Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujo spaudimas, - dažniausia liga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Arterinė hipertenzija - tai liga, pasireiškianti padidintu arteriniu kraujospūdžiu. Padidintu laikomas spaudimas, viršijantis 140/90mmHg.
Hipertenzija (arterinis kraujo spaudimas daugiau kaip 140/90 mm Hg) yra susijusi su padidėjusia širdies ir kraujagyslių, smegenų kraujagyslių ir inkstų ligų rizika. Hipertenzija - tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių poveikio pasekmė žmogaus organizme. Deja, liga nėra iki galo aiški ir dabar, jos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada. Nepakankama padidėjusio spaudimo kontrolė - pagrindinė mirtingumo priežastis. Ankstyva kraujospūdžio korekcija sumažina kraujagyslinių komplikacijų skaičių.
Apie tai papasakojo Medicinos diagnostikos centro, esančio V.Grybo g. Pradinėje stadijoje liga labai dažnai nesukelia jokių simptomų - žmogus gali jaustis visiškai sveikas, ir reikėtų tik pasidžiaugti, jei žmogus jaučia galvos skausmus, dūrimus širdies plote, širdies permušimus - tokiais atvejais jis atkreipia dėmesį, pasimatuoja kraujospūdį ir sužino apie arterinį kraujospūdį.
Arterinės hipertenzijos tipai
Hipertenzija būna dviejų rūšių - pirminė ir antrinė. Antrine hipertenzija vadinama tada, kai specialistai gali nustatyti tikslią ją sukėlusią priežastį: tai gali būti įgimtas inkstų kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir t.t. Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5-10 proc.
Kitaip yra su pirmine hipertenzija - kaip jau minėta, tai yra įvairių veiksnių poveikio pasekmė ir tikslių jos priežasčių nustatyti neįmanoma.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Arterinė hipertenzija pirmiausiai pasireiškia pokyčiais širdies ir kraujagyslių sistemoje. Esant padidėjusiam spaudimui, širdžiai dirbti darosi vis sunkiau, ji alinama. Spaudimo padidėjimas kenkia ir pačioms kraujagyslėms, jų sienelės didelio spaudimo veikimo vietoje gali net išplonėti ir sudaryti maišelių pavidalo išsiplėtimus, vadinamus aneurizmomis. Dėl kraujagyslių pakenkimo, vystosi įvairių organų nepakankamumas. Pirmiausiai nukenčia gausiausią kraujagyslių tinklą turintys organai, tokie kaip inkstai, akys ar smegenys.
Kadangi, kaip jau minėta, žmonės neįvertina hipertenzijos grėsmės ir mano, kad tai tik nereikšmingi kraujospūdžio pakitimai, dažnai tenka susidurti su ligos sukeltais įvairių organų pažeidimais. Deja, dėmesys atkreipiamas tik jiems pasireiškus, tačiau tuomet jau būna per vėlu. Sergant hipertenzija didžiausias krūvis tenka širdžiai ir, kurį laiką neatsakingai gydantis, sustiprėja kairiojo skilvelio padidėjimo rizika.
Kairysis skilvelis yra pagrindinė širdies „pompa“, o hipertenzija - padidėjęs arterinis pasipriešinimas, kurį jam reikia nugalėti. Dėl šios priežasties širdis visą laiką apkrauta ir per tam tikrą laiką - vieniems greičiau, kitiems lėčiau - kairysis skilvelis didėja, širdis plečiasi į kairę ir taip atsiranda ritmo sutrikimų, stenokardijos, infarkto grėsmė. Be šių komplikacijų, hipertenzija gali sukelti širdies koronarinę ligą, smegenų aterosklerozę, inkstų kraujagyslių aterosklerozę, inkstų nepakankamumą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kaip jau minėta, hipertenzijos priežastys gali būti kelios. Pirmiausia - genetinės. Jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra padidėjusi rizika susirgti hipertenzija.
Kiti svarbūs ir didelės įtakos susirgimui turintys dalykai yra rūkymas, alkoholis, antsvoris, nutukimas, per didelis druskos kiekis, netaisyklinga mityba. Taip pat turi reikšmės didelis gyvenimo tempas, per ilga darbo dienos trukmė, daug streso. Pavyzdžiui, verslininkai dabar dirba po 12-14 valandų, patiria didelius emocinius krūvius, įtampą, apskritai - vadovaujantį darbą dirbantys, veiklūs ir energingi žmonės priklauso didelės rizikos grupei.
Be abejo, tai taip pat priklauso nuo genetinės predispozicijos, taip pat esamų rizikos veiksnių - mažas fizinis aktyvumas, viršsvoris, perteklinis sūraus maisto vartojimas. Sakoma, jeigu šeimoje tėveliai, broliai ar seserys turi padidintą arterinį kraujospūdį, tikimybė, kad aš taip pat turėsiu arterinę hipertenziją, ženkliai išauga.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad visi vaikučiai, gimę per mažo svorio, turi didesnį polinkį į arterinę hipertenziją.
Dažnai, jei turime jaunesnio amžiaus pacientą, kuris turi viršsvorį, nesilaiko sveikos gyvensenos rekomendacijų, anksčiau pradedame stebėti padidintą arterinį ir ilgainiui visų šių veiksnių buvimas labiau paspartina arterinės hipertenzijos vystymąsi.
Be to, jeigu per dieną praleidžiama daugiau nei 6 valandas sėdint be pertraukų, miegama mažiau nei 6 valandas, būdama aplinkoje, kur triukšmo lygis didesnis nei 35 decibelai, visi šie veiksniai potencijuoja arterinės hipertenzijos vystymąsi.
Dabar 90 proc. atvejų sakome, kad asmuo serga pirmine hipertenzija, kai nežinoma tiesioginė priežastis, kuri sąlygoja arterinio kraujospūdžio padidėjimą, tačiau suvokiame, kad mus supanti organizmui kenksminga aplinka, mūsų pačių nekoreguojami rizikos veiksniai lemia, kad arterinė hipertenzija yra diagnozuojama vis dažniau.
Ir tik kas dešimtam sergančiajam hipertenzija randame aiškias hipertenzijos priežastis, kaip antai inkstų, endokrininės ligos, susiaurėjusi inkstų kraujagyslė ir kt.
Yra daug aplinkos dirgiklių ir tikėtina, ilgainiui mokslininkai suras vis naujesnius rizikos veiksnius, kurie skatina kraujagyslių pokyčius ir padidinto arterinio kraujospūdžio vystymąsi. Ilgainiui greitėjančiame pasaulyje pacientui bus sunkiau apsisaugoti nuo arterinės hipertenzijos, kuri yra pagrindinė širdies kraujagyslių ligų pradinė priežastis ar šiuos susirgimus komplikuojanti būklė.
Sveikos mitybos patarimai vaikams
Simptomai ir požymiai
Pacientų tolerancija padidintam arteriniam kraujospūdžiui yra labai skirtinga. Vienas pacientas pradeda jausti simptomus vos šiek tiek padidėjus kraujo spaudimui, dalis pacientų - tik jau esant kritiniam kraujospūdžiui, kai jis siekia net ir 200 mmHg. Tačiau paprastai pirmas požymis, kad gali būti padidėjęs kraujospūdis: pulsuojantis, į viršugalvį kylantis galvos skausmas, gali atsirasti lengvas galvos svaigimas, silpnumas, pykinimas. Dalį pacientų gali išmušti raudonis, mirgėti akyse.
Taip pat yra požymiai, kurie gali atspindėti, kad yra ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ypač būdingi 30-40 metų amžiaus pacientams - jie staiga pradeda nebetoleruoti didesnio fizinio krūvą, lipant į antrą ar trečią aukštą reikia sustoti, atsiranda dusulys. Kai pradedame juos tirti, matome, kad nekoreguotas padidintas arterinis kraujospūdis jau paliko žymes širdies raumenyje ir kraujagyslėse.
Gydymas
Norint išvengti hipertenzijos, pagerinti būklę arba gydytis yra du būdai: nemedikamentinis ir medikamentinis gydymas. Nemedikamentinis gydymas dažnai taikomas ankstyvesnėje ligos stadijoje (susirūpinti reikėtų, jeigu kraujospūdis yra didesnis nei 140/90 mmHg), jaunesniame amžiuje. Tokiu atveju įvertinamas žmogaus gyvenimo būdas, mityba, rekomenduojama mesti svorį, sureguliuoti vartojamą druskos kiekį, paskirti mankštos pratimus, mažinti stresą. Jeigu, kurį laiką pabandžius šį būdą, rezultatų nepasiekiama, skiriami medikamentai.
Vyresniame amžiuje bei kraujospūdžiui esant 150/100 mmHg bei didesniam, medikamentų skiriama visiems. Nemažai žmonių, kurių aukštas kraujospūdis, bando gydytis patys. Tačiau taip daryti nederėtų - būtina kreiptis į gydytoją, kuris, atlikęs kelis tyrimus, nuspręs, kokių medikamentų ir kokiomis dozėmis reikia skirti.
Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad kuo anksčiau pradėjus gydyti hipertenziją, pasiekiama geresnių rezultatų, o negydant ilgiau kaip dvejus metus, komplikacijų rizika labai padidėja. Svarbiausia paskirtus medikamentus vartoti reguliariai ir taip kaip nurodyta, nepaisant savijautos. Prisiminti reikia ir tai, kad hipertenzija yra nepagydoma liga ir medikamentus, nuolat konsultuojantis su gydytoju bei ieškant geriausių derinių, reikia vartoti visą likusį gyvenimą.
Ypač geri arterinės hipertenzijos gydymo rodikliai būtini greta sergant tokiomis ligomis, kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ir pan. Tokiais atvejais kraujospūdį būtina griežtai koreguoti ir nuolat stebėti, kad jis nepakiltų aukščiau nei 130/80 mmHg.
Gyvensenos korekcijos
Pirmiausia kalbame, kad pacientas neturėtų rinktis sūraus, riebaus maisto, jo racione turėtų atsirasti pakankamai vaisių ir daržovių. Neretai pacientui sudaromas fizinio aktyvumo planas ir tris-keturis mėnesius stebima, kaip jam sekasi. Jeigu gyvenimo būdo pokyčiai duoda rezultatus, koreguojasi arterinis kraujospūdis, tokiu atveju pacientui išlaikant gydytojų sudarytą nemedikamentinį priežiūros planą jam greičiausiai nereikės medikamentinio gydymo.
Tais atvejais, jei pacientui diagnozuojama III laipsnio arterinė hipertenzija, kai spaudimas siekia daugiau kaip 180/110 mmHg arba pacientui diagnozuojama II laipsnio arterinė hipertenzija, bet jis turi aibę rizikos veiksnių, tuomet pradedamas taikyti medikamentinis gydymas.
Dar viena sąlyga - jeigu atliekant pagilintus arterine hipertenzija sergančiojo tyrimus nustatoma, kad liga jau paliko pėdsakus, pokyčius širdies raumenyje, kraujagyslėse, inkstuose, tuomet taip pat pradedamas taikyti medikamentinis gydymas.
Tikėtina, kad tokiais atvejais medikamentinis gydymas bus skiriamas iki gyvenimo pabaigos, nes keliamas tikslas normalizuoti arterinį kraujospūdį, kuris atsitiktinio matavimo metu būtų ne didesnis nei 140/90 mmHg.
Taip pat tais atvejais, kai pacientas iš esmės keičia savo gyvenimo būdą, neretai matoma, kaip be vaistų, ypač jauname amžiuje, gali normalizuotis iki tol buvęs padidintas kraujospūdis.
Prevencija
Dažnai ekspertai, teikdami rekomendacijas, kaip pacientui apsisaugoti ne tik nuo arterinės hipertenzijos, bet ir nuo širdies kraujagyslių ligų, kalba apie gyvensenos visumą. Vis garsiau kalbama apie Viduržemio jūros dietą, praturtintą vaisiais ir daržovėmis, nevartojamas sūrus maistas, sočiosios riebalų rūgštis, du-tris kartus per savaitę mėsa keičiama žuvimi.
Mokslininkai įrodė, kad jei bent trejus metus pavyktų laikytis šios dietos, tikėtina, kad reikšmingai atitolintume širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Jei pacientas prie dietos laikymosi prijungia ir kasdienį fizinį aktyvumą, kas yra 30-45 minutės vidutinio ar intensyvaus aerobinio treniravimosi: važiavimo dviračiu, ėjimo, bėgimo ristele, mes galėtume iki 10-15 mmHg sumažinti arterinį kraujospūdį, o tai prilygsta stipraus antihipertenzinio vaisto poveikiui.
Kiekvienas žmogus kaip biologinė būtybė turi vidinių rezervų, kaip koreguoti padidintą arterinį kraujospūdį, atitolinti ligas ir apsisaugoti nuo kenksmingai organizmą veikiančių širdies kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
Kraujo spaudimo infografikas
Taigi, svarbu suvokti, kad genetinis polinkis nėra nuosprendis, o tik padidėjusios rizikos faktorius. Sveikas gyvenimo būdas, reguliarūs patikrinimai ir tinkamas gydymas gali padėti kontroliuoti kraujospūdį ir išvengti rimtų komplikacijų.