Jei nesusiduriame su statybomis ar ūkio darbais, tikrai retai susimąstome, kaip atrodo tas pilnas vandens kelias. Jei trumpai - švarų vandenį gauname iš žemėje esančių vandens gyslų ir mūsų namus jis pasiekia jau paruoštas naudojimui.
Vandens kelias iki jūsų namų truputėlį skiriasi nuo to, ar gyvenate mieste, kur įrengta centralizuota vandens tiekimo sistema ir jums tereikia prie jos prisijungti, ar gyvenate atokesnėje vietovėje, kur vandens tiekimu gali tekti pasirūpinti pačiam.
Vandens kelias iki namų Vilniuje. Šaltinis: vilniausvandenys.lt
Vandens šaltinio pasirinkimas: šulinys ar gręžinys?
Norėdami gauti švarų vandenį iš gamtos savo namams, pirmiausia turėsite pasirinkti ar kasite šulinį, ar pasirinksite gręžinį. Abiem būdais pasieksite savo sklype esantį geriamą vandenį, tačiau tarp šių vandens gavybos būdų yra vienas pagrindinis skirtumas - gręžinio vanduo neretai išgaunamas iš giliau, vanduo gali būti švaresnis, tačiau šulinio kasimas yra daug kartų pigesnė alternatyva.
Nerekomenduojame šulinio įrengime eksperimentuoti - pasitelkite tam įgudusius specialistus. Norėdami surasti vandens gyslą ir tinkamai parinkti būsimo šulinio vietą būtinai pasikonsultuokite su praktinės patirties turinčiais specialistais, kurie ne tik atras tinkamą vietą, tačiau įvertins, ar pasirinkta vieta yra pakankamai atoki nuo tiesioginių gruntinių vandenų ir taršos vietų, tinkamo atstumo nuo gyvenamųjų namų ir dirbamų laukų, kurie gali būti užteršti trąšomis, tvarto ar tualetų nuotekomis.
Pats šulinio iškasimas įprastai trunka 2-3 dienas. Labai svarbūs kokybiško ir ilgaamžio šulinio įrengimui - betoniniai žiedai. Žiedai gaminami įvairių matmenų, geriausia parenkami pagal poreikius. Šulinio kasimui neprireiks jokio leidimas ar projektas, įrengimo darbai įprastai kainuoja daug pigiau nei vandentiekio sistemos projektas ir įrengimas, o ir šulinio vanduo jums bus nemokamas!
Vandens siurblys arba kitaip, hidroforas - automatinė vandens tiekimo sistema, užtikrinanti tolygų vandens srautą ir slėgį, imdama jį iš šulinio.
Nuotekų valymo svarba
Nuotekų valymas yra lygiagrečiai svarbus vandens naudojimui, kadangi visas vanduo, tiek švarus, tiek ir nuotekos, yra susiję viename bendrame vandens cikle. Vanduo užteršiamas gali būti tiek dėl įvairiausios žmogaus veiklos tiek ir dėl gamtos veiksnių. Tokiame vandenyje galima rasti maisto atliekų, įvairių aliejų, kenksmingų cheminių medžiagų ir jų junginių.
Verslai ir gamybos pramonė savo vykdomuose procesuose taip pat teršia vandenį įvairiomis savo gamybos atliekomis ir cheminėmis medžiagomis priklausomai nuo vykdomos veiklos.
Gali atrodyti, kad gamta turi puikų gebėjimą susitvarkyti su nešvarumais ir nuotekomis, tačiau natūraliai išvalyti gamtos procesai gali tik nedidelius kiekius vandens, juolab miestuose mes turime padėti lietaus ar sniego tirpsmo vandens valymui. Tankiau apgyvendintose vietovėse, ypatingai miestuose, lietaus vanduo nėra skaidrus ir švarus. Nuodingos ir kenksmingos medžiagos kartu su lietumi nuteka nuo stogų, pastatų ir automobilių, bei gatvėmis patenka į bendrą miesto nuotekų kanalą, kur specialiuose valymo įrenginiuose yra išvalomas.
Taigi, vandens taršos kiekis tikrai didžiulis, bet yra priemonių, kaip galime tą kasdienį vandens valymo procesą užtikrinti, kad kasdien išleidžiamos tonos nuotekų nepatektų į gyvą gamtą.
Kodėl nuotekų valymas toks svarbus?
- SVEIKATAI. Jei vanduo netinkamai išvalytas, jame gali būti įvairių ligų sukėlėjų.
- GYVYBEI VANDENYJE IR GAMTAI. Švarus vanduo yra kritiškai svarbus augalams ir gyvūnams. Tai svarbus aspektas ne tik žuvininkystei, sportinei žvejybai ir vandens gyvūnams, tačiau bendrai visiems augalams ir gyvūnams.
- LAISVALAIKIUI IR GYVENIMO KOKYBEI. Mes esame tiesiogiai susiję su jūromis, ežerais, upėmis ir esame tiesiogiai priklausomi nuo pakrančių ir industrijos esančios šalia jų. Vanduo - kaip žaidimų aikštelė mums visiems. Jei jis nėra tinkamai išvalytas ir saugus - kenksime ne tik savo sveikatai, aplinkai, bet ir ateičiai.
Nuosavame name, nedideliame ūkyje, ar kituose pramonės objektuose itin svarbus klausimas yra nuotekų surinkimo ir pašalinimo būdai, bei teisingas jų įrengimas. Nesant tokiai galimybei turėsite nuspręsti ar jūsų ūkio subjektui labiau tiktų nuotekų surinkimo talpykla ar valymo įrenginys. Reikia atkreipti dėmesį, kad nuotekų valymo įrenginį galite pasirinkti tik tuo atveju, jei jūsų vietovėje yra galimybė išleisti išvalytą vandenį į gamtą.
Nuotekų valymo įrenginys. Šaltinis: feliksnavis.lt
Siūlome rinktis tik aukščiausios kokybės, sertifikuotus, ilgaamžius ir laiko patikrintus nuotekų valymo įrenginius. Pakanka kas pusę metų patikrinti, ar sistema neskleidžia nemalonaus kvapo ir ar neteršia aplinkinių vandens šaltinių. Renkantis jūsų poreikiams tinkamiausią nuotekų valymo sistemą būtinai pasirinkite ekspertus, kurie pagal jūsų vietą išrinks tinkamiausią sprendimą būtent jums.
Nuotekų surinkimo talpyklos - antras būdas pasirūpinti savo panaudoto vandens valymu. Ypatingai svarbūs veiksniai renkantis nuotekų surinkimo talpyklą yra talpyklos dydis, sandarumas ir tinkamai veikiančios nuotekų surinkimo bei šalinimo sistemos. Surinkimo talpos gaminamos iš ypač tvirtų, ilgaamžių gelžbetoninių rentinių.
Nuotekų surinkimo talpyklos dažniausiai montuojamos po žeme, netoli gyvenamųjų pastatų arba pagal industrinio ar miesto projekto planą, šalia įrengiant privažiavimą prie rezervuaro. Įrenginėjant nuotekų surinkimo talpyklas į žemę yra įleidžiami gelžbetoniniai rentiniai. Tekančios nuotekos surenkamos gelžbetoninėse nuotekų surinkimo talpyklose, o joms prisipildžius teks kviesti specialią techniką, kad nuotekos būtų išsiurbtos ir išvežtos apdorojimui. Ši paslauga nėra brangi, ją atlikti įmanoma visuose Lietuvos rajonuose.
Nuotekų surinkimo talpyklų vienas svarbiausias elementų - jos turi itin būti sandarios. Būtent uždaro tipo gelžbetoninių rentinių rezervuarai iki minimumo sumažina gruntinių vandenų užteršimo galimybę ir per ilgą naudojimo patirtį įrodė patikimumą įvairiomis gamtinėmis sąlygomis. Bendrai šis nuotekų tvarkymo būdas yra pigesnis, nei valymo įrenginiai ir kaina svyruoja apie 1 000 eurų.
Pažangūs vandentiekio sprendimai daugiabučiuose
Išmaniojo daugiabučio #TOWER projektą Vilniuje įgyvendinęs bendrovės „Irec Baltic“ komercijos direktorius Saulius Kulvietis atskleidžia, kokius pažangius sprendimus teko įdiegti pastate, kad atitekančio vandens kokybė išliktų maksimali.
Pasak S. Kulviečio, #TOWER vandentiekio sistema yra prijungta prie miesto magistralinių tinklų. „Vilniaus miestas visoje Europoje garsėja švariu ir kokybišku vandeniu. Iš miesto magistralinio vamzdyno į kolektorius #TOWER vanduo patenka izoliuotais nerūdijančio plieno vamzdžiais, kurie atvesti iki pat vandens apskaitos priemonių. Toliau - visų apartamentų viduje sumontuoti aukštos kokybės daugiasluoksniai „Push Platinum“ vamzdžiai. Jie yra sustiprinti aliuminio sluoksniu ir pasižymi ilgaamžiškumu, aukštu slėgio ir šilumos atsparumu, patikimais sujungimais, fiziologiniu ir mikrobiologiniu neutralumu“, - dėsto S. Kulvietis.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad vamzdžiai su „Frankische“ izoliacija pastebimai sumažina šilumos praradimus ir apsaugo nuo kondensato kaupimosi, o „Uponor“ kiautas apsaugo vamzdyną nuo mechaninių poveikių, atlieka pratekėjimo diagnostikos funkciją ir suteikia galimybę keisti vamzdžius neardant konstrukcijų.
„Ar pirmas, ar dvidešimt devintas aukštas - visuose #TOWER apartamentuose užtikrinamas vienodas vandens slėgis ir debitas. Kitaip tariant, visuose aukštuose iš maišytuvų voniose, dušuose ar virtuvėse vanduo teka vienodai stipriai ir gausiai“, - teigia „Irec Baltic“ vadovas.
Anot S. Kulviečio, apartamentuose įdiegta keturių vamzdžių - pratekamoji - vandens sistema užtikrina sanitarinius reikalavimus, taip pat greitesnį karšto arba šalto vandens patekimą į maišytuvus.
„Šalto ir karšto vandens apskaitos sistema, kaip ir šildymo, yra elektroninė, tad veikia labai tiksliai bei patogiai. Skaitiklių duomenys tiesiogiai siunčiami į centrinį kompiuterį - vartotojas gali bet kurią akimirką patikrinti, kiek vandens sunaudojo, kokios yra būsto šildymo sąnaudos“, - dėsto S.
Problemos dėl vandens kokybės: Klaipėdos atvejis
Nors Klaipėdos vandentiekis tiekia kokybišką vandenį, ne vienas gyventojas skundžiasi, kad iš karšto vandens čiaupo jam bėga rusvas vanduo. Ypač gausu tokių nusiskundimų pietinėje miesto dalyje. Tokiais atvejais klaipėdiečiai dažnai kreipiasi į AB "Klaipėdos vanduo" specialistus.
Ypač daug nusiskundimų iš Varpų, Brožynų, Smiltelės, Bandužių, Vaidaugų gatvių gauta pačioje vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje. Spalį apie rusvą vandenį pasiekė pranešimai iš Bandužių gatvės. Visais tirtais atvejais karštame vandenyje nustatytas padidėjęs geležies kiekis.
Prieš mėnesį padėtį vietoje tyrė autoritetinga komisija. Ją sudarė AB "Klaipėdos energija" ir AB "Klaipėdos vanduo" specialistai, bandinius ėmė ir laboratorijoje tyrė Klaipėdos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, komisijos darbe dalyvavo daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) "Vakarai" bei "Smiltelė" vadovės.
Kadangi tirtas šaltas vanduo namo įvade visur buvo kokybiškas (tai nustatyta tiek vandentiekio, tiek ir maisto bei veterinarijos tarnybos laboratorijose), spėta, jog vandens kokybė gali pablogėti namo vidaus sistemose. AB "Klaipėdos energija" specialistai savo ruožtu nustatė, jog karšto vandens ruošimo įrenginiai yra tvarkingi.
Tirtame Varpų gatvės 20-ajame name geležies rodikliai tarp įvado ir čiaupo "šokinėjo" po keliasdešimt kartų. Štai, esant šalto vandens namo įvade bendrosios geležies kiekiui tik 0,04 miligramo litre (ribinė higienos norma - 0,2 miligramo litre), iš vieno buto karšto vandens čiaupo paimtame mėginyje šis rodiklis siekė 1,63 miligramo. Iš šalto vandens čiaupo tame pat bute paimtame mėginyje bendrosios geležies kiekis siekė 0,12 miligramo.
Taigi, namo karšto vandens vamzdynais praėjusiame vandenyje geležies kiekis padidėjo 40 kartų, šalto vandens vamzdynais atitekėjęs vanduo jau turėjo triskart daugiau geležies nei įvade. "Rekordiniai" bendrosios geležies kiekiai keletu dienų anksčiau nustatyti Bandužių gatvės 17 namo bute. Ten, paėmus mėginį iš vonios karšto vandens čiaupo, geležies kiekis siekė 3,2 miligramo litre vandens.
Geležies junginiai nėra toksiški. Geležies kiekis vandentiekio vandenyje yra ribojamas tik dėl spalvos ir kvapo rodiklių. Beje, geriamasis mineralinis vanduo dažnai geležies turi daugiau nei 0,2 miligramo litre. Tuo galima įsitikinti peržvelgus etiketes ant butelių - jose privalomai nurodomi mineralai. Tačiau geležingas vanduo kenkia buitinei technikai, skalbiamiems rūbams.
DNSB "Vakarai" pirmininkės Romualdos Miaun buto čiaupe vanduo taip pat ne visada skaidrus. Pirmininkė teigė, kad tai nėra nauja bėda: ji jau prieš devynis mėnesius skundėsi vandentiekiui dėl prastos karšto vandens kokybės. R. Miaun yra rekonstravusi buto vandentiekio sistemą, pakeitusi savo bute vamzdžius naujais, tačiau, pasak pirmininkės, karštas vanduo pas ją toks pat blogas kaip ir pas kaimynus. Vandens filtrai, kuriais ji naudojasi, greitai užsiteršia rūdimis.
Specialistų teigimu, tai natūralu, nes karšto vandens sistemoje nuolat vyksta cirkuliacija ir vanduo, judėdamas cirkuliaciniu ratu, praeina ilgus vamzdžius ir maišosi. Namo vidaus vamzdynų užsiteršimas per laiką - įprastas dalykas, todėl rekomenduojama periodiškai vamzdynus praplauti. Stipresnė srovė pašalina nuosėdas, vandens kokybė pagerėja.
Po šios komisijos patikrinimo buvo praplauti vamzdžiai name Varpų g. 20. Po plovimo geležies kiekis vandenyje iš karšto vandens čiaupo sumažėjo nereikšmingai: nuo 1,63 iki 1,02 miligramo litre. Analogiškas bandymas kaimyniniame name baigėsi nesėkme. Varpų g. 18 plaunant vidaus tinklus, pasak R. Miau, trūko vamzdis. Jeigu tai atlikusi UAB "Velma" laikėsi tokio darbo technologijos reikalavimų, tenka manyti, jog namo karšto vandens sistemos būklė yra prasta.
Namo vidaus vamzdynuose geležies oksidai gali atsirasti dėl pačių vamzdžių ar vonių šildytuvų ("gyvatukų") korozijos. Nors šie namai nėra labai seni, daugelio jų amžius siekia tik 13-15 metų, tačiau neramina tai, jog standartinės procedūros - praplovimo - vieno namo vamzdžiai neatlaikė. Reiškia, vamzdžiai gerokai paveikti korozijos.
Kalbinti specialistai kaip reikšmingą karšto vandens kokybės pablogėjimo priežastį nurodo vandens šildytuvų metalo kokybę. Pasak jų, šią vasarą pakeisti vonių šildytuvai kai kuriuose butuose prakiuro per du mėnesius. Gyvatukams tirpstant iš vidaus, į vandenį patenka dideli geležies kiekiai.
Nors "Klaipėdos vanduo" savo vamzdynais tiekia kokybišką vandenį, nori nenori esame priversti rūpintis geležingo vandens iš čiaupo problema: žmonės tokiais atvejais pirmiausia kreipiasi į mus. Žinome, kad viena šildymo ir karšto vandens sistemas aptarnaujanti įmonė prašė Klaipėdos universiteto specialistų laboratorijoje ištirti gyvatuko, prakiurusio po dviejų mėnesių nuo jo pastatymo, metalo kokybę. Mes mokslininkų prašysime tyrimo rezultatus pranešti ir visuomenei.
Kiek vamzdynų kokybės problema liečia namus, kurių gyventojai skundžiasi karšto vandens kokybe, turėtų atsakyti tų namų administratoriai, padedami pačių gyventojų. Tai gali padėti įminti ir geležingo vandens mįslę.
Savivaliavimas su santechnika: rizika ir atsargumo priemonės
Buto ar namo savininkas gali sutaupyti šiek tiek pinigų, jeigu yra imlūs ir mėgsta daryti viską pats. Tačiau, atsiradus santechnikos problemoms, būtina imtis visų atsargumo priemonių, nes viena smulki klaida gali tik pabloginti situaciją - blogiausiu atveju, jūsų namai gali patvinti. Santechnikos katastrofos reikalauja labai daug pastangų jas tvarkant ir kainuoja daug daugiau, nei galimai tikėjotės prieš imdamiesi darbų patys, todėl yra būtina tinkamai pasiruošti ir imtis atitinkamų priemonių, kad išvengtumėte blogiausio scenarijaus, ir būtina visiškai suprasti savo galimybes ir ribas.
Pirmiausiai apžvelkite ir supraskite jūsų santechnikos sistemos išsidėstymą. Išsiaiškinkite, kuriose vietose driekiasi vandenį tiekiantys vamzdžiai ir kuriose yra nuotėkų vamzdžiai. Žinokite, kurioje vietoje yra vandentiekio sklendės, kuriomis yra užsukamas arba atsukamas vandentiekis visam namui. Paprastai jis yra ten, kur ir vandens skaitikliai ir kur vanduo patenka į jūsų namą. Jeigu protėkis yra didelis, tuojau pat užsukite vandentiekį, kad nepatvintų jūsų namai ir tokiu būdu nepridarytų daugiau problemų, nei jau turite su vandentiekio sistema. Jūsų namuose taip pat gali būti įrengtos atskiros vandens sistemos užsukimo ir atsukimo sklendės (paprastai randamos rūsyje). Įsitikinkite, ar turite būtinus įrankius šiems darbams atlikti. Surinkite visą įrankių rinkinį, t. y.
Jeigu nežinote arba nesuprantate, ką darote, tuomet nesiimkite darbų. Tokiu atveju yra geriau pripažinti, kad nesate tinkamas šiam darbui, ir kviesti ekspertus, negu likti užsispyrusiam ir rizikuoti pridaryti dar daugiau žalos, nei jau yra padaryta. Niekada nebandykite taisyti santechnikos sistemos, jeigu nesate įsitikinę, kad galite tai padaryti sėkmingai. Jeigu turite šiukšlių šalintuvą, būkite atsargūs ir atkreipkite dėmesį į tai, ką dedate į jį. Nepilkite riebalų į kriauklę. Įsitikinkite, kad turite kanalizacinę pompą tualetą. Kai vanduo tualete pradeda kauptis, kartais nebebūna laiko bėgti į kitą namo ar buto pusę, kad pasiimtumėte tai, kas būtina vonios kambaryje.
Itin svarbus patarimas žiemos sezonui: Pasirūpinkite, kad vidutinė jūsų namų temperatūra nekristų žemiau 0 °C. Tokiu atveju gali kilti vamzdžių užšalimo pavojus, kas yra ne tik įkyru, bet ir pavojinga. Tai gali suformuoti įtrūkius vamzdžiuose, kas gali privesti prie potvynio, kas sukelia dar didesnį galvos skausmą.
Užmegzkite ryšius su patikimu santechniku prieš atsirandant problemoms. Tai turi savų pranašumų: pirmiausiai, santechnikas gali apžvelgti visą vandentiekio sistemą ir parodyti, kur gali kilti problemų, taip sumažindamas pavojingo scenarijaus tikimybę.
Skambtelėkite Universaliam Meistrui, o mes pasirūpinsime jūsų santechnikos problemomis - tiek didelėmis, tiek mažomis.
Vanduo Lietuvoje: faktai ir skaičiai
Lietuvoje viešai teikiamą vandenį naudoja 75% gyventojų. Lietuvoje geriamojo vandens šaltinis yra požeminis vanduo.
Vandens filtras. Šaltinis: aquatica.lt
Kaip išsirinkti vandens filtrą | Paklauskite šio seno namo
Ką geriau gerti - vandenį iš parduotuvės ar iš čiaupo?
Ką geriau gerti - vandenį, pirktą parduotuvėje, ar iš čiaupo? Pirmoji mintis - pirktinis vanduo neabejotinai švaresnis. Tačiau ar galime pagrįsti tokį teiginį? Nors vanduo apibūdinamas kaip bespalvis, bekvapis ir beskonis skystis, taip nėra. Dėl vandenyje ištirpusių medžiagų jo kvapas, spalva ir skonis keičiasi.
Mes savo namuose naudojame iš požeminių gręžinių išgautą tyrą vandenį, kurio kokybė ir sudėtis įprastai nieko nesiskiria nuo prekybos centruose pardavinėjamo vandens buteliukuose. Iš požeminių gręžinių, kurių skaičiuojame per 280, išgautas vanduo patenka į vandens gerinimo įrenginius, kuriuose yra prisotinamas oro, tam, kad pasišalintų natūraliai požeminiame vandenyje esančios medžiagos. Geležis iš vandens šalinama pasitelkiant kvarcinį smėlį. Visas šis vandens apdorojimo procesas vyksta bendrovės vandenvietėse, kurių skaičius šiuo metu siekia 36.
Paruoštas, išvalytas ir visada tik kokybiškas ir saugus naudoti geriamasis vanduo iš vandenvietės keliauja į magistralinius tinklus. Vanduo magistraliniais vamzdynais teka tol, kol pasiekia skirstomuosius/gatvės tinklus. Dabar „Vilniaus vandenys“ iš viso prižiūri 1719 km vandentiekio vamzdynų tinklo (magistralinių ir skirstomųjų tinklų). Lyginant su magistralinio tinklo vamzdynu, skirstomieji vamzdžiai yra siauresni, jų skersmuo siekia 100-400 mm.
Įvadui kirtus namo išorinę sieną, vanduo teka inžineriniais namo vidaus tinklais, įveikęs šį kelią, vanduo pagaliau pasiekia gyventojų čiaupus. Vanduo yra vienas geriausių tirpiklių ir negali būti visiškai grynas, nes jame yra ištirpę daug įvairių medžiagų ir natūralių mineralų. Išvalytame, saugiame bei kokybiškame vandenyje yra ir plika akimi nematomų geležies bei mangano dalelių (šis skaičius neviršija nustatytų higienos normų), kurios po kontakto su deguonimi (oru) tekėdamos magistraliniais ir skirstomaisiais tinklais nusėda ant vamzdynų sienelių.
Išvengti neįmanoma, laikas veikia visus, tačiau, aišku, jei visi po žeme esantys vamzdžiai būtų tik nauji, o neskaičiuotų kelias dešimtis metų, galėtume būti ramūs. Daugiau nei 80 proc. vandentiekio vamzdynų infrastruktūros Vilniuje skaičiuoja jau daugiau nei 30 metų.
Unikaliausio ir efektyviausio sprendimo, deja, bet nėra. Keletas šalių taiko „vamzdynų kamščių“ metodiką, taip pat yra šalių, kuriose vandentiekio vamzdynų problemos sprendžiamos „vamzdžio šalčio terapijos“ būdu. Mes pasitikime gerąja kitų šalių praktika ir savo patirtimi bei vykdome vamzdynų plovimo specialia įranga darbus. Šiuo metu didžiausias dėmesys - Naujamiesčio rajonui, kur „Vilniaus vandenys“ išplaus 40 km vamzdynų tinklo.
Vamzdžio plovimui yra naudojama speciali įranga, kuri oro ir vandens mišinio pagalba vamzdyje išplauna nusistovėjusios geležies ir mangano dalelių apnašas. Viename vamzdžio gale paduodamas oro-vandens mišinys, kitame pašalinamos nuo vamzdžio atsiskyrusios nuosėdos. Toks vamzdynų atkarpos plovimas reikalauja investicijų, nes išplauti 1 km vamzdynų tinklo kainuoja 7500 eurų.