Senų pastatų renovacija: galimybės, finansavimas ir tvarumas Lietuvoje

Griauti ar atnaujinti - tai dažnas klausimas, kylantis senos statybos namo savininkams ir žmonėms, paveldėjusiems tėvų ar senelių namus. Specialistai pabrėžia, kad vis dažniau kalbėsime ne tik apie daugiabučių renovaciją, bet ir individualių vienbučių-dvibučių atnaujinimą.

Poreikis akivaizdus: Lietuvoje vienbučių namų yra apie 406 tūkst., didžioji dalis statyti po 1946 m. ir vėliau. Tai energiškai neefektyvūs, dažnai net neapšiltinti pastatai, kurių gyventojai ne tik išleidžia daug bandydami sušildyti tokį pastatą, bet ir dažnai susiduria su prastu mikroklimatu ir pasenusiais sprendimais. Ką daryti tokių namų savininkams, kokį planą paruošti ir kam didžiausia tikimybė gauti iki 14,5 tūkst. paramą?

Gyvenamųjų būstų Lietuvoje skaičius 2011 m. duomenimis viršijo 1 mln., vienbučių vienetų skaičius siekė 406 tūkst. Iki 2000-ųjų statyti vienbučiai sudaro 80 proc. Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje vykdoma kelis dešimtmečius ir plačiai žinoma visuomenei, o vienbučių-dvibučių modernizacija stokoja dėmesio.

Šiemet Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) jau kvietė atnaujinti individualius namus pasiekiant ne mažesnę nei B energinę klasę ir sumažinti energijos išlaidas bent 40 %. Parama gyventojams siekia iki 14,5 tūkst. Tačiau ar visada verta rekonstruoti senos statybos vienbutį ar dvibutį? Kai kuriais atvejais verčiau nugriauti juos ir statyti naujus. Be to, reikėtų įsivertinti, kad kuo namas sudėtingesnės architektūros ir didesnio ploto, tuo sudėtingesnė modernizacija.

Tvarumas ir modernizacija

Statybų sektoriuje tvarumas siejamas su išliekančiais ir tausojančiais sprendimais, medžiagomis. Prognozuojama, kad apie 2040 m. mūsų pastatytų objektų masė padvigubės, lyginant su 2020 m. Ši statistika sufleruoja, kad geriau atnaujinti turimus objektus, prikelti juos antram gyvenimui, nei statyti naują. Tas pats pasakytina ir apie individualius namus.

Kokie tvarios modernizacijos rezultatai? Ne tik mažesnės energijos išlaidos ir eksploatavimo kaštai, bet ir didesnis saugumas bei gyvenimo kokybė.

Kylančios energijos išteklių kainos paveikė absoliučiai visus - tiek privataus verslo atstovus, tiek valstybines institucijas, tiek gyventojus. Lietuvoje didžioji dalis pastatų vis dar yra energetiškai neefektyvūs - inžinerinės sistemos nesubalansuotos, sienos - neapšiltintos, kai kada ir langai nesandarūs.

Gera žinia, jog požiūris į efektyvesnį energijos suvartojimą sulig naujausiomis pastatų statymo bei modernizavimo tendencijomis, ima keistis. Grandiozinėje „Žaliojo kurso“ programoje itin daug dėmesio skiriama statybų sektoriui, kuris yra vienas iš pagrindinių taršą Žemėje lemiančių veiksnių.

Vakarų šalyse gimusi tendencija prikelti senus pastatus naujam gyvenimui ateina ir į Lietuvą. Kokios jų modernizavimo galimybės ir kokios pagrindinės kliūtys?

Statyboje reikalingos energijos sąnaudos yra didžiulės - nesvarbu ar tai būtų nauja statyba ar rekonstravimas, remontas - turime vertinti ardymą, naujų medžiagų įrengimo kaštus ir joms pagaminti reikalingą energiją. Kaip ir daugelyje pramonės sričių, taip ir statybos sektoriuje aktuali tendencija - panaudoti turimus išteklius vietoje to, kad statyti naują.

Kiekvienas pastatas - atskira istorija, kurioje būtina įvertinti - naudotojo arba gyventojo poreikius, statinio inžinerines ir urbanistines, aplinkos savybes. Finansinis atsiperkamumas - nuolat kintanti sąvoka, priklausanti nuo tuometinės ekonominės situacijos. Šiai dienai, ženkliai keičiantis energijos resursų kainoms, pastatų modernizavimas, atsipirks dar greičiau, negu standartiškai planuojama.

Visada stengiamės pasiūlyti racionalius ir ilgoje perspektyvoje aktualius sprendimus, kurių nauda būtų akivaizdi. Įvertinus esamą situaciją užsakovas yra supažindinamas su būsimais projektavimo darbais, su numatomomis priemonėmis, parengiama ir suderinama techninė užduotis ir pradedami projektavimo darbai. Pastato modernizavimas turėtų prasidėti nuo norimos išspręsti problemos identifikavimo. Šiai dienai aktualiausia - energijos sąnaudų taupymas.

Atnaujinti pastatą reikėtų kompleksiškai, atsižvelgiant į logišką darbų seką - pavyzdžiui, netikslinga keisti tik langų, jeigu pastato sienos prastos kokybės, peršąla. Tačiau jeigu esamoje situacijoje būtent langai yra prasčiausi, jų pakeitimas gali turėti pakankamą naudą.

Viena iš dažnesnių problemų modernizuojant pastatus - siekiant pastato sandarumo, neįvertinamas vėdinimo poreikis - patalpose susidaro tinkamos sąlygos kauptis perteklinei drėgmei, vėliau - pelėsiui.

Vis dar skiriama mažai dėmesio esamų senų pastatų modernizavimui ir pritaikymui šiuolaikiniams poreikiams. Gyvenamųjų pastatų atveju pastebima per menka komunikacija gyventojams apie numatytas priemones ir jomis siekiamą rezultatą. Modernizavimo proceso rezultatas aiškiai apibrėžiamas - sutaupyta pastato naudojama energija.

Racionalu būtų modernizavimo ir pastato pritaikymo šiuolaikiniams poreikiams priemones planuoti vienu metu, kad būtų išvengta pakartotinių statybos darbų. Tam tikslui pasiekti, į pirminę planavimo stadiją vertėtų įtraukti architektus galinčius pasiūlyti galimus pritaikymo variantus.

Daugiabučių namų atnaujinimas

Daugiabučio namo atnaujinimas - viena geriausių ilgalaikių investicijų. Ji ne tik padidina gyvenimo komfortą, bet ir suteikia apčiuopiamą finansinę grąžą. Senų daugiabučių sienos, stogas ir langai dažnai praleidžia daug šilumos. Pavyzdžiui, jeigu vidutinės šildymo sąskaitos sename daugiabutyje sudaro 100 eurų per mėnesį, po renovacijos jos gali sumažėti iki 30-50 Eur per mėnesį.

Visai natūralu, kad modernizuotas daugiabutis tampa patrauklesnis pirkėjams ir nuomininkams. Gyventojai, parduodantys butą atnaujintame name, dažniausiai gali prašyti didesnės kainos nei kaimynystėje esančių nemodernizuotų namų butų savininkai. Socialiai remtini asmenys gali gauti net 100 proc. kompensaciją už renovacijos darbus.

Renovacija ne tik mažina sąskaitas už šildymą, bet ir padeda sutaupyti kitose srityse. Pavyzdžiui, nauja šildymo sistema sumažina katilų ir vamzdynų priežiūros išlaidas. Stogo ir fasado renovacija apsaugo nuo drėgmės, pelėsio ir brangių remonto darbų ateityje.

Ar žinojote, kad Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių pastatyti dar iki 1993 m., todėl daugumos jų inžinerinės sistemos yra stipriai susidėvėjusios, o pastatus dažnai reikia atnaujinti? Pro senų namų langus bei sienas švilpauja vėjas, stogas praleidžia orą ir lietaus bei sniego vandenį, o senas šildymo sistemos punktas netolygiai paskirsto šilumą į pastato aukštus - problemų daug ir įvairių, o laikui bėgant jos pasireiškia vis dažniau.

Daugelis žmonių nepagalvoja, kad sudėjus pinigus, kuriuos skyrė smulkiems remontams kasmet, galiausiai jie sumokėjo panašiai, kiek būtų išleidę daugiabučio renovacijai, kuri iškart išspręstų visas problemas.

Energijos sutaupymas

Daugiabučio renovacija gali padėti sutaupyti 50-70 proc. pastato šildymui sunaudojamos energijos, priklausomai nuo investicijų į jo modernizavimą. Galutinį rezultatą taip pat lemia įvairūs veiksniai - kokia yra daugiabučio vidaus sistemų būklė, ar šilumos punktas automatizuotas ir pan.

Kokius sutaupymus gali pasiekti kiekvienas daugiabutis, dar prieš renovaciją preliminariai apskaičiuoja specialistai, ruošiantys investicinį planą, atsižvelgdami į tai, kokias energinį efektyvumą didinančias priemones planuojama diegti.

Sveikesnė gyvenamoji aplinka

Nors renovacija daugeliui asocijuojasi su mažesnėmis sąskaitomis ir sutaupymais, ji taip pat padeda sukurti sveikesnę ir patogesnę gyvenamąją aplinką, taip padidindama ir nekilnojamojo turto vertę. Anot specialistų, bet koks daugiabučio atnaujinimas veda prie geresnių būsto energinio efektyvumo rezultatų.

Apšiltinus daugiabutį ir atnaujinus šildymo sistemą, temperatūra bute tampa komfortiškesnė, dažnai ją galite reguliuoti pagal individualius poreikius. O įsirengus, pavyzdžiui, mechaninę vėdinimo sistemą - rekuperatorius - užtikrinsite, kad oras patalpose visuomet bus šviežias ir jums nebereikės atidarinėti langų - tai ypač aktualu žiemą.

Taip pat svarbu žinoti, kad netinkamai vėdinamų patalpų oras gali būti kelis kartus labiau užterštas nei lauke. Daugiabučio modernizacijos metu atnaujinamos ne tik namo konstrukcijos ir gyvenimo sąlygos butuose tampa komfortiškesnės - taip pat visiškai pasikeičia namo, o dažnai ir visos jo aplinkos veidas.

Gyventojų gyvenimo kokybę itin pagerina būstas, kuriame netrupa sienos, vėjas nepučia pro kiaurus langus. Tvarkant ne pavienius namus, bet kvartalus, jų veidas visiškai pasikeičia - atgyja, žmonės daugiau laiko nori leisti prie namų, malonioje ir gražioje aplinkoje, bendraudami su kaimynais, nes renovacija juos suvienija.

Švaresnė ateitis

APVA primena, kad padidėjęs renovuotinų daugiabučių energinis efektyvumas taip pat prisideda ir prie tvaresnio gamtos išteklių naudojimo ir švaresnės aplinkos kūrimo.

Pažymima, kad pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro maždaug 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų visoje Europos Sąjungoje. Šias emisijas galime sumažinti didindami daugiabučių energinį efektyvumą juos atnaujindami - skaičiuojama, kad Lietuvoje atnaujintų gyvenamųjų namų sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet sudaro apie 700 GWh - t. y. į atmosferą kasmet išmetama 160 tūkst. tonų mažiau CO2.

Planuojate renovuoti daugiabutį ir norite dar labiau prisidėti prie aplinkos tausojimo? Įsirenkite alternatyvius energijos šaltinius - taip ne tik prisidėsite prie klimato kaitos stabdymo, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje sutaupysite pinigų, kuriuos skirtumėte šildymui.

Paprasčiausios energinį efektyvumą didinančios priemonės prisideda prie aplinkai kenksmingų dujų mažinimo, tačiau daugiabučius renovuojantys gyventojai, įsirengę terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę ar geoterminį šildymą, vis labiau tausoja aplinką, nes šie ištekliai energiją gamina neteršdami aplinkos.

Svarstote apie daugiabučio renovaciją? Nepamirškite visų šių naudų - paklauskite, kokioje aplinkoje norite gyventi - sprendimą priimsite lengviau.

Inovatyvūs sprendimai: termokeraminiai dažai

Renovacija yra svarbus žingsnis siekiant prailginti pastato tarnavimo laiką, sumažinti energijos sąnaudas ir pagerinti gyvenimo kokybę. Senų pastatų renovacijos metu dažnai kyla iššūkių dėl šilumos izoliacijos, drėgmės kontrolės ir pastato ilgaamžiškumo. Vienas iš moderniausių ir lengvai įgyvendinamų sprendimų šiandien - termokeraminiai dažai.

Termokeraminiai dažai yra sudaryti iš mikroskopinių keraminių dalelių, kurios atspindi šilumos spinduliuotę ir sumažina jos sklaidą per sienas. Senų pastatų sienos dažnai prastai izoliuoja šilumą, todėl didelė dalis šildymo energijos yra prarandama.

Drėgmė yra viena didžiausių problemų senose konstrukcijose. Termokeraminiai dažai ne tik sumažina kondensato susidarymą, bet ir suteikia sienoms papildomą apsaugą nuo drėgmės įsiskverbimo. Senų pastatų sienos dažnai blogai reaguoja į temperatūros pokyčius - žiemą jos būna labai šaltos, o vasarą įkaista.

Šildymo ir vėsinimo išlaidos sudaro didelę dalį namų eksploatacijos išlaidų. Skirtingai nei kitos izoliacinės priemonės, termokeraminiai dažai nereikalauja sudėtingų montavimo darbų.

Nors termokeraminiai dažai ypač naudingi renovuojant senus pastatus, jie taip pat gali būti naudojami naujos statybos pastatuose, siekiant padidinti jų energetinį efektyvumą. Termokeraminiai dažai - tai inovatyvus ir ekonomiškas sprendimas, tinkantis tiek senų pastatų renovacijai, tiek naujos statybos pastatams. Senų pastatų renovacijos metu šie dažai gali tapti ne tik efektyviu, bet ir paprastu sprendimu, kuris pagerins pastato būklę ir gyventojų komfortą.

Mažosios renovacijos programa

Mažosios renovacijos programa - tai modifikuota programa, kuri apima pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimą ir rekonstrukciją.

Tai yra patogu ir naudinga dėl kelių priežasčių:

• Atnaujinta šildymo sistema užtikrina didesnį arba visišką šildymo komfortą;
• Atnaujinus šildymo sistemą dažnai sumažėja bendras suvartotas šilumos kiekis, taip sumažinant šildymo sąskaitas;
• Galima pasikeisti šildymo prietaisus (radiatorius, rankšluosčių džiovintuvus);
• Atnaujinus karšto vandens sistemą dažnai pagerėja karšto vandens kokybė, priklausomai nuo pastato, gali sumažėti ir pašildymo mokestis;
• Kadangi mažoji renovacija apima tik pastato dalį, investicija yra žymiai mažesnė.

Pagal mažosios renovacijos programą gali būti finansuojamos tokios išlaidos kaip:

• Elevatorinių šilumos punktų keitimais į naują automatizuotą šilumos punktą
• Senų susidėvėjusių automatinių šilumos punktų, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje, atnaujinimas
• Atskiro šilumos punkto daugiabučiame name įrengimas, įskaitant balansinių ventilių ant šildymo ir karšto vandens stovų įrengimą
• Šildymo sistemos pertvarkymas ar keitimas (įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir (ar) vamzdynų izoliavimą, balansinių ventilių rengimą);
• Individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas ir (ar) išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas;
• Karšto vandens sistemos pertvarkymas, susijusių elementų keitimas (rankšluosčių džiovintuvų ir kt., įskaitant vamzdynų keitimą ir (ar) izoliavimą)

Žemiau pateiktame paveiksle pavaizduota tipinė namo, kuriame šildymo sistema nėra pertvarkyta, termo nuotrauka. Ji puikiai atvaizduoja senos statybos namų problemą - netolygų šilumos paskirstymą per daugiabutį. Galima pastebėti, kad neretai viršutinių aukštų butų langai yra praviri, kadangi ten labai šilta, kai tuo tarpu, pirmuose aukštuose greičiausiai nebus užtikrinama komfortiška patalpų temperatūra. Mažosios renovacijos programa skirta padėti išspręsti šią problemą.

Siekiant išlyginti temperatūrų skirtumus tarp kraštinių ir vidurinių butų sistema turi būti subalansuojama. Tai realizuojama įrengiant automatinius balansinius vožtuvus. Vien sistemos subalansavimas padeda sutaupyti iki 10 % energijos.

Įrengus termostatus ant radiatorių žymiai pagerėja šildymo kokybė. Atsiranda galimybė nustatyti komfortišką temperatūrą buto kambariuose ir kadangi nuimamas šilumos perteklius nuo viršutinių butų ir efektyviai perskirstomas apatiniams, sumažinamos energijos sąnaudos šildymui. Termostatų įrengimas gali padėti sutaupyti iki 25 % energijos.

Svarbu paminėti karšto vandens sistemos dalį, kadangi ji funkcionuoja ištisus metus. Karšto vandens sistema taip pat turi būti subalansuota. Pagal nutylėjimą, karšto vandens sistema buvo subalansuota, tačiau bėgant metams vamzdžiai sensta, rankšluosčių džiovintuvai prakiūra ir yra keičiami naujais. Būtent tai ir lemia, kad karšto vandens vandentiekio stovai pradeda veikti skirtingai t. y. „gyvatukų" ir karštas vandens temperatūra per stovus gali skirtis. Tą problemą puikiai sprendžia termostatiniai balansiniai vožtuvai.

APVA parama individualių namų renovacijai 2024-2025 m.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) dar šiemet arba 2025 metų pradžioje ir toliau skatins individualių namų savininkus modernizuoti savo būstus. Individualių namų renovacijai 2024-2025 m. parama bus teikiama kaip dalinis finansavimas energijos taupymo priemonėms įgyvendinti.

Jeigu galvojate apie savo gyvenamųjų namų modernizavimą ir energijos sąnaudų taupymą, gali būti, kad 2024 metais turėsite puikią galimybę pasinaudoti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) gyvenamųjų namų modernizavimo programa.

Verta atkreipti dėmesį, kad APVA gyvenamųjų namų modernizavimo programa vykdoma nuo 2021 metų. Tai rodo valstybės įsipareigojimą skatinti energijos taupymą ir aplinkos apsaugą per gyventojų namų modernizavimą.

Vienas iš didžiausių APVA programos privalumų yra finansinė paskata. Po modernizavimo pasiekus pastato B klasę, gyventojai gali gauti iki 75 eurų kompensaciją už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą.

Gyventojai, siekiantys gauti šią kompensaciją, turi pasiekti pastato B klasę, o tai padaryti gana nesudėtinga modernizavimo priemonėmis. Maksimali kompensacija - iki 75 eurų už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą, su maksimalia išmokėjimo suma 14 500 eurų. Tai gali būti puiki galimybė gauti grąžą už investicijas, skirtas namui modernizuoti ir atnaujinti.

Dažniausiai seno namo savininkas turi apšiltinti namo grindis, pamatus, sienas, stogą. Galima keisti langus, bet tai neprivaloma. Name turi būti tinkama šildymo sistema. Norint gauti paramą namo renovacijai būtina nuodugniai sekti programos reikalavimus ir pateikti reikiamus dokumentus.

Programos taisyklės ir sąlygos gali kisti, todėl svarbu sekti naujienas ir oficialius pranešimus.

Kaip pradėti?

Norėdami pradėti modernizavimo procesą ir pasinaudoti APVA programa galite susisiekti su sertifikavimo ekspertu. Šis specialistas padės suvokti, kokia yra dabartinė jūsų namo energetinė būklė ir ką būtina atnaujinti, siekiant pasiekti pastato B klasę. Specialistas gali jums suteikti dabartinį namo energetinį sertifikatą, kuriame bus išvardyti esami efektyvumo trūkumai ir tobulinimo galimybės. Tai bus jūsų pradžios taškas, padėsiantis suprasti, kokius renovacijos darbus reikės atlikti, kad gautumėte kompensaciją.

Naujausią informaciją galite sekti APVA tinklalapyje arba stebėti mūsų svetainę, kadangi mes vieni iš pirmų skelbiame šią informaciją.

Nuo 2024 m. kovo 1 d. 8 val. iki kovo 30 d. 17 val. individualių gyvenamųjų namų savininkai bus kviečiami teikti Projekto registracijos formas kompensacinėms išmokoms už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) atnaujinimą (modernizavimą).

Projektą įgyvendinti ir pateikti išlaidų kompensacijos prašymą reikės per 15 mėn. po kvietimo pabaigos, t. y. iki 2025 m.

Kompensacinės išmokos dydis apskaičiuojamas padauginus namo naudingą plotą iki atnaujinimo (modernizavimo) iš fiksuoto dydžio.

Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų reikalavimų bei gauti visus reikiamus leidimus, sutikimus, pritarimus ir / ar kitus dokumentus.

Būtina turėti pastatų energinio naudingumo eksperto sertifikavimo pažymą (skaičiavimus), kad įgyvendinus konkrečias energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, po modernizavimo bus pasiekta namo B energinio naudingumo klasė ir sumažintos skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos ne mažiau kaip 40 %, palyginti su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki namo atnaujinimo (modernizavimo).

Informaciją apie esamą namo energinio naudingumo klasę. Projektai bus atrenkami konkurso būdu pagal prioritetinius projektų atrankos kriterijus.

Turėtą aukščiausią namo energinio naudingumo klasę iki pastato atnaujinimo (modernizavimo) pradžios. Aukštesnis balas skiriamas Projektams, kurie prieš pastato atnaujinimą (modernizavimą) turėjo žemesnę energinio naudingumo klasę, t. y. Jeigu Projektai surenka vienodai balų, tai prioritetas skiriamas tiems, kurių planuojamų atnaujinti (modernizuoti) namų skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos 1 kv. m.

Langų keisti nebūtina, jeigu turite dokumentą - langų atitikties deklaraciją. Deklaracijoje turi būti nurodyta oro skverbties klasė ne žemesnė kaip 4. Šį dokumentą išduoda jums langus pagaminusi įmonė. Arba jeigu nekeisite langų ir neturėsite atitikties deklaracijos, galima atlikti sandarumo testą po renovacijos. Rodikliai turės atitikti B klasę.

Įgyvendinti projektą ir pateikti APVA išlaidų kompensavimo prašymą privaloma ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo kvietimo teikti projekto registracijos formas pabaigos dienos, t. y. ne vėliau kaip iki 2025 m.

Būtinas dokumentas norintiems dalyvauti programoje, energinio naudingumo sertifikatas ir pažyma B klasei.

Kauno miesto programa „(R)evoliucija“ ir mažoji renovacija

Daugiabučiuose gyvenantys kauniečiai dar gali spėti į „mažosios renovacijos“ traukinį, kuriuo siūloma važiuoti su reikšminga valstybės parama - net iki 70 procentų.

„Nors daugiabučių šilumos punktų, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas vadinamas „mažąja renovacija“, tačiau jos poveikis gyventojų komfortui - išties milžiniškas. Valstybės parama naudojama pertvarkyti šildymo sistemai, įskaitant vamzdynų, radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą ir kitus būtinus elementus.

„Mažąja renovacija“ vadinamai priemonei, kuri leidžia padidinti senų daugiabučių energinį efektyvumą, mažinti išlaidas už šildymą ir išvengti nuolatinių remontų, avarijų, šių metų liepos mėnesį Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skyrė 20 mln. Subsidijos dydis gali siekti iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei paramos gavėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai.

Renovacijos idėją išgirdome vėlai pavasarį, tada - gyventojų balsavimas, ir gal po kokio mėnesio jau prasidėjo darbai. Nepraėjo nei pusmetis ir turime naujas sistemas. Ačiū administratoriui, kad rūpinasi namu ir pasistengė, kad gautume paramą, kad pataikėme į tą traukinį. Tik 30 procentų namui mokėti - didžiulis laimėjimas.

Finansavimo galimybės

Norint sėkmingai įgyvendinti senų pastatų renovacijos projektus, svarbu išnagrinėti įvairias finansavimo galimybes. Lietuvoje egzistuoja įvairios paramos programos, kurios gali padėti sumažinti finansinę naštą ir paskatinti gyventojus bei įmones investuoti į pastatų atnaujinimą. Toliau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinamos pagrindinės finansavimo galimybės:

tags: #kam #reikalinga #senu #pastatu #renovacija