Šiandienos verslo aplinkoje, kur vis didesnis dėmesys skiriamas tvarumui ir aplinkosaugai, tekstilės nuoma tampa vis populiaresne alternatyva tradiciniam pirkimui. Viešbučių, restoranų, verslo ar prekybos centrų grindis vis dažniau nukloja nuomojami kilimėliai, tačiau toks susidomėjimas paslaugos teikėjų visai nestebina.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, tekstilės atliekų problema tampa vis aktualesnė. ES per metus susidaro 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų, o Lietuvoje vienas gyventojas per metus vidutiniškai išmeta apie 13 kg tekstilės, iš kurios daugiau nei 60 proc. dar yra tinkama dėvėti.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tekstilės nuoma ne tik padeda mažinti atliekų kiekį, bet ir leidžia įmonėms sutaupyti laiko, pinigų ir gamtos išteklių. Norisi tikėti, jog kiekvienas atsakingas verslas įvertins galimybę sutaupyti brangaus laiko, pinigų, o taip pat ir gamtos išteklių.
Šiais metais 25-ąjį gimtadienį Lietuvoje ir 175-ąjį pasaulyje švenčianti įmonė tarp populiariausių paslaugų išskiria būtent kilimėlių nuomą, kurios apyvarta vien per pastaruosius metus padidėjo 15 %.
"Lindström" pavyzdys: tvarumas ir inovacijos
Viena iš įmonių, aktyviai veikiančių tekstilės nuomos sektoriuje ir diegiančių tvarumo principus, yra "Lindström". Ši įmonė, užsiimanti tekstilės nuoma ir perdirbanti didžiąją dalį nuomojamų gaminių, tikina jau ne vienerius metus dirbanti žiedinės ekonomikos principu. "Lindström" yra įsipareigojusi iki 2030 m. perpus sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir iki 2050 m. pasiekti grynąjį nulį. Taip pat organizacija užsibrėžė iki 2025 m. perdirbti tekstilės atliekas 100 proc. ir pasiekti, kad 30 proc. perkamos tekstilės sudėtyje būtų perdirbtų arba biologinių pluoštų.
„Nuo šio rudens visi nauji standartiniai kilimėliai bus gaminami naudojant 75% perdirbtų verpalų“, - džiaugiasi „Lindström“ pardavimų vadovas Saulius Zabulis. Kad ir kokie funkcionalūs, praktiški ar estetiški biuro kilimėliai bebūtų, „Lindström“ visgi prioritetą skiria tvarumui ir aplinkai draugiškoms praktikoms.
Džiugu, kad jau dabar „Lindström“ sandėliai pildosi minėtais perdirbto pluošto kilimėliais, o per ateinančius 3-4 metus jais tikimasi pakeisti visus senojo tipo gaminius. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įmonės asortimente jau kurį laiką puikuojasi „Eco Design“ kilimėlių kolekcija, įkvėpusi dar ambicingesniems pokyčiams.
Paklausus, kuo šis perėjimas prie aplinkai draugiškesnių gamybos sprendimų yra svarbus pačiam paslaugų teikėjui, S. Zabulis įvardija pagrindinę naudą: „Pirmiausia, tai yra viena veiksmingiausių priemonių mūsų kelyje link klimato tikslų, patvirtintų „Mokslu grįstų tikslų iniciatyvos“, įgyvendinimo. Dabar galime sparčiau ir užtikrinčiau artėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo 50 % visoje vertės grandinėje iki 2030 m.
„Lindström“ atstovas taip pat pabrėžia, jog ne ką mažesnes naudas pajus ir paslauga besinaudojantys klientai, mat buvo itin atidžiai ieškoma medžiagų ir gamybos metodų, kurie užtikrintų aukščiausią gaminių kokybę. „Išlaikėme tokius pat aukštus kokybės standartus, išbandėme šiuos kilimėlius, plovėme juos šimtus kartų kol įsitikinome, kad patvarumas nenusileidžia pirminei kolekcijai, o ekonomiškumo aspektas taip pat niekur nedingsta“, - tikina S.
Tekstilės nuomos nauda verslui
Kalbėdami su verslais „Lindström“ visų pirma pateikia statistiką - tyrimai rodo, jog maždaug 80 % nešvarumų į patalpas patenka pro įėjimą, o apie 70 % valymo išlaidų daugeliui įmonių sudaro būtent grindų valymas. Klientus vilioja ir galimybė išvengti kasdienių rūpesčių, kai patalpų švara nebereikia rūpintis patiems, nes visais kilimėlių keitimo, valymo ir pristatymo darbais pasirūpina patyrę specialistai. S.
Specialistų teigimu, vis dar nemažai verslo atstovų yra inertiški ir tekstilės gaminius linkę ne nuomotis, o pirkti. Tiesa, nuostatos keičiasi, bet tai vyksta lėtai. Anot „Lindström“, pokyčius labiausiai lemia į Lietuvą ateinanti tarptautinė patirtis ir griežtėjančios Europos Komisijos direktyvos dėl tvarumo bei skatinimas pereiti prie žiedinės ekonomikos.
Iššūkiai ir sprendimai tekstilės perdirbimo srityje
Tiesa, kilimėlių perdirbimo procesas yra kupinas iššūkių, kadangi jie susideda iš sunkiai atskiriamų sluoksnių: verpalų, guminio pakloto ir juos jungiančio vidurinio sluoksnio. Tačiau dar efektyviausių perdirbimo sprendimų paieškų metu, padedami partnerių, „Lindström“ 2022 m.
Ar „Lindström“ kelionė link tvarumo baigiasi su šiuo projektu? Tikrai ne! „2024 m. toliau tobulinsime mūsų standartinių kilimėlių kolekciją ir skirsime didelį dėmesį naujų perdirbimo galimybių paieškoms, pereinant prie visiškai žiedinio gamybos proceso. Be to, esame įsipareigoję užtikrinti, kad iki 2025 m. 30 % visų perkamų tekstilės gaminių būtų iš perdirbto arba biologiškai pagrįsto pluošto“, - su užsidegimu pasakoja S.
Kalbėdami apie tekstilės perdirbimą, įmonės atstovai teigia drabužių atveju šį tikslą vykdantys, tačiau vis dar ieško sprendimo perdirbti nebenaudojamus kilimėlius - jie sudaryti iš gumos ir poliesterio, o šių medžiagų atskyrimas, anot jų, yra sudėtingas procesas.
Žiedinė ekonomika ir valstybinės iniciatyvos
Siekiant užtikrinti sklandų žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą tekstilės sektoriuje, Lietuvos Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 metų plane numatyta įgyvendinti viešinimo kampanijas, skatinančias rinktis daugkartinius gaminius ir pakartotinai naudoti daiktus, populiarinančias atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, nurodo AM. Kartu numatoma plėsti trūkstamų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių skaičių, užtikrinant jų patogų prieinamumą pagal gyventojų tankumą, plėtoti buityje susidarančių tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą, finansuoti jos modernizavimą. Mažinant tekstilės atliekų kiekius, skatinant jų perdirbimą priemonės tekstilės nuomos ir taisymo verslams, tekstilės perdirbimo technologijoms iš ES struktūrinių fondų iki 2029 m. numatyta skirti 10 mln. eurų.
Lietuvos pastarojo meto tikslas yra pasiekti žiediškumo indeksą, kuris būtų ne mažesnis nei ES vidurkis (Lietuvos žiediškumo rodiklis 2021 m. „Eurostat“ duomenimis siekė 4 proc., ES vidurkis - 11,7 proc.). Siekiant tai įgyvdendinti šios savaitės pradžioje buvo pradėtas vykdyti projektas „Milijardas verslui”. Jo metu bus teikiamos paskolos projektams, kuriais siekiama investuoti į aplinkai draugiškas technologijas, žiediškumo didinimą, dekarbonizaciją, energijos vartojimo efektyvumą, mažaatliekių, pažangių, novatoriškų ir skaitmeninių technologijų diegimą, taip pat ir aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos pajėgumų plėtrą bei gynybos ir saugumo pramonę.
EIMIN taip pat pabrėžia kad žiedinės ekonomikos modelis apima esamų medžiagų ir produktų dalijimąsi, nuomą, pakartotinį naudojimą, taisymą, atnaujinimą ir perdirbimą, siekiant prailginti gaminių gyvavimo ciklą.
Siekiant sumažinti tekstilės atliekų kiekius ES skirs 10 mln. eurųSiekiant užtikrinti sklandų žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą tekstilės sektoriuje, Lietuvos Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 metų plane numatyta įgyvendinti viešinimo kampanijas, skatinančias rinktis daugkartinius gaminius ir pakartotinai naudoti daiktus, populiarinančias atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, nurodo AM.
Viešieji pirkimai ir lygiateisiškumo principai
Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus.
Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant asmenų, dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose, teises[4]. Iš LAT formuojamos praktikos matyti, kad viešųjų pirkimų principams, be kita ko, pripažįstamas savarankiškas teisės normos statusas, pasireiškiantis dviem aspektais: viena vertus, šios normos gali būti atskiras perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo vertinimo ir nustatymo pagrindas, kita vertus, pagal viešųjų pirkimų principus sprendžiama dėl kitų VPĮ nuostatų neteisėtumo pobūdžio (esmingumo), nes ne kiekvienas nukrypimas nuo VPĮ tvarkos lems imperatyviųjų normų pažeidimą.
Lygiateisiškumo principas yra vienas iš pagrindinių principų, kuriuo remiantis yra grindžiamas ne tik pirkimo procesas, bet ir pirkimo koncepcija apskritai. ESTT lygiateisiškumo principą interpretuoja remdamasis klasikine šio principo koncepcija, pagal kurią laikoma, kad tapačios arba panašios aplinkybės negali būti vertinamos skirtingai ir skirtingos aplinkybės negali būti vertinamos tapačiai[25].
Viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principas suponuoja draudimą bet kokią skirtingą tiekėjų, jų pasiūlymų, kurie yra lygiaverčiai, vertinimą. Viešojo pirkimo sąlygose nustatomi konkretūs minimalūs kvalifikacijos reikalavimai savo esme yra ribojantys kai kurių tiekėjų galimybę dalyvauti atitinkamame viešajame pirkime, todėl, atrodytų, - diskriminaciniai.
Tačiau viešojo pirkimo sąlyga, kurioje nustatytas atrankos kriterijus, kurį gali atitikti tik mažas skaičius tiekėjų, savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą[27]. Lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principas taip pat reiškia būtinumą kiekvieno galimo viešojo pirkimo dalyvio (tiekėjo) interesais užtikrintą viešumą, leidžiantį atverti rinką ir sudarantį galimybes suinteresuoto tiekėjo patekimui į ją bei įgalinantį kontroliuoti viešųjų pirkimų tvarkos nešališkumą[28].
Perkančiosios organizacijos lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principo reikalavimų privalo laikytis ne tik atlikdamos konkrečias VPĮ ir pirkimo dokumentuose nustatytas procedūras (priimdamos konkrečius sprendimus), bet taip pat ir vykdydamos bet kokius veiksmus (formuodamos tam tikrą praktiką). Perkančioji organizacija nustatė, kad tiekėjas A ir tiekėjas B pateikė neįprastai mažas pasiūlymų kainas, todėl kreipėsi į tiekėjus dėl neįprastai mažų pasiūlymų kainų pagrindimo.
Perkančiosios organizacijos lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principo reikalavimų privalo laikytis ne tik sudarydamos viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, bet taip pat ir jas vykdydamos. ESTT yra nurodęs, kad lygiateisiškumas yra pažeidžiamas, įskaitant, bet neapsiribojant, ir tais atvejais, kai suteikiama išimtinė teisė teikti paslaugas, parduoti prekes arba atlikti darbus, netaikant imperatyvių pirkimų teisės normų ir privalomų taisyklių[32], su pirkimo laimėtoju ir (arba) kitais asmenimis yra deramasi dėl pirkimo sutarties projekto sąlygų po pirkimo procedūrų baigimo, ypač kai pirkimo sutarties projektas buvo sudedamoji pirkimo dokumentų dalis[33].
Pirkimo sutarties vykdymo metu perkantysis subjektas vėlesniais savo veiksmais negali keisti bendrosios kvietimo dalyvauti pirkimuose schemos ir vienašališkai keisti esminių pirkimo sąlygų, ypač, jei tai sąlygos, kurios buvo nustatytos pirkimo dokumentuose ir dėl kurių būtų patvirtintas kitas tiekėjas, nes tai prieštarautų nediskriminavimo principui[34].
Lygiateisiškumo principo specifiką rodo ir tapačių standartų doktrina, kurią pagrindė ESTT ir kuri įtvirtinta PĮ 50 straipsnio 5 dalyje ir 60 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje konstatuota, kad pirkimų teisinio reguliavimo normos, kuriomis būtų sudaryta galimybė perkantiesiems subjektams nurodyti pirkimo dokumentuose konkretų standartą, prekių ženklą arba suformuluoti tokius reikalavimus, kuriais remiantis būtų neleistinai eliminuojamos tapačios prekės, paslaugos, darbai arba tiekėjai (pirkimo dalyviai) iš pirkimo proceso, turi būti laikomos nesuderinamos su lygiateisiškumo principu[35].
"Ecoservice" iniciatyva Šiauliuose
„Ecoservice“ ieško būdų, kaip Šiaulių gyventojams teikti tekstilės surinkimo ir tvarkymo paslaugas iš mieste naujai pastatytų konteinerių. „Šiauliuose tekstilės surinkimo paslauga nepaprastai aktuali ir gyventojai iš karto ja pradėjo naudotis - šiauliečiai naujus tekstilės konteinerius užpildė vos per kelias dienas nuo jų pastatymo. Pasak S. Budrevičiaus, vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai išmeta apie 13 kg tekstilės, iš kurios daugiau nei 60 proc. dar yra tinkama dėvėti.
Konteinerius „Ecoservice“ nupirko, Šiauliuose pastatė ir juos aptarnauja neatlygintinai, siekiant sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį ir sudaryti galimybes tekstilę panaudoti antrą kartą. „Tekstilės konteinerių paskirtis ir mūsų tikslas - mažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį. Siekiame įdiegti pažangų tekstilės tvarkymo būdą, užtikrinantį žiedinės ekonomikos principus, pratęsti drabužių bei kitų tekstilės gaminių dėvėjimo laiką“, - pabrėžia S.
Tekstilės tvarkymo paslaugą gyventojams „Ecoservice“ teikti trukdo galiojanti sutartis su Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru (ŠRATC), pagal kurią „Ecoservice“ gali tik surinkti tekstilę ir pristatyti ją sutartyje nurodytu adresu - į sąvartyną. „Šiuo metu Šiauliuose turime visas galimybes ir resursus tvarkyti tekstilę tinkamai - ja reikėtų naudotis iš karto.
Kas yra teisingiau gyventojų, aplinkos ir išteklių taupymo atžvilgiu - aklai veikti pagal galiojančią sutartį ar išnaudoti galimybę mažinti susidarančių atliekų kiekį tekstilę perdirbant ar perduodant antriniam panaudojimui? Tikime, kad kartu su savivaldybės administracijos atstovais ir ŠRATC artimiausiu metu rasime sprendimą, kaip toliau teikti gyventojams ypatingai aktualią paslaugą“, - svarsto S. Budrevičius.
Išvados
Tekstilės nuoma tampa vis svarbesne strategija įmonėms, siekiančioms tvarumo ir efektyvumo. Tai ne tik padeda mažinti atliekų kiekį ir tausoti gamtos išteklius, bet ir leidžia įmonėms sutaupyti bei optimizuoti savo veiklą. Su valstybės parama ir griežtėjančiais ES reikalavimais, tekstilės nuomos sektorius Lietuvoje turi didelį potencialą augti ir prisidėti prie žiedinės ekonomikos kūrimo.
Žiedinės ekonomikos principai.
Pagrindiniai tekstilės nuomos privalumai:
- Ekonominis efektyvumas: Mažesnės išlaidos, susijusios su pirkimu, priežiūra ir atnaujinimu.
- Tvarumas: Mažesnis atliekų kiekis, tausojami gamtos ištekliai.
- Patogumas: Visais tekstilės priežiūros rūpesčiais pasirūpina nuomos paslaugų teikėjas.
- Lankstumas: Galimybė greitai prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių.
Lietuvos žiediškumo rodiklis, palyginti su ES vidurkiu (2021 m.)
| Šalis | Žiediškumo rodiklis (%) |
|---|---|
| Lietuva | 4 |
| ES vidurkis | 11.7 |
Lindstrom tvarumo planas.