Vandens nuotėkis bute gali sukelti didelių problemų ir nuostolių. Dažniausiai pasitaikantys gedimai yra senų vamzdynų ir prietaisų nepriežiūra. Avarijos gali įvykti, kai žmogus, neįvertinęs savo sugebėjimų, pats bando sutvarkyti gedimą. Kartais pavyksta sustabdyti varvėjimą iš čiaupo, bet neilgam.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apsisaugoti nuo vandens nuotėkio, ką daryti įvykus avarijai ir kokie yra jūsų įsipareigojimai.
Pagrindinės vandens nuotėkio priežastys
- Senų vamzdynų susidėvėjimas
- Nekokybiškos santechnikos medžiagos
- Netinkamas prietaisų įrengimas
- Skalbimo mašinos ar džiovyklės žarnelių trūkimas
Kaip apsisaugoti nuo vandens nuotėkio
Norint išvengti tokių nutikimų, prieš atostogas būtina užsukti šalia vandens skaitiklių esančius kranelius, ir nesvarbu kur gyvenate - senos ar naujos statybos būste. Užsukus kranelius, jei ir įvyks sprogimas vamzdyne, jūsų bute esančiuose vamzdžiuose spaudimo nebus, taigi išsilies tik nedidelis kiekis užsilikusio vandens - apie pusė litro.
Norint apsisaugoti nuo vandens išsiliejimo, pašnekovas rekomenduoja keisti visą susidėvėjusią sistemą vienu metu, nes pakeitus tik metrą vamzdyno, niekas jums negarantuos, jog pro likusius senus trijų metro vamzdžius neišsiverš vanduo.
Svarbu pažymėti, jog ne visuomet nauja vamzdyno sistema yra kokybiška, pigi santechnikos įranga gali kur kas greičiau susidėvėti. Pasak specialisto, dažniausiai taip nutinka, kai bandydami sutaupyti žmonės patys renkasi vamzdžius, nesikonsultuoja su santechnikais.
Reguliariai tikrinkite skalbimo mašinos ar džiovyklės vandens padavimo žarneles. Taip pat, kartą per pusmetį pasukinėkite įvadinius ventilius (kad „neužkerpėtų“).
Ką daryti įvykus vandens nuotėkiui
Pastabėjus, kad ant buto lubų, sienų ar jų kampuose kaupiasi vanduo, būtina nedelsiant reaguoti ir, pirmiausia, išjungti elektrą. Elektros tiekimas butui stabdomas išjungiant automatinius elektros jungiklius, visas esančias rankenėles nuleidžiant į apačią. Tokius jungiklius paprastai galima rasti laiptinėje esančioje elektros skydinėje arba bute.
Daugelyje daugiabučių namų vandenį bute gali užsukti patys gyventojai. Tai padaroma užsukant vandens ventilius, sukant rankenėles pagal laikrodžio rodyklę kol nustos bėgti vanduo.
Jei įvyko avarija tuo metu, kai gyventojų nėra namuose, labai svarbu juos kuo įmanoma greičiau rasti tam, kad avariją likviduojantys specialistai galėtų patekti į buto patalpas.
Nuostoliai namuose: kaip jų išvengti?
Jūsų teisės ir įsipareigojimai
Visi vamzdynai nuo bendro namo įvado iki privataus buto skaitiklio yra bendrieji namo vamzdynai, už kuriuos atsako daugiabučio namo butų savininkai bendrai. Nuo buto skaitiklio per butą einantys vamzdynai yra buto savininko atsakomybės ribose.
Daugiabučio namo administratorius ne rečiau kaip du kartus per metus turi organizuoti periodinę pastato techninės būklės apžiūrą, kurios metu įvertinamas ir namo vamzdynas. Jeigu vamzdynų būklė nėra avarinė, tačiau nustatomas jų reikšmingas susidėvėjimas, paprastai daugiabučio namo administratorius siūlo gyventojams vamzdyno keitimo darbus, kuriems būtinas daugumos gyventojų pritarimas.
Seni šilto ir šalto vandens vamzdynai gali bet kada pratrūkti, užpilti butus bei kitas daugiabučio namo patalpas ir padaryti didelės žalos turtui. Įvykus avarijai laikinai užsukamas vanduo.
Vandens skaitiklių priežiūra ir keitimas
Skaitikliai yra tam, kad tiksliai būtų apskaityta, kiek klientas suvartojo vandens. Klientas moka pagal deklaruotus skaitiklio rodmenis, tad tai svarbu abiems pusėms - mums skaičiuojant mokestį už suteiktas paslaugas, klientui - teisingai mokant ir valdant savo finansus.
Klientams, atsisakantiems įsileisti įgaliotus darbuotojus, taikomas dvigubas suvartojamo geriamojo vandens kiekis iki tol, kol klientas įsileidžia pakeisti vandens skaitiklį ir sudaro galimybę nurašyti realius skaitiklio rodmenis.
Skaitiklius įrengus, kas ketverius metus privaloma atlikti metrologinę patikrą. Periodinė metrologinė patikra - tai patikrinimas, kurio metu nustatoma, ar skaitikliai tiksliai matuoja suvartojamo vandens kiekį.
Klientui papildomai už skaitiklių keitimą ar įrengimą mokėti nereikia, tai jau yra įskaičiuota į gaunamų paslaugų kainą - mėnesinę pardavimo kainą.
Draudimas
Labiausiai nukenčia neapsidraudę kaltininkai, kai užlieja apsidraudusį kaimyną. Tokiu atveju draudimo įmonė atlygina žalą nukentėjusiajam ir iš kaltininko per teismą prisiteisia du tris kartus didesnę sumą, nei pats kaltininkas būtų atlikęs remontą (perdažęs lubas, sienas perklijavęs tapetais, sutvarkęs aplietą elektros instaliaciją, pakeitęs išpūstą parketą ar medines duris) savo lėšomis.
Bet draudimo kompanija neapsaugo nuo nelaimingų atsitikimų, ji tik atlygina žalą. Kam yra tekę turėti reikalų su draudikais dėl nuostolių atlyginimo, tas žino, kad reikia sugaišti nemažai laiko ir paaukoti daug kantrybės, kol surenkamos avarijos ekspertų išvados ir sutvarkomi tam reikalingi dokumentai.
Ką daryti, jei įtariate, kad vandens tiekėjai apgaudinėja
Nesuvokiamas šildymo sąskaitas gaunantys žmonės patyrė dar vieną šoką: vandenį tiekiančios įmonės rado būdą apmokestinti net tai, ko nėra. Anot jo, kai žmogus išvyksta ilgesniam laikui, jis turi pranešti apie tai vandenį tiekiančiai bendrovei. Paklaustas, ar visais atvejais pralaimi vartotojas, o laimi bendrovė, kuriai jis dirba, šis nebeslėpė: „gal ir galima taip sakyti“.
Jei su įmone nepavyksta išsiaiškinti, reikėtų eiti į teismą. Patarčiau žmonėms paimti sutartį ir nueiti į savivaldybę pas teisininkus nemokamai pasikonsultuoti. Čia būtų prasmingiausia. Klausimas, už ką turi mokėti, jei žmogus išvykęs į užsienį ar negyvena bute bent kelis mėnesius? Nejaugi turi mokėti už vandenį, kurio nevartoja? Vienas, pavyzdžiui, guli ligoninėje, antras - laidotuvėse.