Lietuvos Šaulių Sąjunga, turinti turiningą ir įvairią praeitį, pradžią davė lietuvių partizanų veikla Lietuvoje 1918-1919 metais. Iš partizanų judėjimo 1919 metais gimė nauja organizacija - Šaulių Sąjunga. Šaulio vardas oficiališkai pirmą kartą pasirodė viešumoje 1919 m. Ši savanorių organizacija bolševikams negalėjo patikti.
Paskutiniu metu mūsų spaudoje pasirodė balsų prieš Lapkričio 23 d. šventimą. Bet dabar... Lapkričio 23 d. šventė yra virtusi mūsų tautine tradicija jau nuo pat 1919 metų. žinoma, fronto kariai 1919-1920 m. dar negalėjo švęsti tos dienos, nes apie tą laiką ėjo žūtbūtinės kovos už Lietuvos nepriklausomybę.
Šaulių Sąjungos Veikla
Po kovų jau visoje kariuomenėje pradėta švęsti, o vėliau toji šventė persimetė ir į nekarinę visuomenės dalį. Tai darbas savanorių kūrėjų, šaulių, skautų ir kt. Jie kariuomenės šventę permetė ir į civilinę visuomenę. Iš lėto, bet stipriai Lapkričio 23 d. šventė prigijo mūsų tautoje, įėjo į jos tautines tradicijas. Kada atsidūrėme tremtyje ir gyvenome Vokietijos stovyklose, toji tradicija atgijo, nes ji nebuvo mirusi. Ją nešėmės ir toliau vykdami nuo Lietuvos. Matyt, lietuvio būdui ji nėra svetima.
Nebėra kariuomenės, bet lietuvio širdyje teberusena kovos dvasia ir jai gaivinti įieško būdų kokiose nors tradicijose, atsiminimuose. Iki Nepriklausomybės laikų neturėjome tokių tradicijų, kurios mumyse gaivintų karinę dvasią kovoti dėl Lietuvos. Bet tuomet mes turėjome tuos garbinguosius bemokslius senelius, kurie savo pasakomis ir padavimais apie senąją Lietuvą kėlė vaikuose Tėvynės nepriklausomybės mintį, karinę dvasią. Ir kai atėjo laikas ginti Tėvynę, savanorių atsirado apie 10,000. Kokią reikšmę turi karinės dvasios kėlimas, savo kailiu esu patyręs.
Mažas būdamas mėgdavau klausyti senukų pasakų apie senosios Lietuvos kunigaikščius ir karius, kokie jie buvo stiprūs ir narsūs, kaip jie kovojo už Lietuvą. Seilė varvėdavo besiklausant ir, imdavau svajoti, kada Lietuva vėl atgis, turės savo kariuomenę, ir aš norėjau būti Lietuvos kariu. Augau su ta mintimi, kol atėjo laikas.
Šaulių Sąjungos Likvidavimo Priežastys
Maskva primetė Lietuvai raudonosios rusų armijos įgulas Lietuvos teritorijoje. J. artimiausių uždavinių programa. būtent - dešimtasis, lietė Lietuvos Šaulių Sąjungą.
Oficiali Šaulių Sąjungos ideologija ir statutas numatė:
- Tautiškai valstybinį susipratimą
- Drausmę
- Savimi pasitikėjimą
Okupacijos Pradžia ir Šaulių Sąjungos Padėtis
Neramiu laiku pradedame Naujuosius Metus. Kitą dieną, t. y. „... Šaulių darbą dirbti gali tik rinktiniai tautiečiai. metais jų atliktus darbus.Šauliai visur atsidėję dirbo. Įsakyme Šaulių Sąjungai Nr. 4, 1940 m. pavyzdingą šaudymą buvo įteikti garbės ženklai „Geram šauliui". daugiau jau nebuvo. didesnes dovanas laimėjo.
Atvykęs į Kauną V. M. Molotovo pavaduotojas G. N. G. Pozdniakov ir SSSR karo atstovas Kaune mjr. Atėjo nelemtoji 1940 m. konfliktą su rusais iš savo vadovybės negavo. Gandų buvo daug. Tarnybinių informacijų nei iš vyriausybės nei iš kariuomenės vadovybės- jokių. Ir viskas.
Šaulių Sąjungai Nr. Kaunas, 1940 m. birželio m. buvo ne Šaulių Sąjungos vadovybės redakcija, bet tik gen. ministeris ir kariuomenės vadas gen. nebūtų buvę. šaulių vardu, bet ir tada gen.
Šaulių Sąjungos Likvidavimas
Po ultimatumo, birželio 15 d. būti nuginkluoti visi šauliai ir pradėtas Šaulių Sąjungos likvidavimas. įvykdysią Raudonosios Armijos daliniai. ministeris gen. Šaulių Sąjungos tarybos keli nariai (plk. Itn. Žuko atsiminimais, rodos, R. Skipitis, P. Gužas'ir A. Graurogkas) buvo nuvykę pas vidaus reikalų ministerį M. Gedvilą šiam klausimui išsiaiškinti. pasimatyti, ir jie buvo priimti tik ministerio padėjėjo A. Guzevičiaus.
Šaulių Sąjungos likvidavimas buvo dalis didesnio sovietinio plano sunaikinti bet kokias organizacijas, kurios galėtų kelti pasipriešinimą okupacinei valdžiai. Šauliai, kaip patriotiškai nusiteikę piliečiai, buvo laikomi potencialia grėsme, todėl jų organizacija buvo brutaliai likviduota.