Karkasinio Priestato Statyba Prie Mūrinio Namo: Privalumai, Reikalavimai ir Patarimai

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje sparčiai populiarėja karkasiniai namai. Jie išgarsėjo kaip itin greitai statomi, šilti ir ekonomiški būstai, plačiai paplitę Skandinavijoje ir Šiaurės Amerikoje. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pristatyti priestatą prie karkasinio namo, atsižvelgiant į karkasinės statybos privalumus ir ypatumus.

Karkasinių Namų Privalumai

• Statybos greitis: Karkasinio namo konstrukcijos surenkamos sausuoju būdu, todėl nereikia laukti, kol džiūs mūro ar betono mišiniai.
• Puiki šilumos izoliacija: Karkasinės sienos garsėja labai gera šilumine varža. Standartiškai karkasinio namo sienoje apie 20-25 cm užpildo akmens vatos (ar kito izoliacinio pluošto), kas atitinka ~80-90 cm storio plytų sieną šilumos atžvilgiu.
• Aukštas sandarumas: Tinkamai įrengus garo izoliacinę plėvelę iš vidaus ir vėjo izoliaciją iš išorės, pasiekiamas puikus sandarumas. Šiuolaikiniai karkasiniai namai praeina sandarumo testus net geriau nei kai kurie mūriniai, nes medinė konstrukcija „elastingesnė“ sujungimuose.
• Visus metus vykdoma statyba: Karkasinio namo statyba beveik nepriklauso nuo sezono. Nėra „šlapių“ procesų (išskyrus gal pamatų liejimą ir betono grindis - bet tai gali būti padaroma šiltesniu metu arba naudojami greitai stingstantys mišiniai).
• Lankstumas ir modernumas: Karkasinė technologija yra labai lanksčia architektūriniu požiūriu. Medinės sijos gali būti klijuotos ir atlaikyti dideles apkrovas - tad įmanoma sukurti didelės erdvės be vidinių kolonų.
• Konstrukcijų tobulinimas: Medinė statyba - senas metodas, tačiau per laiką ištobulintas. Naudojama kalibruota, džiovinta mediena, kuri yra tvirta, nebetraukiasi, impregnuota - tad atspari grybeliui ir gaisrui.
• Renovacija ir pritaikomumas: Dar vienas karkasinio namo pliusas - lengvesnė renovacija bei plėtra ateityje. Jei norite po 10 metų atnaujinti fasadą - karkasiniame name nesunkiai nuimsite seną apdailą (dažnai medinę ar plokštes) ir pakeisite nauja, nepažeisdami konstrukcijos.

Karkasinio Priestato Privalumai

• Lengvesnis montavimas, lyginant su mūriniu priestatu.
• Mažesnė apkrova esamam pamatui.
• Greitesnis statybos procesas.
• Geresnė šilumos izoliacija.

Taip pat medinio namo konstrukcijos leidžia nesunkiai padidinti esamo namo plotą - tiesiog pristatant prie karkaso naujas medines dalis.

Svarbūs Aspektai Statant Karkasinį Priestatą

Nepaisant gausių privalumų, karkasinė statyba reikalauja aukštos darbų kokybės.

• Statytojų kompetencija: Pasirinkite patyrusius karkasinių namų statytojus. Karkasinis namas turi būti surinktas labai preciziškai pagal technologiją - neteisingai įrengta garo izoliacija ar vėjo izoliacija gali sukelti drėgmės problemų.
• Medienos kokybė ir apsauga: Įsitikinkite, kad visos medinės konstrukcijos yra impregnuotos (apsaugai nuo biologinių kenkėjų) ir tinkamai išdžiovintos (drėgmė neturi viršyti ~18%).
• Teisinga sienos sudėtis: Karkasinės sienos turi savo „pyragą“: išorėje dažniausiai dengiama OSB arba faneros plokšte, tada dedama vėjo izoliacija, iš lauko - fasado apdaila; viduje tarp karkaso dedama vata, iš vidaus - garo izoliacinė plėvelė ir apdailos plokštės (gipskartonis). Svarbu neapversti sluoksnių vietomis!
• Garsinė izoliacija ir masyvumas: Turėkite omeny, kad karkasinis namas turi mažesnę masę, todėl prastesnė apsauga nuo žemo dažnio garsų (pvz., galimi kažkiek prasčiau slopinami triukšmai išorėje - stipraus vėjo ūžimas, praskrendančio lėktuvo garsas).
• Rimtas pamatas: Nors karkasinis namas lengvesnis, jam taip pat reikalingas stabilus pamatas. Dažnai žmonės renkasi polinius pamatus su rostverku karkasiniam namui - tai puikus variantas (mažiau betono, greičiau padaroma).
• Pasirinkite variantą: Karkasinis namas - platesnė sąvoka. Yra grynai vietoje statomas karkasas, yra gamykloje surenkami skydiniai namai (kur sienos atvežamos jau su vata, plėvele - tai variantas, sutrumpinantis darbą objekte). Taip pat populiarūs SIP skydai (putplasčiu užpildyti OSB skydai) - tai taip pat karkasinio namo atmaina, tik ten medžio karkasas integruotas į plokštę. Reikėtų pasidomėti, kuris variantas jums priimtiniausias. Vietoje statomas karkasas suteikia daugiau laisvės keisti projekte vietoje, skydai - greitis didesnis, bet reikia tikslumo. Abiem atvejais namas bus šiltas.

Jeigu jums norisi ekologiško namo, karkasinis tam tinka puikiai. Galite naudoti natūralias izoliacijas (pvz., medžio plaušo vata, celiuliozės užpurškiama vata), medinę apdailą, ir turėti beveik pilnai iš natūralių medžiagų sudarytą būstą.

Statybos Leidimai ir Reikalavimai

Prieš pradedant statybas, svarbu išsiaiškinti, ar reikalingas projektas ir leidimas. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas.

Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.

Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

• Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas.
• Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Ar reikia leidimo? Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo.

Jei iš Jūsų minimų priestatų bus įėjimas į namą, tuomet reikia rengti pastato rekonstrukcijos projektą (jei namas registruotas Registrų centre 100% baigtumo). Jei namas neregistruotas, arba registruotas mažesniam nei 100% baigtumui, reikia rengti projekto korektūrą. Jei įėjimo į namą nebus, jei teritorija, kurioje stovi Jūsų namas nėra saugotina (regioninis parkas, kultūros paveldo zona, draustinis ir pan.), t.y. tiesiog kaime esantis sklypas, tuomet nereikia jokio projekto, nereikia statybą leidžiančio dokumento. Jei namas yra mieste, reikės rengti projektą tiems priestatams.

Jeigu iš priestatų bus patekimas į namą, reikia paruošti jūsų namo rekonstravimo projektą ir gauti leidimą statybai. Jeigu iš priestatų nėra patekimo į namą, nieko nereikia, bet turite laikytis visų reglamentinių atstumų nuo sklypo ribų, inžinerinių komunikacijų ir kitų apribojimų.

Svarbu neapsigauti, todėl rekomenduoju susitikti su architektu konsultacijai, kad nebūtų kokių problemų ateityje nei su kaimynais, nei su tinklus ekploatuojančiomis organizacijomis, nei statybos inspekcija.

Jūsų atveju projektas vadinsis statinio rekonstravimu ir statybą leidžiantis Jums bus privalomas, nes suminis namo po rekonstravimo bendras plotas bus 98 m2. Net jeigu Jūsų namo bendrasis plotas po rekonstravimo būtų mažesnis už 80 m2 nuo š.m. sausio mėn 1 dienos statybos leidimas Jums būtų taip pat privalomas.

Ką Daryti, Kai Be Jokių Leidimų Prie Namo Buvo Pristatytas Priestatas?

Kai pastatas rekonstruojamas neturint leidimo, kai jis reikalingas, statyba laikoma savavališka.

Gyvenamasis namas, kurio plotas - iki 80 kv. m ir aukštis iki 8,5 m, klasifikuojamas kaip II grupės nesudėtingasis statinys (statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 1 punktas). Rekonstruoti II grupės nesudėtingąjį namą privalomas leidimas šiais atvejais:

• Jeigu namas yra mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.
• Upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą.
• Gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima).
• Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu rekonstruojamas ne sodyboje esantis statinys).

Jeigu rekonstravus pastatą jo plotas bus didesnis kaip 80 kv. m arba aukštis didesnis kaip 8,5 m - toks pastatas klasifikuojamas kaip neypatingasis statinys (Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalis).

Medžiagos ir Izoliacija

Karkasiniuose namuose dažniau naudojama vata - ji atspari ugniai, neprispausta garsa atskiria.

Karkasinės sienos turi savo „pyragą“: išorėje dažniausiai dengiama OSB arba faneros plokšte, tada dedama vėjo izoliacija, iš lauko - fasado apdaila; viduje tarp karkaso dedama vata, iš vidaus - garo izoliacinė plėvelė ir apdailos plokštės (gipskartonis).

Dažniausios Karkasinio Namo Statybos Klaidos

Statant karkasinį namą, svarbu žinoti šiuos ypatumus:

• Medienos paruošimas: Karkaso mediena ruošiama pagal EN 338 standartą.
• Šiltinimas: Sienų šiltinimui geriausiai tinka mineralinė stiklo vata.
• Vėdinimas: Teks rinktis vėdinamo fasado konstrukciją.
• Sandarumas: Labai svarbu užtikrinti pastato sandarumą.

Karkasinio pastato sienos sumuštinį sudaro (nuo vidinės pusės): vidinis apdailos sluoksnis, garų izoliacija, karkaso elementai su tarp jų ir už jų įterptomis šiltinimo medžiagomis, išorinis vėjo izoliacijos sluoksnis (sutankintas termoizoliacijos sluoksnis, garams laidi plėvelė, kartais - standžios perforuotos plokštės), vėdinamas oro tarpas ir apdailos sluoksnis.

Šalys, kuriose populiari karkasinė ir skydinė statyba, turi nacionalinius reglamentus, detalizuojančius tiek karkaso medžiagos paruošimą, tiek termoizoliacijos charakteristikas, statiką bei kitus parametrus.

Mediena Karkasui

Karkaso mediena ruošiama pagal EN 338 standartą ir rekomenduojama C16-40 stiprumo klasės, optimaliausiais variantas kainos ir kokybės požiūriu - C24 klasės bei 15±3 proc. drėgmės mediena, tolygiai išdžiovinta pramoninėje džiovykloje.

Vieni statytojai medieną impregnuoja antiseptikais ir apdoroja antipireniniais tirpalais (puvimą, įvairių mikroorganizmų dauginimąsi stabdančiais ir medienos degumą mažinančiais tirpalais), kiti - ne, argumentuodami, kad karkasas yra uždaroje konstrukcijoje ir, jei pastatas eksploatuojamas tvarkingai, nei graužikai, nei pelėsis, nei ugnis nekelia pavojaus, o apdorota mediena savybes po kažkiek laiko visvien praranda.

Karkasinės statybos specialistai iš Šiaurės Amerikos ar Vakarų Europos naudoja tik pramoniniu būdu, specialiose kamerose išdžiovintą ir antiseptikais bei antipirenais apdorotą karkaso medieną.

Šiltinimas

Dėl laidumo vandens garams, gaisrinės saugos bei kitų naudingų savybių karkasinių sienų šiltinimui geriausiai tinka mineralinė stiklo vata, jos privalumas dar ir tas, kad šios vatos nemėgsta graužikai, ji atspari grybeliams ir pelėsiams.

Pagrindinis bet kurios termoizoliacinės medžiagos rodiklis yra šilumos laidumo koeficientas λ (lambda). Kuo λ skaičius mažesnis, tuo geresnės medžiagos termoizoliacinės savybės, paprasčiau kalbant, tuo medžiaga šiltesnė.

Sandarumas

Sandarumo barjero funkciją karkasiniame pastate atlieka orą ir garus izoliuojantis sluoksnis, dažniausiai įrengiamas iš 200 mikronų storio statybinės polietileno plėvelės.

Labai svarbu, kad dedant į konstrukciją stiklo vatą ji būtų apsaugota nuo atmosferos poveikio ir vienodai suspausta visomis kryptimis. Kokybiškomis lipniomis sandarinimo juostomis, kurios lipnumą išlaiko ilgai, jų klijai neišdžiūsta po metų kitų.

Dvitėjinės Sijos: Alternatyvus Karkasas

Reikia pripažinti, kad dvitėjinės sijos (I beam) padarė perversmą statyboje: jos įsigali ne tik stogo konstrukcijose ir perdangose. Iš dvitėjų sijų jau ir Lietuvoje projektuojami bei gamykloje komplektuojamas absoliučiai visas namo karkasas. Vakarų Europos šalyse, Skandinavijoje karkasiniai namai, kurių visas namo karkasas konstruojamas ne iš medienos tašų, o iš dvitėjų arba dvitėjinių, arba dviatraminių sijų (angl. I beam, mūsų kalbininkai jas siūlo vadinti dviatraminėmis sijomis) jau geras dešimtmetis nėra naujiena.

Dvitėjė arba dviatraminė sija - tai I formos standartizuotų matmenų jungiamasis konstrukcinis elementas, kuris turi dvi vadinamąsias lentynas (flangus arba flanšus) ir juos jungiančią sienelę.

Jeigu šias sijas lygintume su medienos masyvo tašais, naudojamais karkasinėje statyboje, tai dvitėjinės I beam sijos yra labai tikslių standartizuotų matmenų, ką ne visada galima pasiekti naudojant masyvo tašus. Sijos daug lengvesnės, šiltesnės, jas naudojant pasiekiami geresni atitvarų šilumos perdavimo rodikliai, jos stabilios ir nereaguoja į atmosferos pokyčius, bet dėl savo konstrukcijos atlaiko didesnes svorio, lenkimo jėgas, pastate galimi ilgesni tarpatramiai nei tašų konstrukcijoje, dėl to nereikalingos papildomos atramos, jei architektūriškai tai nebūtina, sijos paruošiamos gamykloje, nereikia džiovinti iki reikiamo drėgnio, kontroliuoti ar jos sausos.

Dvitėjinės sijos žymiai sumažina šilumos tiltelius, nes medienos, lyginant su masyvo tašais, nedaug - tik 10 mm storio sienelė ir klijuotų pušinių tašų 72x47 mm flangai, gegnių, sienų - 47x47 mm ir kt. Maksimalus perdangoms skirtų dvitėjų sijų ilgis - 13,3 m.

Dvitėjinės sijos garantuoja konstrukcijos stabilumą, geriau atlaiko apkrovas ir gniuždymo jėgas. Pastarąsias jėgas perima flangai, jos mažiau veikia sienutę, tuo pačiu ir visą konstrukcinį elementą. Bandymais nustatyta, kad OSB sienutė, skirtingai nuo medžio dulkių plokštės, neišlinksta netgi esant ilgalaikei apkrovai. Tokia konstrukcija ne tik taupo medieną, bet ir šilumos energiją - apšiltinta jis bus gerokai šiltesnė nei medienos masyvo sija.

Kaip minėjome, Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse karkasinis namas iš dvitėjų sijų - jau įprasta praktika.

Dėl tikslios dvitėjų sijų geometrijos sienos yra itin lygios ir rengiant vidaus apdailą, jei tai yra gipskartonis, jį galima montuoti nenaudojant profilių, tiesiai ant MDP ar kitokių plokščių - sutaupoma ploto, pinigų, darbo laiko. Vidaus apdailai galima naudoti ClicWall technologijos suneriamas plokštes, ar kitas medžiagas.

Karkasinis I beam sijų namas suprojektuotas remiantis A energinės klasės pastatų reglamentu, kiekvienai atitvarai šilumos perdavimo koeficientai arba šiluminės varžos skaičiuoti vokiška U-Wert programa. Dalį rezultato lemia inžineriniai sprendiniai, įrangos efektyvumo rodikliai, labai svarbios yra garo ir vėjo izoliacinių plėvelių sandūros ir vamzdžių praėjimų konstruktyve sandarumas.

Pertvaros patalpos viduje mineraline vata užpildomos dėl garso izoliacijos.

Statant karkasinį namą ar planuojant priestatą, svarbu išsiaiškinti visus reikalavimus ir pasiruošti reikiamus dokumentus. Karkasinis namas gali būti puikus pasirinkimas, jei tinkamai paruošiama mediena, kokybiškai apšiltinamos sienos ir užtikrinamas pastato sandarumas. Taip pat, svarbu atsižvelgti į vietos statybos taisykles ir reikalavimus.

tags: #karkasinis #priestatas #prie #murinio #namo