Fotografija - tai ne tik būdas įamžinti akimirkas, bet ir svarbus istorijos bei kultūros šaltinis. Kupiškio ir Panevėžio kraštas gali pasigirti turtinga fotografijos istorija, kurią kūrė talentingi ir atsidavę fotografai. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelių žymiausių šio krašto fotografų gyvenimą ir kūrybą.
Juozas Sidoras: pirmasis Kupiškio fotografas
Juozas Sidoras laikomas pirmuoju Kupiškio fotografu. Baigęs vidurinę mokyklą, 1920-1924 m. buvo Kupiškio miesto tarybos narys, o 1920 m. gegužės 1 d. - liepos 20 d. - pirmasis miesto burmistras.
Apie 1909-1910 m. J. Sidoras pradėjo užsiimti fotografija. Jis turėjo savo ateljė, kurioje buvo galima ne tik nusifotografuoti, bet ir įsigyti ar užsisakyti jo paties pagamintų ar atvežtinių baldų, karstų. Fotografas turėjo savo spaudą, nors jo signuotų nuotraukų išlikę tik viena kita. Jam patiko atsistoti šalia fotografuojamos grupės kur nors kampe ar priekyje. J. Sidoras fotografavo lauke prie namo sienos, pastatęs ar pakabinęs dekoraciją. Jis naudojo tam laikui įprastą rekvizitą - suolą, kėdes, stalelį, tvorelę ir t. t.
XX a. trečiajame dešimtmetyje atsiradus Kupiškio mieste daugiau fotografų, pripažintam staliui su jais konkuruoti veikiausiai nebeapsimokėjo. Vėliausi jo darbai - Kupiškio miesto vaizdai - datuoti apie 1927-1928 m. Juozas Sidoras palaidotas senosiose Kupiškio kapinėse.
Juozas Karazija: fotografas, išsaugojęs miesto veidą karo metais
Juozas Karazija gimė aštuonių vaikų šeimoje. Anksti mirus tėvui, būdamas vyriausias, padėjo motinai išlaikyti brolius ir seseris. Trejus metus mokėsi Puponių pradžios mokykloje. Apie 1910 m. pradėjo mokytis fotografijos pas tuo metu gerai žinomą Panevėžio fotografą ir atvirukų leidėją Jankelį Trakmaną. Fotografija susidomėjo apie 1930 m., tarnaudamas pas Antašavos kleboną. Apie 1936 m. įsikūrė Kupiškio mieste, Šiupėnuose, atidarė savo ateljė. Tuo pat metu dirbo ir samdomu kūkio darbininku. 1941 m. jo fotografo Joseko Čakiros ateljė veikė Gedimino g. 20.
Karo metais J. Karazija buvo likęs vienintelis fotografas mieste. Jis fotografavo tiek paviljone, tiek miesto vaizdus, įvykius. 1948 m., vengdamas tremties, su šeima pasitraukė į Žeduvą. 1955 m. vasarą grįžo į namus, savo archyvą rado sudergtą ir sunykusį. Juozas Karazija palaidotas Kupiškio kapinėse.
Vincas Ferinauskas: Miežiškių fotografas
Vincas Ferinauskas iš brolio išmoko staliaus darbus. 1913 m. vedė, grįžo į Debeikius, nusipirko paviljoną ir ėmė fotografuoti savarankiškai. Po Pirmojo pasaulinio karo įsikūrė nedideliame Miežiškių miestelyje netoli Panevėžio.
Komercinis fotografas nuo nulio (patarimai pradedantiesiems)
V. Ferinauskas buvo apsiskaitęs žmogus, savarankiškai pramoko rusų bei lenkų kalbas, išmoko rašyti. Jis apsigyvenęs šiame miestelyje, jį fotografuoti kviesdavosi Raguvėlės dvaro savininkai Komarai. Palaidotas Miežiškių kapinėse. Didžioji dalis fotoarchyvo saugoma Panevėžio kraštotyros muziejuje, taip pat ir Šiaulių „Aušros“ muziejuje.
Kiti Panevėžio krašto fotografai
Be jau minėtų fotografų, Panevėžio krašte veikė ir daugiau talentingų asmenų, įamžinusių miesto ir jo gyventojų gyvenimą:
- Stasys Banelis (g. 1910 m.) - pirmasis Panevėžio muziejaus prižiūrėtojas, kraštotyrininkas, dalyvavęs parodose.
- Jonas Cibulskis - fotografas, kurio ateljė „Omega“ veikė Respublikos g. 30. 1952 m. buvo suimtas ir ištremtas, į Lietuvą grįžo 1959-aisiais.
- Icikas Fridas - fotografavo jau nuo 1921 m., ateljė turėjo Bataliono g. 2.
- Petras Jutelis (1904-1973) - fotografavo didelio formato portretines nuotraukas, karo metais daugiausia fotografavo žmona, jis spausdino nuotraukas.
- J. Paura - 1933 m. įsirengė savo ateljė adresu Vasario 16-osios g. 21.
Šių ir kitų fotografų dėka galime geriau pažinti Kupiškio ir Panevėžio krašto istoriją, kultūrą ir žmones.
tags: #kaisiadoriu #butu #ukis #direktorius #juozas #sidoras