5 Neolitic Settlement“, in: Baltic Amber. Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė, Nr. 22. Vilnius, 2001, p. 7-19.

„Zoomorfinė ir antropomorfinė Rytų Baltijos kraštų akmens amžiaus dailė“, in: Istorija, t. XLIXL. Vilnius, 2001, p. 5-37. „Žemaičių vyskupų rezidencinis Alsėdžių dvaras, rūmai ir jų herbiniai kokliai“, in: Alsėdžiai (ser. „Žemaičių praeitis“, kn. 10), sudarė A. Butrimas, L. Griciūtė. Vilnius, 2002, p. 9-24. „Viešvė, Viešvėnų žemė, valsčius, tijūnija ir seniūnija, miestelis“ (kartu su K. Misiumi); „Viešvėnų parapijos mokyklų praeitis“ (kartu su K. Misiumi), in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 28: Viešvėnai: istorija ir dailės paminklai, sudarė A. Butrimas, L. Spelskienė. Vilnius, 2003, p. 10-30, 36-45.

„Biržulio apyežerio neolito gyvenviečių virvelinė keramika“ (kartu su D. Ostrauskiene), in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 34: Kultūrinio landšafto raida Žemaičių aukštumoje, sudarė M. Iršėnas. Vilnius, 2004, p. 142-161. „Kražių jėzuitų kolegijos likimas po 1773 m. jėzuitų ordino panaikinimo / Kražiai College after the Jesuit Order‘s Suppression in 1773“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 36: Kražiai amžių sandūroje, sudarė J. Girdzijauskas, A. Virbickaitė. Vilnius, 2005, p. 77-89. „Marija Gimbutienė - baltų, indoeuropiečių ir Senosios Europos tyrinėtoja“, in: Marija Gimbutienė . . iš laiškų ir prisiminimų. Vilnius: Žaltvykslė, 2005, p. 331-342. „Kražių jėzuitų vienuolynas, bažnyčia ir kolegija“; „Kražių benediktinių vienuolynas ir bažnyčia“; „Kražių parapinė Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia“ (kartu su K. Misiumi), in: ...

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti archeologiniai tyrimai Lietuvoje pagal metus, archeologą, skyrių ir straipsnį:

tags: #karveliskiu #kapines #sklypas #108