Kalninė guoba (Ulmus glabra) - vertingas ir dekoratyvus medis, tinkantis auginti sodybose. Šiame straipsnyje aptarsime kalninės guobos auginimo ypatumus, veisles ir priežiūrą, taip pat galimybes gauti paramą miško veisimui.
Kalninės Guobos Ypatumai
Kalninė guoba yra lapuotis medis, galintis užaugti iki 30-40 metrų aukščio. Ji pasižymi plačia laja ir dekoratyvia žieve. Guobos mediena yra tvirta ir elastinga, todėl naudojama įvairiems gaminiams. Šis medis taip pat svarbus kraštovaizdžio elementas, suteikiantis pavėsį ir grožį sodybai.
Vietos Parinkimas ir Dirvožemis
Kalninė guoba geriausiai auga derlingoje, gerai drenuotoje priemolio dirvoje. Svarbu, kad augalas gautų pakankamai oro cirkuliacijos, nes tai padeda išvengti kai kurių ligų ir apsaugo nuo drėgmės kaupimosi tarp lapų. Geriausia rinktis saulėtą ar pusiau pavėsingą vietą. Medlievos šaknys gali gana giliai įsitvirtinti, todėl reikėtų palikti pakankamai erdvės tiek virš žemės, tiek po ja. Rekomenduojamas atstumas tarp medžių - 1-1,5 metro.
Sodinimas ir Priežiūra
Prieš sodinant guobą, būtina paruošti duobę, kuri turi būti pakankamai didelė šaknų sistemai, apie 60-80 cm skersmens ir gylio. Pasodinus medelį, reikia reguliariai laistyti, ypač sausros metu. Taip pat svarbu mulčiuoti aplink medį, kad būtų sulaikoma drėgmė ir stabdomas piktžolių augimas. Pirmąsiais pasodinimo metais sodmenims žoliniai augalai labai pavojingi, todėl, negalima leisti, kad jie nustelbtų pasodintus medelius.
Veislės
Yra įvairių kalninės guobos veislių, kurios skiriasi dydžiu, lajos forma ir atsparumu ligoms. Renkantis veislę, svarbu atsižvelgti į sodybos sąlygas ir norimus rezultatus. Buskų medelynas siūlo įvairių dekoratyvinių augalų, įskaitant ir kalnines guobas.
Parama Miško Veisimui
Įveisti mišką žemėje, kur anksčiau jo nebuvo - užduotis nėra iš lengvųjų. Kainuoja ir darbai, ir sodinukai. Tačiau galima pasinaudoti parama, kuri padengtų nemenką dalį išlaidų. Lietuvoje teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.
Paraiškas elektroniniu būdu bus galima teikti iki lapkričio 17 d.
Norint gauti paramą būtina pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuris turi būti parengtas taip, kad želdinių rūšinėje sudėtyje būtų ne mažiau kaip 10 proc. Į miško įveisimo išmoką įtrauktos ir projektuotų miško apsaugos priemonių (tvorų įrengimo ir pan.) išlaidos.
Tai jau antrasis šiais metais paraiškų paramai pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ rinkimo etapas. Pirmojo etapo metu - pavasarį - paramai buvo pateiktos 25 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma sudaro 779 tūkst. Eur.
Iš viso 2014-2020 metams miško veisimui buvo skirta 50,443 mln. Eur paramos, iki rugsėjo jau išmokėta 35,623 mln.
Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą (SP) miškininkai taip pat galės gauti paramą miškui įveisti. SP miškui veisti ir atkurti skirta 7 mln. Eur, miško priežiūrai ir apsauga - 11 mln.
Pretenduojančiųjų į paramą lauks ir dar viena naujovė - naujuoju finansiniu laikotarpiu galios reikalavimas, kad želdinių rūšinėje sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 20 proc.
Paramos Sumos Miško Veisimui (2014-2020 m.)
| Laikotarpis | Paramos suma |
|---|---|
| 2014-2020 m. (iš viso) | 50,443 mln. Eur |
| Iki rugsėjo (išmokėta) | 35,623 mln. Eur |
Miško Įveisimo Darbų Etapai
Anot jo, pirmiausia, kiekvieną sklypą, atsižvelgus į jo specifiką, reikia atitinkamai paruošti - jei dirva neužmirkstanti, ji įdirbama lygiai su dirvos paviršiumi, supurenant freza ar išariant seklias vagas, bet jei dirva yra laikinai užmirkstanti - ją reikia įdirbti specialiais padargais, formuojant nedidelius pakilimus. Ypatingas įdirbis reikalingas ir derlingesniuose dirvožemiuose, kuriuose būna stipriai suvešėjusi žolinė augmenija.
„Miško įveisimo darbai trunka ne vienerius metus ir reikalauja didelių investicijų, todėl parama nors ir nepadengia visų išlaidų, ženkliai palengvina jų naštą“, - pabrėžė G.
„Jei dirvožemis kiek nors neatitinka sodinamos medžių rūšies poreikių - jie neprigyja, reikia atsodinti iš naujo. Naujai pasodintus miškus aptveriame ne žemesne kaip 2,5 metro tvora, kad jų nesunaikintų laukiniai žvėrys - stirnos, briedžiai, kiškiai gali labai pakenkti sodmenims ar net visai juos sunaikinti. Mūsų bendrovė yra pasodinusi virš 100 hektarų miškų, kurių didžiąją dalį sudaro drebulynai ir ąžuolynai. Gauta parama padėjo užtikrinti sėkmingą miško įveisimą, ji labai reikalinga.“, - teigė Č.
Šį rudenį itin intensyvus miškasodis laukia UAB „Šalnupis“ darbuotojų. Ši bendrovė pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ yra sulaukusi 176 tūkst. Eur paramos miško veisimui.
Anot bendrovės direktorės Sigitos Bizulienės, pavasarį paramos lėšų panaudoti nepavyko, nes susidūrė su kiek nenumatyta problema - sodinti galima tik sertifikuotus Valstybinių miškų urėdijos medelyno sodinukus, tačiau kaip tik jų reikiamos rūšies ir kiekio pardavimui neužteko. Medelynas pavasarį galėjo pasiūlyti eglių, pušų ar kitokių medžių sodinukų, bet pagal projektą UAB „Šalnupis“ įsipareigojo sodinti beržus. Todėl beržų sodinukus teko iš anksto užsisakyti šiam rudeniui. Bendrovė tikisi, jog šį kartą miškasodį tikrai galės surengti.
„Miško veisimas yra investicija į ateitį, nereikėtų jos vertinti vien tik šiandienine nauda, todėl visi darbai turi būti atlikti ir laiku, ir kokybiškai, nes nuo to, kaip ir kas bus pasodinti, priklausys koks miškas oš po keliasdešimties metų“, - tvirtino S.