Nauji atliekų konteineriai daugiabučiams ir individualiems namams: kas keičiasi?

Nuo kitų metų pradžios visi individualių namų savininkai privalės turėti asmeninius konteinerius ir nebegalės naudotis bendrais. Nuo rugpjūčio 1-osios iki gruodžio pabaigos bus privaloma sudaryti naują komunalinių atliekų tvarkymo sutartį ir atsiimti individualius konteinerius - iš individualių namų valdų bei sodų paskirties nekilnojamojo turto, kuriame nuolat gyvenama, mišrios komunalinės atliekos bus surenkamos ne mažesniais kaip 0,12 kub. metrų talpos konteineriais.

Pokyčiai Panevėžyje

Panevėžyje individualių namų gyventojai iki šiol galėjo rinktis - atliekas rūšiuoti ir mesti į kieme išrikiuotus individualius konteinerius arba nešti į gatvėje stovinčius kolektyvinius. Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ atstovė Justina Indulytė teigė, kad naujos Panevėžio savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės įsigaliojo dar šių metų sausio 1-ąją, bet pokyčiai dėl kolektyvinio naudojimo konteinerių nebuvo įgyvendinami iš karto: pirmiausia įvertinta atliekų turėtojų privačiose valdose ir besinaudojančių kolektyviniais konteineriais, skaičius, išanalizuoti šeimų dydžiai, kad būtų galima pasirengti galimam neplanuotam išaugusiam konteinerių poreikiui.

Naujovės daugiabučių gyventojams

Naujovė laukia ir daugiabučių gyventojų. Nuo šiol atliekas jie privalės mesti tik į arčiausiai namų, sutartyje su atliekų vežėju numatytus kolektyvinius konteinerius, bus draudžiama naudotis, pavyzdžiui, kaimyninio daugiabučio namo konteineriais ar atvežti atliekas iš kitų savivaldybių, garažų, individualių valdų ar kolektyvinių sodų į daugiabučių konteinerius.

Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje

Norintys gauti maisto rūšiavimo įrangą pirmiausia turi pasirašyti konteinerio priėmimo aktą.Kur galima pristatyti pasirašytą aktą:

• Išsiųsti pasirašytą aktą pašto laišku adresu: Liepų g.
• Atnešti pasirašytą aktą į KRATC biurą Liepų g.
• Atnešti pasirašytą aktą į kitus KRATC Klaipėdos padalinius: biurą Tomo g. 2; aikšteles Šiaurės pr. 30, Tilžės g. 66A, Plieno g.

„Nors šis formalumas kelia nepatogumų ir mums, ir klaipėdiečiams, be jo išsiversti negalime. Kai KRATC gauna pasirašytą aktą, gyventojo adresas perduodamas vežėjui ir jis paruošia konteinerius. Kai konteineris bus pažymėtas identifikavimo žymekliu, vežėjas pats atveš juos į Klaipėdos miesto gyventojo kiemą ir atiduos į rankas arba paliks prie vartelių“, - sakė A. Juo labiau, kad kituose Lietuvos miestuose skelbiama apie nemokamai dalinamus maišelius ar kibirėlius. „Lietuvoje nebus vieningos maisto rūšiavimo tvarkos. Klaipėdoje daugelis senos statybos daugiabučių turi mažas virtuves, tad dalinti papildomas talpas, kurios vargu ar tilptų šalia esančių šiukšliadėžių, neracionalu“, - aiškino A. Klaipėdos mieste visą informaciją apie maisto rūšiavimą žino ir suteikia KRATC, tad kviečiama kreiptis nemokama telefono linija 8 800 13344, el. atvykti adresu Vilniaus g.

Dėl papildomo mišrių komunalinių atliekų konteinerio gali kreiptis visi juridiniai asmenys, jei atskyrus gamybines, antrines, kitas galimas perdirbti atliekas, mišrios komunalinės atliekos netelpa į turimus šioms atliekoms skirtus konteinerius.

Konteinerių žymėjimas ir stebėsena

Prie konteinerių tvirtinamuose žymekliuose yra užkoduotas unikalus konteinerio numeris, jo tūris, atliekų turėtojo pavardė, adresas, koordinatės. Vis žymekliai sužymėti ir specialioje atliekų vežėjų sistemoje, kuri fiksuoja, ar konteineris buvo ištrauktas išvežimui, ar buvo pakeltas išpylimui. Tai nuotolinė elektroninės stebėsenos įranga. Tai sudaro galimybę kontroliuoti vežėjų teikiamos paslaugos kokybę ir garantuoja, kad atliekų vežėjai privažiuos prie kiekvieno ištraukto konteinerio, jį pakels ir ištuštins, jei tik konteinerio turinys atitiks atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Ši sistema garantuoja, kad atliekų vežėjai privažiuos prie kiekvieno atliekų konteinerio ir jį pakels.

Tad tie, kas atliekų išvežimo dieną neištrauks savo konteinerio išvežimui ar bus primetę į jį netinkamų atliekų, negalės reikšti pretenzijų, kad jų atliekos nebuvo išvežtos. Gyventojams tai bus priminimas, kad atliekas reikia rūšiuoti, o sąlygas tam gyvenantieji individualiuose namuose, tikrai turi. Jums bus pristatytas naujas konteineris.

Svarbu! Norint išvengti gaisro konteineryje į jį negalima pilti karštų pelenų, juos prieš tai reikia atvėsinti ir tik tada mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.

Konteinerių priežiūra ir valymas

Bendro naudojimo mišrių komunalinių, maisto, visų rūšių pakuočių atliekų konteineriai, skirti daugiabučiams, sunkiai privažiuojamose teritorijoje gyvenantiems gyventojams, viešosioms vietoms, plaunami ne rečiau kaip du kartus per metus. Toks reikalavimas yra numatytas visose su atliekų tvarkytojais sudarytose sutartyse. Gyventojams papildomai tai nieko nekainuoja - paslauga įskaičiuota į bendrą atliekų tvarkymo tarifą. Speciali plovimo įranga užtikrina, kad konteineriuose esantys nešvarumai nepatektų į aplinką: jie lieka automobilyje, o vėliau saugiai iš jo pašalinami. Plaunant konteinerius naudojamas specialus skystis, kuris kartu ir dezinfekuoja juos, maisto atliekų konteineriai papildomai išpurškiami probiotikais. Individualių konteinerių švara turi pasirūpinti patys gyventojai, nes jie skirti vienam konkrečiam atliekų turėtojui.

Ką daryti, jei ant konteinerio užkabintas įspėjimas „NETUŠTINTI!“?

Ant Jūsų konteinerio užkabintas įspėjimas „NETUŠTINTI!“, reiškia, kad atliekų turinys neatitinka savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių. Atliekos neišvežtos dėl blogų privažiavimo sąlygų (pvz. nenuvalytas, pažliugęs kelias). Paslauga bus atlikta iš karto pagerėjus privažiavimo sąlygoms arba sekantį kartą pagal grafiką. Iki to laiko, atliekos turi būti kaupiamos atliekų maišuose. Jeigu konteineriai negali būti ištuštinti bent vieną kartą per mėnesį, maišais komunalinių atliekų turėtojus turi aprūpinti paslaugos teikėjas. Atliekos neišvežtos, nes konteineris neišstumtas prie kelio, kuriuo renkamos atliekos.

Konteineriai tuštinami nuo 7.00 iki 22.00 val. Konteineriai, esantys šalia individualių namų ar jų žemės sklypuose, juridinių asmenų patalpose ar jų žemės sklypuose (jei prie jų nėra privažiavimo kelio), daugiabučių namų patalpose ar prie jų įrengtose aikštelėse (jei prie jų nėra privažiavimo kelio), konteinerių tuštinimo dieną iki 7.00 val. turi būti išstumiami ir pastatomi kiek įmanoma arčiau važiuojamosios dalies, kuria organizuojamas mišrių komunalinių atliekų surinkimo maršrutas. Aplink išstumtą mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį turi būti 0,5 m erdvė.

Pakuočių atliekų surinkimas Šiauliuose

VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras informuoja, kad nustatant pakuočių atliekų surinkimo dažnumą, vadovaujamasi Aplinkos ministro įsakymu „Dėl pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinųjų reikalavimų ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinųjų sąlygų patvirtinimo“ patvirtinta tvarka, todėl nuo 2024 m. sausio 1 d. Pradėjus rečiau tuštinti bendro naudojimo pakuočių atliekų konteinerius, gyventojai turėtų dar daugiau dėmesio skirti teisingam atliekų rūšiavimui. Aplinkos ministro įsakymu patvirtinta tvarka numato, kad savivaldybei arba administratoriui nustačius, jog rūšiavimo konteineris jo ištuštinimo dieną buvo tris kartus ar daugiau kartų iš eilės perpildytas, priimamas sprendimas ištuštinti jį dažniau arba pastatyti didesnės talpos ar papildomą rūšiavimo konteinerį.

Pastebima, kad dalis gyventojų vis dar nėra linkę išlankstyti ir suspausti pakuočių atliekų, kuriomis (jeigu išmestos pradinės savo formos) konteinerio tūris neefektyviai užpildomas kur kas greičiau. Atkreipiame dėmesį, kad pakuočių atliekų konteineriai nėra priskirti naudojimui tik šalia esantiems daugiabučiams namams - gyventojai gali naudotis bet kuriais jiems patogioje vietoje esančiais pakuočių surinkimo konteineriais. Pakuočių atliekas galima išrūšiuoti ir pašalinti ir į prie gretimo namo ar kitur esančius bendro naudojimo pakuočių ir jų atliekų surinkimo konteinerius. Savivaldybė ir administratorius seka konteinerių užsipildymą, renka ir analizuoja duomenis, kad būtų atitinkamai koreguojamas atliekų konteinerių tuštinimo dažnis, tačiau ir gyventojai turėtų būti sąmoningi ir atsakingai vykdyti jiems nustatytas atliekų turėtojų pareigas.

Atliekos vežamos visą dieną, tikslios valandos nustatomos atsižvelgiant į rajoną. Atliekų surinkimo konteinerių turėtojai atsako už jų teritorijoje esančių konteinerių aikštelių švarą ir tvarką.

Dažniausios problemos ir sprendimai

Dažniausia priežastis - blogos oro sąlygos (pažliugęs, užsnigtas kelias) arba užstatyti konteineriai. Netilpusias mišrias komunalines atliekas reikėtų sudėti į atliekų maišus ir palikti šalia konteinerio. Informacinis lipdukas ant mišrių komunalinių atliekų konteinerių informuoja gyventojus, kurias atliekas į jį mesti galima, o kurias - draudžiama.

Ką daryti, jei įmonės meta atliekas į jūsų konteinerį?

Ne, tai nėra teisėta. Šią problemą rekomenduojame spręsti:

1. Bendraujant su atitinkamų įmonių darbuotojais, paaiškinti, kad tai yra neteisėta.
2. Matydami, kad jūsų kieme įmonių darbuotojai palieka atliekas, siūlome tokias situacijas užfiksuoti nuotraukose arba nufilmuoti. Užfiksavus tokią situaciją, susisiekite su savo rajono atliekų vežėju. Tokiu atveju atliekų vežėjo atstovas apsilanko gyvenamojoje zonoje, iš kurios gautas pranešimas, apžiūri, kokios įmonės yra įsikūrusios aplink, ir patikrina, ar jos yra sudariusios sutartis su atliekų tvarkytojais.

Ar tiesa, kad visos atliekos sumaišomos vienoje šiukšliavežėje?

Šis mitas yra vis dar labai populiarus, tokia netikra informacija sklando, nes dauguma antrines žaliavas ir pakuočių atliekas surenkančių šiukšliavežių turi atskiras sekcijas skirtingoms atliekų rūšims, kuriose jos nesusimaišo, nors gali atrodyti, kad viskas pilama į vieną automobilį. Mišrios komunalinės atliekos pristatomos į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius apdorojimui, po kurių deginamos arba šalinamos sąvartyne, o rūšiuojamosios - į rūšiavimo centrą.

Kas nustato rinkliavos dydį ir išvežimo dažnumą?

Sprendimus dėl rinkliavos dydžių nustatymo priima miesto savivaldybės taryba. Įprastai rinkliavos dydis nustatomas siekiant padengtų atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas. Atliekų surinkimo ir išvežimo kaštai yra viena iš dalių ir sudaro tik apie 11-15 proc. Išvežimo dažnumą nustato miesto savivaldybės paskirtas atliekų sistemos administratorius - ne atliekų vežėjas.

Ką daryti, jei atliekos neišvežamos?

Atliekos vežamos visą dieną, tikslios valandos nustatomos atsižvelgiant į rajoną. Atliekų surinkimo konteinerių turėtojai atsako už jų teritorijoje esančių konteinerių aikštelių švarą ir tvarką. Dažniausiai taip nutinka dėl to, kad konteineris nebuvo išstumtas prie kelio tą dieną, kai vežamos atliekos arba nebuvo įmanoma privažiuoti prie jo (pavyzdžiui, užstatytas kelias, blogos oro sąlygos). Netilpusias mišrias komunalines atliekas reikėtų sudėti į atliekų maišus ir palikti šalia konteinerio. Jie bus paimti pagal nustatytą šiukšlių išvežimo grafiką - kartu su kitomis, konteineryje esančiomis, atliekomis.

Ar galiu turėti daugiau nei vieną konteinerį?

Vienam nekilnojamojo turto savininkui priklauso tik vienas mišrių komunalinių atliekų konteineris. Informacinis lipdukas ant mišrių komunalinių atliekų konteinerių informuoja gyventojus, kurias atliekas į jį mesti galima, o kurias - draudžiama.

Ar būtina naudoti plastikinius maišelius maisto atliekoms?

Taip, tačiau be plastikinių maišelių surinktos maisto atliekos yra paprasčiau tvarkomos, greičiau suyra, skleidžia daug silpnesnį kvapą nei išmestos maišeliuose.

Kur mesti įvairias atliekas?

• Netinkamas naudoti tekstilės atliekas reikia mesti į tekstilės atliekų konteinerius, jei tokių nėra - į mišrių komunalinių atliekų konteinerius arba priduoti į atliekų surinkimo aikšteles.
• Visus nereikalingus, netinkamus naudoti medikamentus reikėtų pristatyti į vaistinę. Jeigu ant pakuotės nurodoma, kad tai yra vaistas, šis preparatas negali būti metamas į mišrių atliekų konteinerius ar nuleidžiamas į kanalizaciją. Vaistinės iš gyventojų nemokamai priima naikintinus vaistinius preparatus.
• Kartoninės dėžės turėtų būti metamos į popieriui skirtą konteinerį, tačiau prieš tai jas svarbu išardyti. Riebalais ar kitomis medžiagomis stipriai užterštos dėžutės negali būti perdirbamos.
• Tokios pakuotės turėtų būti metamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.
• Tuščius aerozolinius flakonus nuo kūno priežiūros priemonių, plaukų lako ar putų, vaistų, kosmetikos, indų plovimo, skalbimo bei valymo priemonių galima mesti į konteinerį, atsižvelgiant į tai, iš kokios medžiagos jie yra pagaminti. Jei flakonuose yra kokių nors priemonių likučių, mesti į konteinerius jų negalima - juos būtina pristatyti į atliekų surinkimo aikšteles.
• Į komunalinių atliekų konteinerius negalima mesti jokių pakuočių, aerozolinių flakonų nuo statybos, remonto darbams naudojamų priemonių, automobilių priežiūros priemonių.
• Asbesto turinčios atliekos už nustatytą mokestį priimamos regioniniuose sąvartynuose.
• Eglutes reikia vežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, kur jos bus smulkinamos ir panaudojamos kaip biokuras.
• Visą surinktą gyvsidabrį supilkite į butelį su vandeniu ir sandariai uždarykite. Paviršių, ant kurio išsipylė gyvsidabris, nuvalykite sodos ir muilo tirpalu, patalpas išplaukite ir išvėdinkite. Atliekos, kuriose yra gyvsidabrio, įprastai priimamos stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse arba nemokamai paimamos specialių avarinių tarnybų.
• Perdirbimui tinka daugelis popieriaus pakuočių, jeigu jos sausos ir švarios (kartoninės dėžutės, laikraščiai, žurnalai, biuruose ir pakavimui naudojamas popierius). Riebalais ar kitomis medžiagomis stipriai užterštos dėžutės negali būti perdirbamos.

Kur dėti didelių gabaritų atliekas?

Didelių (stambių) gabaritų atliekų yra įvairių, pavyzdžiui, naudotos padangos, medienos ir tekstilės atliekos, statybinės bei griovimo atliekos, nepavojingos elektros ir elektronikos įrangos atliekos, taip pat buityje susidarančios pavojingos atliekos (dienos šviesos lempos, užterštos cheminėmis medžiagomis, įvairios pakuotės, dažų, lakų likučiai, naudota alyva, plovikliai, rūgštys, šarmai, tirpikliai, nerūšiuotos baterijos ir akumuliatoriai, tepalų filtrai bei atliekos, kuriose yra gyvsidabrio, užteršta pakuotė, užterštos pašluostės), baldai, popieriaus ir kartono pakuotės, stiklo pakuotės, plastiko pakuotės, metalo pakuotės bei antrinės žaliavos. Jas reikėtų pristatyti į stambiagabaričių atliekų aikšteles arba pasinaudoti mūsų teikiama statybinių atliekų (statybinio laužo) išvežimo paslauga. Šiuo metu Lietuvoje veikia 96 stambiagabaričių atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelės. Šios aikštelės yra suskirstytos pagal apskritis: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus. Ne, negalima. Taip, eksploatuojamose stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse priimamos gyventojų namų ūkiuose susidariusios pavojingos atliekos.

Ar verslo įmonės gali naudotis miesto konteineriais?

Ne, mieste esančių antrinių žaliavų pakuočių konteinerių kiekiai apskaičiuoti pagal gyventojų skaičių, todėl kiekviename mikrorajone yra atitinkamas kiekis šių rūšiavimo konteinerių. Verslo įmonių atliekų kiekiai nėra įskaičiuoti į miesto tvarkymą.

tags: #kaip #veiks #nauji #siuksliu #konteineriai #daugiabuciuose