Kaip Užregistruoti Turto Valdytoją Juridinį Asmenį Lietuvoje

Šioje straipsnyje aptarsime svarbiausius nekilnojamojo turto registro sistemos aspektus, valdytojo funkcijas ir steigimo ypatumus. Siekiant užtikrinti aukštą gyventojų pragyvenimo lygį, viešą ir kokybišką valstybės valdymą ir pramonės konkurencingumą, valstybės ir ūkio subjektai naudoja duomenis, kurie būtini jų veiklai vykdyti ir kuriuos valstybės valdymo politika numato viešai registruoti. Nustatyta tvarka užregistruotų objektų duomenys įgauna juridinę galią ir tampa valstybės teisinio reguliavimo objektu, svarbiu oficialios informacijos apie šalies objektus šaltiniu, integravimosi į pasaulines informacines sistemas ir Lietuvos įvaizdžio kūrimo pagrindu.

Valstybinis Reguliavimas Ir Registro Paskirtis

Valstybinis reguliavimas yra viena iš valstybinio valdymo funkcijų, jis apibūdinamas ir užtikrinamas valstybės nustatomomis bendrosiomis taisyklėmis, kurių turi laikytis visuomeniniais santykiais susiję subjektai. Registravimo sistemos užtikrina duomenų apie šiuos objektus kaupimą, tų duomenų patikimumą. Atliekama verslininkų legitimacija, kuri išreiškia jų, kaip subjektų, valstybinę apskaitą, duomenų, patikimumą visuomeniniu požiūriu, surinkimą, jų būklę, jų atsiradimo teisėtumą kontrolę, galimybę pakeisti ar nutraukti verslininko statusą. Valstybinio valdymo institucijos, remdamosi šia informacija, gali kurti administravimo tobulinimo strategijas.

Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Registravimo sistemos užtikrina duomenų apie šiuos objektus kaupimą, tų duomenų patikimumą.

Registro paskirtis - registruoti Registro objektus ir tvarkyti Registro duomenis. Asmens duomenys Registre tvarkomi šiame Registre įregistruotų daiktinių teisių turėtojų ir kitų su daiktinėmis teisėmis, šių teisių suvaržymais, įregistruotais juridiniais faktais susijusių asmenų asmens tapatybės nustatymo, Registro objektų registravimo, Registro duomenų teikimo ir Registro objektų apskaitos tikslais.

Registro duomenys kaupiami ir saugomi vienoje Registro duomenų bazėje. Registras tvarkomas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais registrų (kadastrų) veiklą ir Registro duomenų tvarkymą.

Registro Valdytojas ir Tvarkytojas

Registro valdytoja, Registre tvarkomų asmens duomenų valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau - Registro valdytojas). Registro tvarkytoja, Registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytoja yra valstybės įmonė Registrų centras (toliau - Registro tvarkytojas). Registro tvarkytoją sudaro centrinis padalinys (toliau - Centrinis registratorius) ir teritoriniai padaliniai (toliau - teritoriniai registratoriai). Visi teritoriniai registratoriai pavaldūs i...

Nekilnojamojo turto registro sistema suprantama kaip vieninga teisinė, organizacinė, duomenų tvarkymo ir teikimo procedūrų visuma, susieta techniniais, teisiniais ir organizaciniais ryšiais, kuri skirta nekilnojamojo turto objektų ir teisių į juos registravimui bei apskaitai ir duomenų mainams sistemos viduje ir išorėje bei informacijos teikimui suinteresuotiems asmenims. Ypatingai svarbūs yra šeši pagrindiniai valstybės registrai, kuriuose kaupiamą informaciją naudoja ne tik registro steigėjai, tvarkytojai, bet taip pat ir gyventojai, verslo subjektai, sukaupta informacija yra būtina valstybės institucijų veikloje, naudinga tarpvalstybiniame bendradarbiavime. Pagrindiniai valstybės registrai, kurių pagrindu kuriama dauguma kitų registrų yra Juridinių asmenų, Gyventojų, Nekilnojamojo turto, Adresų, Įstatymų ir kitų teisės aktų bei Hipotekos registras. Šie registrai yra labiausiai reikalingi verslo plėtrai, šalies ūkio valdymui, užsienio ryšiams. Gyventojai, juridiniai asmenys, nekilnojamasis turtas yra mūsų visuomenės pagrindas.

Pagrindinių valstybės registrų modernizavimas, t.y. vis platesnis informacinių technologijų taikymas, registro tvarkymo įstaigoms teikia vis daugiau galimybių efektyviai tvarkyti duomenis. Tvarkymo funkcijų perkėlimas į elektroninę erdvę įgalina kaupti išsamesnę, aktualesnę, tikslesnę informaciją apie šalies gyventojus, juridinius asmenis, turtą, supaprastinti sukauptos informacijos perdavimą tretiesiems asmenims ir ją efektyviau tvarkyti.

Pagrindinės Sąvokos

• Valstybės registras (kadastras)
• Registrų sąveika: Registrų ir informacinių sistemų sąveika - objektų registravimo duomenų, sukauptų pirminiuose ir antriniuose registruose, reguliarus perdavimas į informacinę sistemą.
• Registro objektas
• Registro objekto registravimas
• Duomenų tvarkymas
• Registro tvarkymo įstaiga: įstatymu ar Vyriausybės nutarimu paskirtas juridinis asmuo, registruojantis registro objektus, tvarkantis ir teikiantis registro duomenis bei dokumentus ir atsakantis už jų saugą.

Reikia atkreipti dėmesį, kad registras nėra paprastas sąrašas, tai informacija, kuri saugoma tam tikru būdu, tam tikromis technologinėmis priemonėmis, tam tikroje aplinkoje ir vartojama tam tikros vartotojų rato. Registrai steigiami teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka, o juose kaupiama informacija aktuali įvairioms visuomenės grupėms. Valstybės registrų įstatyme valstybės registras apibūdinamas kaip teisinis, organizacinis, technologinis priemonių visuma, skirta registruoti įstatymų nustatytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registruojamų objektų kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis ir dokumentus.

Namo Registravimas Nekilnojamojo Turto Registre

Pasibaigus bet kokio statinio ar namo statybai, jis turi būti užregistruotas VĮ Registrų centre, o savininkui išduodamas nuosavybės dokumentas. Namo ir (ar) statinio pridavimo procese didelį vaidmenį atlieka ir kadastrinių matavimų darbų atlikimas. Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.

Norint namą įregistruoti nekilnojamo turto registre, pagrindiniu dokumentu yra laikomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą.

Dokumentai Reikalingi Namo Pridavimui

Baigta statyba - namo pridavimui reikia turėti šiuos dokumentus:

1. Statybos leidimas
2. Statinio projektas
3. Statinio kadastro duomenų byla
4. Požeminių inžinierinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos
5. Žemės sklypo su statiniais geodezinė nuotrauka
6. Pažyma apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą, užbaigus jų montavimo, paleidimo ir derinimo darbus
7. Pastato energetinio naudingumo sertifikatas
8. Pastato garso klasifikavimo protokolas (kai yra privalomas)
9. Besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai (kai yra privalomi)
10. Žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai (kai tokie yra)
11. Statinio paveldėjimo teisės liudijimas (kai toks yra)
12. Statytojo įgaliojimas
13. Statybos darbų draudimo polisas kartu su jo apmokėjimą įrodančio dokumento kopija
14. Geriamojo vandens kokybės tyrimo dokumentas bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išvada apie šių tyrimų rezultatų atitiktį visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams arba geriamojo vandens gręžinio pasas
15. Pažyma apie statinio atitiktį projektui

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, reikalingi šie pagrindiniai žingsniai:

1. Prašymo dėl statybos užbaigimo kartu su reikalingais dokumentais pateikimas.
2. Pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl statinio įregistravimo.

Duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises į jį, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus įrašomi į registrą tik įvykdžius registravimą. Dokumentai yra būtini nekilnojamojo turto registro objektui įregistruoti. Dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Pagrindinis registravimo privalumas - užtikrinama nekilnojamojo turto savininkų ir kitų asmenų teisių į tą turtą ir tų teisių apribojimų valstybinė apsauga saugioje, paprastoje ir ekonomiškoje Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Tai nuosavybės teisės tikrumo tikrinimas.

Žemės Ūkio Valdos Registravimas

Visi žemės ūkio ar alternatyviąja veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys, pretenduojantys gauti Europos Sąjungos bei valstybės paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, privalo įregistruoti valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (toliau - Registras).

Įregistruodamas valdą valdos valdytojas ir partneris įgyja žemės ūkio veiklos subjekto statusą, kuriam atsiranda prievolė mokėti mokesčius ir kuris negali gauti bedarbio statuso (jeigu jo valdos dydis yra didesnis negu 4 ekonominio dydžio vienetai) ar kitų socialinių garantijų.

• Valdoje tuo pačiu metu gali būti tik vienas valdytojas.
• Tas pats asmuo tuo pačiu metu gali būti tik vienos valdos nariu (valdytoju, partneriu, valdytojo šeimos nariu).
• Kiekvienas valdos objektas gali būti įregistruotas tik vienoje valdoje.
• Apribojimai dėl teisinio statuso ar profesinio pasirengimo ūkininkauti netaikomi.
• Fizinis asmuo, įregistravęs valdą Registre, gali užsiimti žemės ūkio veikla nesteigdamas įmonės.
• Valda įregistruojama ir valdos duomenys atnaujinami toje seniūnijoje, kurios teritorijoje yra valdos centras.

Valda gali būti sukurta:

• vieno fizinio arba juridinio asmens - valdos valdytojo;
• vieno fizinio asmens - valdos valdytojo, įregistravusio valdoje šeimos narius. Šeimos nariams gali priklausyti nuosavybės, nuomos, panaudos teise įregistruoti valdos objektai;
• kelių fizinių arba juridinių asmenų, kurie sudaro rašytinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir tampa valdos partneriais. Valdos partneriai sutartyje skiria vieną asmenį valdos valdytoju, kuris vadovauja jungtinei veiklai ir atstovauja valdos partneriams. Valdos partnerių turtiniai įnašai, įskaitant nuosavybės, nuomos, panaudos teise priklausančius jiems nekilnojamuosius daiktus, registruojami valdoje.

Valdoje gali būti įregistruojami arba šeimos nariai, arba partneriai.

Valdos valdytojas vadovauja valdoje vykdomai veiklai, atstovauja valdos partneriams ar šeimos nariams tvarkydamas su valda susijusius klausimus. Tik valdos valdytojo arba jo įgalioto asmens prašymu gali būti įregistruota arba perregistruota kito asmens vardu valda, atnaujinti valdos duomenys.

Valdos partnerių teisės nustatomos jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje. Be jungtinės veiklos nutraukimo susitarimo, pasirašyto valdytojo ir visų partnerių, arba valdos partnerio (partnerių) rašytinio sutikimo, valdos valdytojas negali išregistruoti valdos, perduoti jos kitam valdytojui, išregistruoti partnerio.

Registruojant valdą, valdytojas savo nuožiūra pasirenka vieną iš nekilnojamųjų daiktų valdos centru. Valdos centru gali būti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas (žemės sklypas, statinys arba patalpa), priklausantis valdos nariams nuosavybės ar Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuomos, panaudos teise. Žemės ūkio valda įregistruojama ir valdos duomenys atnaujinami toje seniūnijoje, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis daiktas, valdytojo pasirinktas valdos centru.

Norėdamas įregistruoti valdą, duomenų teikėjas kreipiasi į tą seniūniją, kurios teritorijoje yra būsimosios valdos centras. Duomenų teikėjas - būsimos valdos valdytojas arba jo įgaliotas atstovas, jeigu valda registruojama juridinio asmens vardu, - juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

Duomenų teikėjas privalo pateikti šiuos duomenis:

• žemės ūkio valdos valdytojo asmens ir korespondencijos duomenis;
• vieno nekilnojamojo daikto, kuris bus įregistruotas valdos centru, duomenis;
• valdoje plėtojamos pagrindinės ekonominės veiklos rūšį pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.).

Kiti duomenys ir juos patvirtinantys dokumentai teikiami priklausomai nuo pageidaujamų įregistruoti valdoje subjektų bei objektų.

Duomenų teikėjas pateikia šiuos dokumentus arba jų kopijas:

• valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą: juridinio asmens registravimo pažymėjimą, Lietuvos Respublikos piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę;
• jeigu duomenis teikia valdos valdytojo įgaliotas asmuo, įgaliojimą atstovauti valdos valdytojui ir įgaliotojo asmens tapatybės dokumentą;
• jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu valda bus registruojama partnerystės pagrindu;
• nekilnojamojo daikto naudojimo sutartį, neįregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu nekilnojamasis daiktas nei vienam valdos nariui nepriklauso nuosavybės teise;
• ekologinės gamybos ūkio statuso sertifikatą, jeigu prašyme įregistruoti valdą bus pažymėtas ekologinio ūkininkavimo metodas;
• sutartis dėl srutų išlaistymo, mėšlo pardavimo (perleidimo), jeigu prašyme įregistruoti valdą bus nurodytos tokios sutartys.

Valdos duomenims atnaujinti duomenų teikėjas pateikia šiuos dokumentus:

• valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• jeigu duomenis teikia valdos valdytojo įgaliotas asmuo, įgaliojimą atstovauti valdos valdytojui ir įgaliotojo asmens tapatybės dokumentą.

Kiti dokumentai pateikiami, jeigu valdoje yra įvykę pokyčių.

Registro duomenų teikėjas gali įregistruoti valdą arba atnaujinti jos duomenis savarankiškai pateikęs išvardytus duomenis ir nurodytų dokumentų skaitmenines kopijas per Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalą (VŪRAP).

Jeigu valdai įregistruoti ar valdos duomenims atnaujinti duomenų teikėjas kreipiasi į ŽŪDC, jis pateikia rašytinį prašymą, kuriame nurodo anksčiau išvardytus duomenis, ir nurodytų dokumentų kopijas.

Valdų duomenys atnaujinami:

• vieną kartą kiekvienais kalendoriniais metais iki gruodžio 31 d.

Norėdamas išregistruoti valdą, valdos valdytojas ar jo įgaliotas atstovas (mirus valdos valdytojui - jo įpėdinis):

• gali kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje yra valdos centras, pateikdamas šiuos dokumentus:
• valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) ar įpėdinio tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• jeigu duomenis teikia valdos valdytojo įgaliotas asmuo, įgaliojimą atstovauti valdos valdytojui ir įgaliotojo asmens tapatybės dokumentą;
• jeigu valdoje įregistruotas partneris (partneriai), jungtinės veiklos nutraukimo susitarimą, pasirašytą valdytojo ir visų partnerių, arba valdos partnerio (partnerių) rašytinį sutikimą išregistruoti valdą.
• gali pateikti rašytinį prašymą dėl valdos išregistravimo tiesiogiai ŽŪDC, kuriame nurodo pareiškėjo asmens duomenis, žemės ūkio valdos atpažinties kodą, korespondencijos adresą ir kontaktinį telefoną, bei išdėsto prašymo esmę.

Valdos valdytojui pakeisti esamas valdos valdytojas bei valdos perėmėjas kreipiasi į seniūniją, kurios teritorijoje yra valdos centras, pateikdami šiuos dokumentus:

• valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• valdos perėmėjo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• jeigu valdoje įregistruotas partneris (partneriai), dabartinio valdos valdytojo ir valdos partnerių jungtinės veiklos nutraukimo susitarimą, pasirašytą valdytojo ir visų partnerių;
• naują valdos perėmėjo ir įregistruoto valdoje partnerio (partnerių) jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu valdoje įregistruotas partneris (partneriai) ir valdos perėmėjas pageidauja tęsti jungtinę veiklą.

Kiti dokumentai pateikiami, jeigu valdos perėmėjas pageidauja įregistruoti valdoje naujus subjektus ar objektus.

Kartu su valdos valdytojo keitimu vykdomas valdos duomenų atnaujinimas.

Valdos valdytojui pakeisti dabartinis valdos valdytojas gali pateikti rašytinį prašymą tiesiogiai VĮ Žemės ūkio duomenų centrui. Prašymą turi pasirašyti esamas valdos valdytojas bei valdos perėmėjas. Prie prašymo pridedamos nurodytų dokumentų kopijos.

Valdos perėmėjas negali būti kitos valdos nariu. Jis turi nuosavybės, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuomos, panaudos teise valdyti bent vieną nekilnojamąjį daiktą.

Norėdamas pakeisti žemės ūkio valdos (toliau - valda) valdytoją mirus valdos valdytojui, įpėdinis, kuris jau priėmė palikimą, ir valdoje esantys nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti jo vardu, kreipiasi į seniūniją, kurios teritorijoje yra valdos centras, pateikdamas šiuos dokumentus:

• valdos perėmėjo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• notaro patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimo kopiją;
• kitų įpėdinių sutikimą, kad pareiškėjas perimtų valdą, jeigu yra keli įpėdiniai;
• naujo valdos valdytojo ir esamų valdoje partnerių jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu valdoje įregistruotas partneris (partneriai), ir valdos perėmėjas ir valdos partneris (partneriai) pageidauja tęsti jungtinę veiklą.

Kiti dokumentai pateikiami, jeigu valdos perėmėjas pageidauja įregistruoti valdoje naujus subjektus ar objektus.

Seniūnijoje kartu su valdos valdytojo keitimu vykdomas valdos duomenų atnaujinimas.

Jeigu po valdos valdytojo mirties įpėdinis turi skubos tvarka perimti mirusiojo valdą, bet dar nėra priėmęs palikimo, keitimą atlieka ŽŪDC pagal įpėdinio rašytinį prašymą pakeisti valdos valdytoją, prie kurio turi būti pridėta notaro išduoto dokumento, patvirtinančio pareiškėjo teisę į paveldėjimą, kopija. Jeigu yra keli įpėdiniai, būtina pridėti jų sutikimą. ŽŪDC atlieka tik valdos valdytojo keitimą. Valdos perėmėjas negali būti kitos valdos nariu.

Jeigu valdos perėmėjas yra kitos valdos partneris arba valdytojo šeimos narys, jis turi būti iš tos valdos išregistruotas.

Esant būtinybei perimti valdą iš kito asmens arba mirus valdytojui, perėmėjas, kuris yra kitos valdos valdytojas, turi dvi pasirinkimo galimybes:

1. išregistruoja savo vardu įregistruotą valdą (žr. klausimą Kaip išregistruoti valdą?). Toliau valda perimama nustatyta tvarka (žr. atitinkamai klausimą Kaip pakeisti valdos valdytoją? arba Kaip perimti mirusio valdos valdytojo valdą?);
2. numatytos perduoti valdos valdytojas išregistruoja savo valdą arba perėmėjas išregistruoja mirusio valdos valdytojo valdą. Perėmėjas papildo savo valdos duomenis išregistruotos valdos duomenimis. Tuo pačiu vykdomas jo žemės ūkio valdos duomenų atnaujinimas.

Nustatyta, kad valdoje į dirvožemį patekusio azoto kiekis neturi viršyti 170 kg/ha. Šis duomuo yra svarbus asmenims, laikantiems ūkinius gyvūnus, ir pretenduojantiems į finansinę paramą.

Azoto kiekis vertinamas pagal:

1. sutartinių gyvulių skaičių,
2. nurodytų valdoje žemės ūkio naudmenų plotą,
3. žemės ūkio naudmenų plotą, kuriame buvo paskleistas mėšlas ir (ar) išlaistytos srutos, parduotos pagal sutartis, jeigu sutartys buvo įtrauktos į valdos duomenis.

Įtraukiant sutartį dėl mėšlo pardavimo (perleidimo) ir (ar) dėl srutų išlaistymo, sutarties pradžios data negali būti ankstesnė, nei 1 metai nuo duomenų įtraukimo datos.

tags: #kaip #uzregistruoti #turto #valdytoja