Daugiabučio Namo Palėpės Teisinė Bazė Lietuvoje

Daugiabučių namų gyventojams dažnai kyla klausimų dėl bendro naudojimo patalpų, įskaitant palėpes, teisinio statuso ir išlaidų paskirstymo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisingai ir teisiškai pagrįstai paskirstyti išlaidas, atsižvelgiant į įvairias situacijas ir niuansus.

Teisinis Pagrindas

Civilinio kodekso 4.76 straipsnis nurodo, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Civilinio kodekso 4.82 str. 3 dalis nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai (pabrėžiame - taip pat ir kitų patalpų savininkai) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose numatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas.

Svarbu atsižvelgti į naudingąjį plotą, kuris apibrėžiamas pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“: tai gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.

Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju).

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.82 str.3 dalimi „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Praktiniai Pavyzdžiai ir Sprendimai

Nebaigtos Įrengti Palėpės

Ar neįrengtos, tačiau įregistruotos palėpės savininkui gali būti priskaitomi bendrieji mokesčiai pagal CK 4.82 str. 3 dalį?

Įregistravus palėpę (neįrengtą pastogę) atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeičia - ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas jo savininkų pagal nustatytas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Bendro Naudojimo Patalpų Užėmimas

Ar gali bendrijos visuotinis susirinkimas nutarti, kad gyventojai, kurie savavališkai užėmė bendro naudojimo patalpas (rūsio sandėliukus, bendras džiovyklas, buvusias atliekų surinkimo šachtas) privalo papildomai mokėti mokesčius (kaupimo ir kt.) už šias patalpas?

Dėl bendrų patalpų naudojimo savininkai gali susitarti įvairiai, tačiau yra daug niuansų. Suprantama, kad bendrojo naudojimo patalpos turi būti naudojamos bendrai, tai juk ne asmeninės patalpos.

Lifto Remonto Išlaidos

Mūsų daugiabutyje yra 8 laiptinės, tačiau tik 2 iš jų yra liftai. Lifto naudojimosi (valymo, elektros, kt.) išlaidas apmoka tik tų laiptinių, kur liftai yra, gyventojai, tačiau remonto išlaidas išdalino visiems namo gyventojams net ir tiems, kurie gyvena laiptinėse be liftų. Ar yra kokia galimybė ne visiems gyventojams apmokėti lifto remonto išlaidas?

Lifto kaip inžinerinio įrenginio priežiūra ir remontas priskiriamas visiems savininkams, mokestinius įnašus turi mokėti visi, išskyrus eksploatacines (naudojimosi liftu, t.y. elektros, valymo ir pan.) išlaidas, kurių gali nemokėti tie savininkai, kuriems bendrojo naudojimo objektų apraše liftas nepriskirtas.

Telefonspynės Įrengimas

Ar išlaidos „telefonspinių“ įrengimui irgi patenka į kategoriją išlaidų, dalinamų proporcingai?

Telefonspynė įprastai montuojama lauke prie įėjimo į laiptinę, jomis naudojasi visi.

Jeigu bendrojo naudojimo objektų apraše būtų numatyta, kad tam tikras bendrojo naudojimo objektas priskirtas ne visiems, o tik daliai savininkų, pavyzdžiui, vienos laiptinės savininkams, tai mokesčiai proporcingai būtų paskirstomi tik tos laiptinės savininkams.

Parkavimo Vietų Įrengimas

Jeigu bendrija nori kieme įrengti parkavimo vietas, o butų plotai nėra vienodi, kaupiamosiomis lėšomis atlikti tokius darbus nėra teisinga. Reikia galvoti apie bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurį turite turėti ir pasikeitus aplinkybėms pasitvirtinti atnaujintą.

Jeigu bendrojo naudojimo aprašte nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė priskiriama visų butų savininkams (visi gali naudotis, net jeigu trūksta vietų, tai užims tas, kuris pirmas, galės pastatyti ir...

Teismų Praktika

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 nutartyje pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 4.82 straipsnio 5 dalies (nuo 2013 m. sausio 1 d. − 7 dalis) nuostatos taikymo aiškinimas.

Aiškindamas minėtoje Civilinio kodekso nuostatoje įtvirtintą proporcingumo principą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad... 2024 m. vasario 8 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla, kurioje daugiabutį namą administravusi įmonė (ieškovė) prašė priteisti iš butų savininkų (atsakovų) skolas, susidariusias už terasos, įrengtos ant daugiabučio namo stogo, kuria naudojasi tik dviejų butų savininkai, remontą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.82 straipsnio 1 dalies normą, nurodė, kad stogo konstrukcija, ant kurios terasa įrengta, ir kitos išorinės terasos konstrukcijos yra bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė, jeigu terasos įrengimą ant plokščiojo stogo nulemia pastato konstrukcija ir terasos konstrukcijos yra stogo, t. y. pagrindinės namo konstrukcijos, saugančios pastato vidų nuo atmosferos poveikio, dalis.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog namo stogas suprojektuotas ir įrengtas kaip savarankiška konstrukcija, jis turi visus konstrukcinius elementus funkcionuoti be terasos dangų, atlieka savo funkciją saugoti pastato vidų nuo atmosferos poveikio, nepriklausomai nuo to, ar papildomai yra įrengta terasa.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikdamas nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, o priešieškinis - patenkintas, šioje byloje suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijos ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijos, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, yra bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė ir tais atvejais, kai terasomis turi teisę naudotis tik dalies butų ar kitų patalpų savininkai.

Todėl visų butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti tiek daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijų, tiek ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijų, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, priežiūros ir remonto išlaidas.

Palėpės Įrengimas ir Statybos Inspekcijos Reikalavimai

Daugiabučio namo palėpė, jei ji nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims, yra bendrojo naudojimo patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Daugiabučių namų butų savininkai, norėdami palėpėse įrengti gyvenamąsias patalpas ir tikėdamiesi išvengti galimų problemų, kreipiasi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultantus.

Civiliniame kodekse nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Jei tarp bendraturčių dėl bendrojo naudojimo patalpų kyla ginčų ir nesutarimų, tokio objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką gali nustatyti teismas, praneša Statybos inspekcija.

Atvejai, kada privalomas savivaldybės administracijos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) - leidimas atlikti daugiabučio namo kapitalinį remontą, nurodyti Statybos įstatymo 27 str. 1 dalies 4 punkte ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Jeigu namas nėra kultūros paveldo statinys, taip pat, jeigu kapitalinio remonto darbais nekeičiama daugiabučio namo (ne kultūros paveldo statinio) išorės išvaizda ir neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, SLD gauti neprivaloma.

Tačiau, primena Statybos inspekcija, pagal Statybos įstatymą, nepriklausomai nuo to, ar SLD privalomas, visada turi būti statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka parengtas daugiabučio namo kapitalinio remonto projektas, o šiuo atveju - ir atlikta statinio projekto ekspertizė.

Jei paaiškėja, jog statybos darbai priskirtini kitai statybos rūšiai (ne statinio kapitaliniam remontui), tokiais atvejais taikomi teisės aktuose nurodyti tam tikrą statybos rūšį atitinkantys reikalavimai.

„Taigi, laiptinės pratęsimo į palėpę darbai dažniausiai priskirtini statinio kapitaliniam remontui, tačiau galutinai nustatyti statinio statybos rūšį turi kvalifikuotas projektuotojas. Nustačius ir patvirtinus statybos rūšį (jei tai kapitalinis remontas), reikėtų parengti statinio kapitalinio remonto projektą, atlikti statinio projekto ekspertizę ir Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka gauti daugumos namo butų ir kitų patalpų (jei tokios yra) savininkų sutikimą. Patekimo į palėpę angai įrengti turėtų pritarti ir palėpės bendraturtis. Ar tokiems statybos darbams SLD privalomas, reikėtų spręsti pagal Statybos įstatymo nuostatas“, - apibendrina Statybos inspekcija.

Išlaidos ir Paskirstymo Būdai

Daugiabučių namų gyventojams dažnai kyla klausimų dėl remonto išlaidų paskirstymo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisingai ir teisiškai pagrįstai paskirstyti išlaidas 12 butų name, atsižvelgiant į įvairias situacijas ir niuansus.

Mokesčiai už nenaudojamą butą daugiabučiame name bendrieji mokesčiai priskaitomi proporcingai pagal turimą dalį pastate visiems butų ir/ar kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kaip, kokiu dažnumu savininkas tuo butu ar patalpa naudojasi.

Gyventojų deklaravimas ir mokesčiai daugiabutyje neaišku, kuo remiantis, skaičiuoti mokesčius butui - ar pagal gyventojų faktišką skaičių (pvz., liftas), ar pagal deklaruotus asmenis. Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju).

Kaip skaičiuojama įmoka už atliktus darbus? Suprantu, kad pagal patalpos (buto) plotą proporcingai paskaičiuojama (paskirstoma) atliktų darbų sąmata.

Man priklauso butas, parkingas ir sandėliukas. Ar teisinga, kad Bendrijos pirmininko alga man apskaičiuojama 3 kartus: nuo buto ploto, parkingo ploto ir sandėliuko ploto? Taip pat apskaičiuojamos ir visos kitos paslaugos, kurios apskaičiuojamos butui, priskaičiuojamos dar atskirai ir parkingui bei sandėliukui: t.y. Bendrijos pirmininko atlyginimas, administravimas, buhalterinė apskaita, kaupiamosios lėšos. Už visas aukščiau išvardintas paslaugas aš moku tris kartus, išskirsčius jas į butą, parkingą ir sandėliuką.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami išlaidų paskirstymo būdai ir teisinis pagrindas:

Svarbu: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą. Ši informacija yra tik bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Visada rekomenduojama kreiptis į teisininką, kad gautumėte individualią konsultaciją.

tags: #kam #priklauso #daugiabucio #namo #palepe