Juodasis čiurlys - viena iš nedaugelio paukščių rūšių, kuri puikiai prisitaikė gyventi artimoje žmogaus kaimynystėje. Šie nuostabūs paukščiai, jų specifiški dramatiški balsai tapo neatsiejami nuo lietuviškos vasaros. Mūsų šalyje čiurliai apsistoja labai trumpam - tik tiek, kiek reikia jaunikliams užauginti - nuo gegužės iki rugsėjo.
Juodasis čiurlys skrydyje
Kodėl čiurliai nyksta miestuose?
Tačiau pastaraisiais metais pastebėta, kad čiurliams tinkamų vietų perėjimui vis mažėja ir šie paukščiai išstumiami iš mūsų miestų. Seni pastatai vis intensyviau renovuojami, todėl daug čiurlių ir kitų paukščių lizdaviečių yra sunaikinama. Apskaičiuota, kad per pastaruosius aštuonerius metus renovuojant pastatus Lietuvoje galėjo būti sunaikinta nuo 2900 iki 5300 čiurlių lizdaviečių (2016 metų Lietuvos ornitologų draugijos tyrimo duomenimis).
Kur čiurliai suka lizdus?
Lietuvoje apie 97 proc. čiurlių peri aukštai, įvairiose mūrinių pastatų nišose, po palangių ar stogo skardomis, plyšiuose po balkonų apdaila.
Iniciatyvos čiurlių apsaugai
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su Utenos rajono savivaldybe ėmėsi iniciatyvos Utenos miesto rajonuose, kuriuose yra renovuotų ar renovuojamų pastatų, įrengti lizdavietes juodiesiems čiurliams. Kadangi ant jau renovuotų pastatų apšiltintų sienų inkilus pritvirtinti sunku, buvo pasirinktas būdas iškelti juos ant pastatų stogų.
Inkilai čiurliams
Ant trijų miesto mokyklų - Utenos Aukštakalnio progimnazijos ir jos „Žiburio“ skyriaus, Dauniškio gimnazijos bei vieno administracinio pastato mieste buvo iškelta 15 inkilų, turinčių po dvi lizdavietes. Lizdavietės suprojektuotos specialiai juodiesiems čiurliams, remiantis užsienio šalių patirtimi - landa pailga, siaura, kad inkilai būtų mažiau patrauklūs kitiems, su čiurliais konkuruojantiems paukščiams, pvz.
Ornitologai teigia, kad efektyviausia, paprasčiausia ir palankiausia paukščiams būtų išsaugoti esamas lizdavietes arba inkilus įrengti pastato renovacijos metu.
Tikimasi, kad gražus Utenos miesto pavyzdys paskatins ir kitas savivaldybes rūpintis čiurlių bei kitų paukščių apsauga, o Aplinkos ministeriją - sudaryti teisines prielaidas renovuojamuose namuose išsaugoti esamas ar įrengti naujas lizdavietes paukščiams.
Artimiausiomis dienomis žymesnių kritulių neprognozuojama – stiprės šiaurinių krypčių vėjas
Įdomūs faktai apie čiurlius
Čiurliai - ypatingai geri skrajūnai. Visiškai nenutūpdami čiurliai gali išbūti ore 10 mėnesių ir ilgiau. Tai absoliutus rekordas paukščių pasaulyje! Ore jie maitinasi, geria, tvarkosi plunksnas, miega, renka medžiagą lizdui, poruojasi.
Štai keletas įdomių faktų apie šiuos paukščius:
- Per parą čiurlys sugauna net iki 20 000 smulkių vabzdžių.
- Šie paukščiai gali gyventi iki 10-20 metų, poroje laikosi su tuo pačiu partneriu visa gyvenimą.
- Abu poros nariai pamainomis šildo 2-3 kiaušinius ir po maždaug 18 dienų išsirita jaunikliai - akli ir be plunksnų.
- Tėvai maitina jauniklius atnešdami maisto - ore čiurliai gaudo vabzdžius ir iš jų žiotyse suformuoja kamuoliuką, kuriame būna 300-500 vabzdžių.
- Mosuoti sparnais gali iki 8 kartų per sekundę.
- Tiesaus skrydžio metu pasiekia net 110 km/val. greitį, pakilti gali į 3 km aukštį.
- Per dieną čiurlys gali nuskristi apie 1000 km, per gyvenimą - virš 6 mln. km.
- Čiurliai žiemoja Afrikoje, piečiau pusiaujo.
Dėl ilgų sparnų ir trumpų kojų šiems paukščiams yra sunku pakilti nuo žemės. Todėl radus čiurlį, reikėtų jį tiesiog pakelti ir laikyti ant delno. Paukštis, jei yra sveikas, nuskris pats.
Nepainiokime čiurlių su langinėmis ir šelmeninėmis kregždėmis. Šios abi kregždžių rūšys taip pat gyvena miestuose ir gyvenvietėse ir minta skraidančiais smulkiais vabzdžiais, tačiau jos turi baltos spalvos, o čiurlys iš toliau atrodo vientisai tamsus.
Ten, kur gyvena čiurliai, galima stebėti jų „šaukiančius būrelius“ - paukščiai suka ratus žemai virš pastatų, kuriuose peri.
tags: #kamikadzes #ant #renovuojamu #namu #stogu