Kardokų giminės sodyba ir kitos ekogyvenvietės Lietuvoje

Lietuva, garsėjanti savo gamta ir istorija, pastaraisiais metais tampa vis patrauklesnė vieta žmonėms, ieškantiems ramybės ir artumo gamtai. Vis dažniau galima išgirsti apie kuriamas giminės sodybas ir ekogyvenvietes. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą tokių vietų, jų istoriją ir dabartinę situaciją.

Giminės sodybos - tai ne tik būdas pabėgti nuo miesto šurmulio, bet ir galimybė kurti darnią bendruomenę, puoselėti tradicijas ir gyventi harmonijoje su gamta. Šios sodybos dažnai įsikuria vaizdingose vietovėse, toliau nuo didžiųjų miestų, kur galima mėgautis ramybe ir grynu oru.

Lietuvos žemėlapis

Giminės Sodybų Gyvenvietės ir Ekogyvenvietės Lietuvoje

Štai keletas pavyzdžių, kur Lietuvoje kuriasi giminės sodybos ir ekogyvenvietės:

• Dovydai, Kazlų Rūdos sav., 60 km nuo Kauno. 13 ha žemės, kuriasi 4 šeimos. Yra 4,5 ha laisvos žemės ir sodyba.
• Kardokai, Kazlų Rūdos sav., prie Višakio upelio, 35 km nuo Kauno, 16 ha žemės, kuriasi 8 šeimos.
• Raudonplynis, Kazlų Rūdos sav., 35 km nuo Kauno, 4 km nuo Kardokų. 56 ha žemės, kuriasi 13 šeimų.
• Guobų kaimas, 35 km nuo Kauno, 3 km nuo Ąžuolų Būdos km., 2 km nuo Gudelių km., Kazlų Rūdos sav. 1 šeima.
• Sukiniai, Sukinių k., Ukmergės r., Pabaisko sen. Šventosios upės slėnis, gyvena 1 šeima Ukmergės raj.
• Sukiniai, bendruomenė „Sukinių sodžius“, Ukmergės raj., 70-75 km nuo Kauno, Vilniaus, Panevėžio. Rytinė pusė (prie akmenų) apie 50 ha, kuriasi 8 šeimos. Vakarinė pusė (prie piliakalnio) apie 32 ha, kuriasi 14 šeimų. Yra laisvas 2 ha plotelis.
• Karališkiai, Ukmergės raj., netoli Želvos. 32 ha žemės.
• Krunai, Širvintų raj., 45 km nuo Vilniaus, 7 km nuo Kernavės. Apie 35 ha. Nuolat gyvena 14 šeimų ir dar 10 kuriasi.
• Žadžiai, Širvintų raj., 40 km nuo Vilniaus, 1 km nuo Krunų, 35 ha žemės, kuriasi 1 šeima.
• Krunai, bendruomenė, Širvintų raj., 45 km nuo Vilniaus, 7 km nuo Kernavės. Apie 60 ha, iš jų 25 ha miško, kuriasi 16 jaunų šeimų. Yra laisvų sklypų.
• Melkys (Melkio, Daučionių, Daučioniukų, Lutiškių, Kramniškių kaiminystė) Vilniaus raj., 25 km nuo Vilniaus Molėtų link, aplinkiniuose kaimuose kuriasi šeimos 5-6 km atstumu.
• Daučioniukai, Vilniaus raj., 25 km nuo Vilniaus Molėtų link, kuriasi 12 šeimų 1-3 km atstumu. Netoliese yra laisvi 9 ha su nameliu, 0,55 a. sklypas, 1 ha su sodyba kaimo pakraštyje.
• Sidabriai, Vilniaus raj., 42 km nuo Vilniaus šalia Gaveikių ir Asvejos ežerų, kuriasi 5 šeimos.
• Sidabriai, Vilniaus raj., 42 km nuo Vilniaus Molėtų link, netoli Gaveikių ir Asvejos ežerų. 30 ha žemės, kuriasi 19 šeimų. Netoliese yra laisvų 16 ha, 2,5 ha.
• Airėnai, Vilniaus raj., prie Dūkštų pažintinio tako, 6,5 ha žemės, kuriasi 1 šeima. Yra 2 laisvi sklypai po 1 ha.
• Maciūnai, 35 km nuo Vilniaus, už Nemenčinės, 1 km nuo Voskonių, 16,5 ha žemės, kuriasi 4 šeimos. Yra laisvos žemės 4 ha,1,2 ha.
• Kareiviškės, Vilniaus raj., 25 km nuo Vilniaus, už Nemenčinės, yra 20 ha laisvos žemės, labai graži vieta ant kalno. Tinka kurtis bendruomenei.
• Ridvoniškiai, 50 km nuo Vilniaus link Molėtų, prie Giedraičių, 8 ha žemės, kuriasi 2 šeimos.
• Eitminiškės, 30 km nuo Vilniaus, 2 km nuo Kalnuotės, kuriasi 1 šeima.
• Vitiškės, Molėtų raj., 60 km nuo Vilniaus, 15 km nuo Molėtų, 1 šeima.
• Šileikėnų sodas, Molėtų raj., 80 km nuo Vilniaus, remiasi biodinaminiais ir gamtinės žemdirbystės principais.
• Šileikėnų sodas, Molėtų raj., 80 km nuo Vilniaus, kuriasi 1 šeima, remiasi biodinaminiais ir gamtinės žemdirbystės principais.
• Šventasodis, giminės sodybų gyvenvietė, Elektrėnų raj. Pajurgiškių kaimas. 20 km nuo Aukštadvario, 70 km iki Kauno ir Vilniaus. Plotas 55 ha, yra laisvos žemės, sklypai įvairaus dydžio: 1.5 ha - 6 ha. Kiekvienas sklypas remiasi į aplink esančios natūralios gamtos plotus: miškus ir pelkes. Kol kas numatyta 16 giminės sodybų. Šiuo metu užimti 7 sklypai, nuolat gyvena 1 šeima.
• Šventasodis, Naujalaukio kaimas, 12 km nuo Aukštadvario, 70 km iki Kauno ir Vilniaus, 48 ha žemės, kuriasi 5 šeimos.
• Karališkės, Trakų raj., Rūdiškių sen., 39 km nuo Vilniaus, 20 km nuo Trakų.
• Karališkės, Trakų raj., Rūdiškių sen., 39 km nuo Vilniaus, 20 km nuo Trakų, kuriasi 2 šeimos kelių kilometrų atstumu.
• Aluonos kaimas, Rūdiškių seniūnija, Trakų rajonas. Atidarėme miško mokykla namuose.
• Lamsodis, Klaipėdos raj., 40 km nuo Klaipėdos, netoli Veiviržėnų. Kuriasi 4 šeimos, 1 gyvena.
• Lamsodis, bendruomenė „Lamsodžio kaimas“, Klaipėdos raj., 40 km nuo Klaipėdos, netoli Veiviržėnų, 100 ha žemės, kuriasi 10 šeimų.
• Rusliai, Šilalės raj., prie Medvėgalio kalno, 20 km nuo Šilalės ir Kražių, 100 km nuo Klaipėdos, kuriasi 1 graži šeima.
• Ročkiai, Lazdijų raj., 30 km nuo Alytaus, 90 km nuo Kauno, 30 ha žemės, kuriasi 9 šeimos, gyvena 4 šeimos. Yra laisvos žemės.
• Sakniava, Lazdijų raj., 40 km nuo Alytaus, 30 km nuo Druskininkų, 8 km nuo Ročkių, 20 ha žemės.
• Sakniava, Lazdijų raj., 40 km nuo Alytaus, 30 km nuo Druskininkų, 8 km nuo Ročkių, 20 ha žemės, kuriasi 1 šeima.
• Saulytė, prie Meros upės, Kalviškės kaimas, Švenčionių raj., 60 km nuo Vilniaus, 9 km nuo Antasarės.
• Saulutė, prie Meros upės, Kalviškės kaimas, Švenčionių raj., 60 km nuo Vilniaus, 9 km nuo Antasarės, 5,5 ha žemės, ant abiejų upės krantų kuriasi 2 šeimos.
• Antasarė, Švenčionių raj., 75 km nuo Vilniaus, 20 ha žemės, kuriasi 5 šeimos.
• Paliepiai, Alytaus raj., 18 km nuo Alytaus, kuriasi 1 šeima ir kelios bičių šeimos.
• Paliepiai, Alytaus raj., 18 km nuo Alytaus, kuriasi 1 graži šeima ir kelios bičių šeimos.
• Gedruikiai, Kelmės raj., 23 km nuo Kelmės, 60 km nuo Šiaulių, kelių kilometrų atstumu kuriasi 4 šeimos.
• Pajiesmenių kaimas - ekosodyba šviesių žmonių beveik ekobendruomenėje, Pasvalio raj., 20 km nuo Biržų, 40 km nuo Panevėžio.
• Rūdiškių kaimas, Prienų raj., prie Šilavoto, Jiesios upelio, 35 km nuo Kauno.
• Rūdiškių kaimas, Prienų raj., prie Šilavoto, Jiesios upelio, 35 km nuo Kauno, kuriasi 1 bendraminčių šeima.
• Panevėžiukas, Kauno raj., 35 km nuo Kauno, kuriasi 1 bendraminčių šeima.
• Upninkų kaimas, Jonavos raj., 70 km nuo Vilniaus, 50 km nuo Kauno, 20 km nuo Jonavos, yra laisvų žemelių.
• Upninkų kaimas, Jonavos raj., 70 km nuo Vilniaus, 50 km nuo Kauno, 20 km nuo Jonavos, yra laisvų žemelių, graži sodyba.
• Bėkšių kaimas, Varėnos raj., 50 km nuo Vilniaus, kuriasi 1 bendraminčių šeima, yra galimybė kurtis kaime bei apylinkėse.
• Šlaito kaimas, Varėnos raj., 50 km nuo Vilniaus, yra galimybė kurtis kaime bei apylinkėse.
• Karpiejų kaimas, 24 km nuo Vilkaviškio, kuriasi 1 bendraminčių šeima.
• Sodėnų kaimas, Vilkaviškio raj., 12 km nuo Vilkaviškio, 35 km nuo Marijampolės, 80 km nuo Kauno, kuriasi 1 šeima. Yra laisvų žemelių, sodyba.
• Karpiejų kaimas, 24 km nuo Vilkaviškio, kuriasi 1 bendraminčių šeima.
• Drąseikiai. Biržų r., 9 km iki Biržų, gyvena viena šeima. Aplink daug buvusių sodybviečių, ekologinės pievos ir miškeliai.
• Seibutonys, 3 km iki Vievio, 17 km iki Trakų, 40 km nuo Vilniaus, kuriasi 1 šeima.
• Palaukinės kultūros centras - bendruomenė, 15 km nuo Vilniaus, kuriasi 3 šeimos bei atvažiuojantys dalyvauja bendruomenės gyvenime.

Žemės kainos

Žemės kainos šiose vietovėse labai įvairios ir priklauso nuo daugelio faktorių: vietos, dydžio, infrastruktūros ir kitų. Štai keletas pavyzdžių:

Giminės sodyba Lietuvoje

Pokario tragedijos ir rezistencija

Lietuvos istorija yra paženklinta skaudžiais įvykiais, ypač pokario metais, kai šalis patyrė sovietinę okupaciją. Šiuo laikotarpiu daugelis žmonių neteko savo namų, artimųjų ir laisvės. Tačiau net ir sunkiausiomis sąlygomis lietuviai nepasidavė ir priešinosi okupantams. Partizaninis judėjimas apėmė visą šalį, o giminės sodybos dažnai tapdavo slaptomis susitikimų vietomis ir prieglobsčiu kovotojams.

Lietuvos partizanai 1949 m.

Kova už laisvę buvo sunki ir kruvina. Enkavedistai žiauriai elgėsi su partizanais ir jų rėmėjais, naudojo kankinimus ir provokacijas. Tačiau net ir žinodami apie pavojų, žmonės rizikavo savo gyvybėmis, kad padėtų kovotojams. Giminės sodybos tapdavo ne tik prieglobsčiu, bet ir simboliu vilties ir pasipriešinimo.

Šiandien, kai Lietuva yra laisva ir nepriklausoma, svarbu prisiminti tuos, kurie paaukojo savo gyvybes už mūsų laisvę. Giminės sodybos, išsaugojusios istoriją ir tradicijas, primena mums apie praeitį ir įkvepia kurti geresnę ateitį.

Prano Dovydaičio Gimtinė - Runkių Kaimas

Prano Dovydaičio tėviškė verta mūsų dėmesio dvejopu atžvilgiu. Pirma, dėl to, kad Dovydaitis buvo savo tėviškėn taip giliai įaugęs, jog visą gyvenimą išliko toks, koks joj išaugo. Pats savo ruožtu šį poeto dvieilį toliau jis komentavo: „Tų Lietuvos girių, kurias taip neprilygstamai vaizdingai aprašė mūsų Daukantas ir kurias taip jausmingai apdainavo mūsų Maironis, jau beveik nebeliko. Su pagrindu Dovydaitis savo autobiografiją pradėjo tokiu ilgesingu senųjų Lietuvos girių prisiminimu. Seniai jau Lietuva nebėra girių kraštas. Tačiau Dovydaičio tėviškė glūdėjo giriose, kurios iš tiesų bent kaip „praeities šešėliai" priminė senąsias Lietuvos girias. Jo gimtinis kaimelis buvo didžiausiame buvusios nepriklausomos Lietuvos miškų masyve - Kazlų Rūdos miškuose.

Kazlų Rūdos miškų masyvas yra Sūduvos (Užnemunės) šiaurryčiuose. Sūduva buvo vėliausiai apgyvendinta. Kovų su kryžiuočiais laikais ji buvo tapusi Ordiną ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštiją skiriančia tuštuma, vadinamąja dykra - negyvenamų miškų masyvo „jūra“. Vykstant nuolatinėms kovoms su kryžiuočiais ir krašto plėšimui, dalis senųjų gyventojų buvo išžudyti, dalis persikėlė į Nemuno dešinįjį krantą. Per dešimtmečius tie plotai užaugo sunkiai peržengiamomis giriomis, kuriose gyventojų mažai beliko. Intensyvus šio krašto apgyvendinimas pradėtas tik XVI amžiuje, Žygimanto Augusto laikais. Savo ruožtu krašto apgyvendinimas reiškė jo girių išretinimą.

Prasidedamas apie 12 km į vakarus nuo Kauno, Kazlų Rūdos miškų masyvas yra ištisęs nuo Nemuno į pietus apie 35 km. Jo ribos taip apibrėžiamos: šiaurėj ir šiaurryčiuose siekia Nemuno šlaitus, rytuose - Girininkus, Pažėrus, pietryčiuose - Skriaudžius, pietuose - Ąžuolų Būdą, pietvakariuose - Bagotąją, vakaruose- Jankus, Sutkus. Tai 58.546 ha plotas, kuriame medynai užima 44.741 ha. Iš viso šiame masyve yra 64 miškai, kurių 34 didesni kaip 500 ha. Kazlų Rūdos miškų masyvas guli Nemuno žemupio rytinėje dalyje. Vėlyvajame ledynmetyje šią lygumą sudarė Neries - Nemuno upės, kuri tekėjo į prieledyninį baseiną, supilta smėlinga delta. Kol per laiką ji apžėlė miškais, vėjo pustomas smėlis suformavo smulkiai banguotą žemės paviršių, net sunešė aukštumų (iki 50-60 m). Gausu supelkėjusių daubų bei klonių. Vos pažvelgus į šio miškų masyvo žemėlapį, tuoj krinta į akį, kaip jis nusėtas pelkiniais vietovardžiais - raistais, plynėmis, balomis.

Runkių miškas apima 1259 ha plotą. Tokio stambaus miško atskiros dalys turi savo ruožtu įvairius pavadinimus, kurių etnografai priskaičiuoja apie 30. Nepriklausomos Lietuvos laikais Runkiai susilaukė ir girininkijos titulo. Runkių girininkija tebėra ir dabar. Girininkijos titulą Runkiams nupelnė Pr. Dovydaitis kaip gamtos mokslų puoselėtojas savo leistu „Kosmoso" žurnalu. Tą Dovydaičio gimtinės pagerbimą pravedė Kazlų Rūdos miškų urėdas V. Žemaitis. 1929 m. jis pasiūlė Miškų departamentui Kazlų Rūdos urėdiją skelti pusiau, įsteigiant naują Jūrės urėdiją. Drauge buvo suprojektuotos ir dvi naujos girininkijos. Viena iš jų gavo vardą nuo artimo Bagotosios bažnytkaimio. Antrą būtų tikę nuo artimos Višakio Rūdos pavadinti pastarosios vardu. Tačiau V. Žemaitis, atsižvelgdamas, kad nors Runkiai buvo mažas kaimelis, bet Lietuvai davė didelį žmogų, Dovydaičiui pagerbti pasiūlė naują girininkiją pavadinti jo gimtinės vardu. Miškų departamentas šį siūlymą patvirtino.

Giminės sodybos Lietuvoje - tai ne tik galimybė gyventi arčiau gamtos, bet ir būdas išsaugoti savo šaknis, puoselėti tradicijas ir kurti darnią bendruomenę.

tags: #kardoku #gimines #sodyba #tomas