Alfonsas Butė: Biografija ir Dalyvavimas Lietuvos Prezidento Rinkimuose

Alfonsas Butė - mažai žinomas, bet įdomus kandidatas į Lietuvos prezidentus! Šiame straipsnyje apžvelgsime jo veiklos sritis, indėlį į kultūros paveldo išsaugojimą ir dalyvavimą politiniame gyvenime.

Ankstyvasis gyvenimas ir karjera

Alfonsas Butė yra žmogus, turintis darbo patirties Zoologijos ir parazitologijos institute, Vilniaus vykdomojo komiteto Butų ūkio valdyboje, Jaunimo teatre, Statybos treste ir medienos įmonėje.

Savo biografijoje, pateiktoje prezidento rinkimams, sakote, kad 1987 m. KGB iniciatyva buvote atleistas iš Jaunimo teatro direktoriaus pavaduotojo pareigų ir šalių susitarimu pervestas į Vilniaus statybos trestą eiliniu darbininku, žemės kasėju, kur dirbote metus.

Jis, kaip ir kiti pretendentai, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) turėjo pateikti pareiškinius dokumentus iki kovo 8 dienos, norėdamas tęsti kovą dėl prezidento posto.

Politinė veikla ir kandidatavimas į Seimą

Alfonsas Butė yra kandidatavęs į Seimą nuo Krikščioniškosios demokratijos partijos.

Kiekvienas žmogus bręsta tam tikram žingsniui ir, kai subręsta, tą žingsnį žengia. Tai, kad nebuvau išrinktas nuo Krikščioniškosios demokratijos partijos Seimo nariu, čia žmonių apsisprendimas.

Žmonės turėjo labai mažai informacijos apie mane, galbūt jos nepakankamai turi ir dabar.

Indėlis į Lietuvą

A. Butė teigia padėjęs Lietuvai įsigyti krašto apsaugos įrangos bei išrūpinęs valstybei 10 mln. dolerių paskolą iš Kanados. Taip pat teigia padovanojęs 2 vagonus rąstų pastatyti namelį moteriai, kuri regėjo Švč. Mergelę Mariją.

Dalyvavimas Prezidento Rinkimuose

Alfonsas Butė - vienas iš pretendentų dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose. Jis, kaip ir kiti pretendentai, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) turėjo pateikti pareiškinius dokumentus iki kovo 8 dienos, norėdamas tęsti kovą dėl prezidento posto.

Vasario 16-ąją pareiškinius dokumetus taip pat įteikė ir kiti kandidatai į prezidentus Kazimieras Juraitis, Alfonsas Butė, Petras Auštrevičius ir Naglis Puteikis.

Pranešdami apie dalyvavimą rinkimuose pretendentai turėjo sumokėti užstatą - 4600 eurų. Jei pretendentai rinkimuose surinktų bent 7 proc. balsų, šios lėšos būtų grąžinamos.

Vyriausiosios rinkiminės komisijos (VRK) duomenimis, pretendentais į prezidentus užsiregistravo Europos Komisijos narys V. P. Andriukaitis, europarlamentarai V. Tomaševskis, Petras Auštrevičius ir Valentinas Mazuronis, Seimo nariai P. Gražulis, Ingrida Šimonytė, Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis, filosofas Arvydas Juozaitis, ekonomistas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis, mažiau visuomenėje žinomi Alfonsas Butė, Vitas Gudiškis, Kazimieras Juraitis ir Tomas Šimaitis.

VRK pasirodę pretendentai gavo rinkėjų parašų rinkimo lapus. Norėdami tęsti kovą prezidento rinkimuose, jie turėjo surinkti ne mažiau kaip 20 tūkst. juos palaikančių rinkėjų parašų. Kandidatai parašus galėjo rinkti ne tik popieriuje, bet ir elektroniniu būdu.

Grąžindami parašų lapus, prezidento posto siekiantys pretendentai VRK privalėjo pateikti gyventojų pajamų mokesčio ir turto deklaracijų išrašus, privačių interesų deklaraciją, biografiją, duomenų anketą apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis.

Galutinis kandidatų į prezidentus sąrašas paaiškėjo balandžio 12-ąją, o gegužės 12-ąją įvyko pirmasis rinkimų turas.

Šiuo metu Vyriausioje rinkimų komisijoje savarankiškais pretendentais į kandidatus į prezidentus buvo užsiregistravę 10 asmenų. Tarp jų - Alfonsas Butė, Vitas Gudiškis ir Kazimieras Juraitis, kurie galbūt mažiau girdėti rinkėjams, lyginant su kitais pretendentais.

Elektroniniu būdu surinkti parašai

Pirmadienio duomenimis, A. Butė elektroniniu būdu buvo surinkęs 5,3 tūkst. parašų.

Šie duomenys rodo, kokį palaikymą kandidatai turi tarp rinkėjų, kurie naudojasi elektroniniu parašų rinkimu.

Elektroniniu būdu surinktų parašų lentelė:

tags: #kandidatas #i #lr #prezidentus #alfonsas #bute